Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-21-628-2010

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2010-03-29
Bylos Nr.: 1A-21-628-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Viktoras Dovidaitis, Ryšardas Skirtunas, Sigita Vainauskiene
Nuteistasis: A. S., M. Ž., A. B., K. T.
Nukentėjusysis: M. S., E. D. J., D. P.

Kategorijos

1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)

Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-21/2010

Teiseja Regina Gudiene Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.4.4.5., 1.1.7.2.5., 1.1.8.1.2., 1.1.8.7.1., 1.2.14.5.2., 1.2.17.7., 1.2.19.4., 1.2.29.1., 2.1.3.7., 2.1.7.3., 2.1.7.4., 2.1.15.1.1., 2.4.6., 2.4.6.2.1., 2.4.6.3.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Viktoro Dovidaicio, Ryšardo Skirtuno, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui G. B., gynejams adv. Drasuciui Zagreckui, Žilvinui Mišeikiui, Tatjanai Benetei, R. M., nuteistiesiems A. S., M. Ž., A. B., K. T., nukentejusiesiems M. S., nukentejusiosios E. D. J. atstovui E. J., teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro, nuteistuju A. B., K. T., A. S., nuteistojo M. Ž. gynejo adv. Žilvino Mišeikio bei nukentejusiuju M. S. ir D. P. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (del E.D. J. žemes sklypo užvaldymo apgaule) – laisves atemimu 2 metams ir 6 menesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (del dideles vertes D. P. ir M. S. turto užvaldymo apgaule) - laisves atemimu 2 metams ir 6 menesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (del LR piliecio paso klastojimo ir jo panaudojimo užvaldant E.D. J. žemes sklypa) - laisves atemimu 6 menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., 4 d. nuostatomis, paskirtos bausmes subendrintos iš pradžiu apemimo budu subendrinant bausmes, paskirtas už E.D. J. žemes sklypo užvaldyma apgaule (BK 182 str. 2 d.) ir paso klastojima bei jo panaudojima užvaldant E.D. J. žemes sklypa (BK 300 str. 2 d.), po to bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta A. S. galutine subendrinta bausme – laisves atemimas 3 metams 6 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

M. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 203 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (del E. D. J. žemes sklypo užvaldymo apgaule) - laisves atemimu 2 metams ir 6 menesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (del dideles vertes D. P. ir M. S. turto užvaldymo apgaule) - laisves atemimu 2 metams ir 6 menesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2 d. del vadovavimo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisetai veikslai nuslepti) – laisves atemimu 3 menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. nuostatomis, paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu, ir paskirta M. Ž. galutine subendrinta bausme – laisves atemimas 3 metams 6 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

V. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 2 d. ir nuteista:

Žemesnės instancijos teismas

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (del E. D. J. žemes sklypo užvaldymo apgaule) - laisves atemimu 1 metams 3 menesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (del LR piliecio paso klastojimo ir jo panaudojimo užvaldant E.D. J. žemes sklypa) - laisves atemimu 6 menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatomis, paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu ir paskirta V. B. galutine subendrinta bausme – laisves atemimas 1 metams 3 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

A. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 24 str. 6 d., 300 str. 2 d. ir nuteista:

Žemesnės instancijos teismas

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (del padejimo apgaule užvaldant E. D. J. žemes sklypa) - laisves atemimu 1 metams 3 menesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 300 str. 2 d. (del padejimo klastojant ir panaudojant LR piliecio pasa užvaldant E. D. J. žemes sklypa) - laisves atemimu 6 menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatomis, paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu ir paskirta A. B. galutine subendrinta bausme – laisves atemimas 1 metams 3 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

K. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir jam paskirta 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

Iš nuteistuju A. S., M. Ž., V. B. ir A. B. nukentejusiuju M. S. ir D. P. naudai kiekvienam atskirai priteista po 24 896,42 Lt turtines ir 10 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Žemesnės instancijos teismas

A. S., M. Ž., V. B., A. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininku grupeje suklastojo tikra dokumenta (išskyrus M. Ž.) ir panaudojo žinomai suklastota tikra dokumenta (išskyrus M. Ž.) bei apgaule savo naudai igijo svetima dideles vertes turta, o butent: jie, turedami tiksla apgaule savo naudai igyti dideles vertes E. D. J. nuosavybes teise priklausanti žemes sklypa, laikotarpiu nuo tyrimo bei teismo metu tiksliai nenustatyto momento iki 2006-05-03, nenustatytoje vietoje, tiksliai nenustatytomis aplinkybemis, V. B. veido atvaizda patalpino (atspausdino) i M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) LR piliecio pasa Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2004-09-10 (duomenys neskelbtini) Migracijos tarnyboje, kuriame buvo irašyti E. D. J. asmens duomenys, po ko V. B. melagingai prisistaciusi E. D. J. vardu, panaudojo ši žinomai suklastota LR piliecio pasa Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-05-03 ji pateikdama Valstybes imones “Registru centro” Vilniaus filiale, adresu Bokšto g. 10, Vilniuje, pažymai Nr. (duomenys neskelbtini)apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre E. D. J. nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo 0.2000 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gauti; 2006-05-26 Valstybes imones “Registru centro” Vilniaus filiale, adresu Bokšto g. 10, Vilniuje, pažymejimui apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre E. D. J. nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo 0.2000 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gauti; 2006-05-26 Valstybes imones “Registru centro” Vilniaus filiale, adresu Bokšto g. 10, Vilniuje, pažymai Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre E. D. J. nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo 0.2000 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gauti; 2006-05-26 Valstybes imones “Registru centro” Vilniaus filiale, adresu Bokšto g. 10, Vilniuje, E. D. J. nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo 0.2000 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plano kopijai gauti; 2006-06-15 Valstybes imones “Registru centro” Vilniaus filiale, adresu Bokšto g. 10, Vilniuje, E. D. J. nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo 0.2000 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1995-12-15 Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus Apskrities valdytojo isakymo kopijai gauti; 2006-06-15 Vilniaus miesto 12-ajame notaru biure pasirašant pirkimo-pardavimo sutarti, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini) ir perdavimo-priemimo akta, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), del E. D. J. nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo - 0.2000 ha ploto, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva už 570.000 Lt suma. A. S. per II „(duomenys neskelbtini)” savininka K. T. gavus kadastrinius duomenis iš VI „Registru centras” apie E. D. J. nuosavybes teise priklausanti žemes sklypa 0.2000 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei per V. P., panaudodamas jo elektronini pašta, registruota jo vardu (duomenys neskelbtini), iš V. P. kompiuterio E. D. J. vardu internetu užsake VI Registru centre pažyma sandoriui del žemes sklypo (duomenys neskelbtini). Tuo pat laikotarpiu, M. Ž. tikslu igyti svetima turta apgaule, tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“, imones kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, vieninteliu akcininku ir direktoriumi, žinodami, kad V. B. panaudodama suklastota LR piliecio pasa Nr.(duomenys neskelbtini), neva išduota E. D. J. vardu su atspausdintu (patalpintu) jos veido atvaizdu melagingai veiks už E. D. J., 2006-06-15, apie 15.30 val., M. Ž. su A. B. ir V. B. atvyko i (duomenys neskelbtini) notaru biura, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame M. Ž. pateike notarei UAB „(duomenys neskelbtini)“ istatus bei šios bendroves registracijos pažymejima, o V. B. melagingai prisistaciusi Elena D. J. pateike notarei žinomai suklastota LR piliecio pasa Nr.(duomenys neskelbtini), neva išduota E. D. J. vardu su atspausdintu (patalpintu) jos veido atvaizdu ir Valstybes imones “Registru centro” Vilniaus filiale, adresu Bokšto g. 10, Vilniuje išduota 2006-05-25 pažymejima apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre, 2006-05-25 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre, E. D. J. nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo plano kopija, 1995-12-15 Vilniaus Apskrities valdytojo isakymo Nr. (duomenys neskelbtini)„Del žemes sklypu Vilniaus mieste suteikimo neatlygintinai“ kopija, bei taip suklaidine notare, 2006-06-15 pasiraše pirkimo-pardavimo sutarti, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini) ir perdavimo-priemimo akta, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), del E. D. J. nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo - 0.2000 ha ploto, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva už 570.000 Lt suma. Tokiu budu A. S., M. Ž., A. B., V. B. apgaule savo naudai igijo dideles vertes svetima turta, tuo E. D. J. padarydami 570.000 Lt turtine žala, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Be to, A. S. ir M. Ž. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininku grupeje, apgaule savo naudai igijo svetima dideles vertes turta, o butent: jie, turedami tiksla savo naudai apgaule igyti svetima dideles vertes D. P. ir M. S. priklausanti turta, suorganizavo bendrininku grupe ir M. Ž. tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“, imones kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, vieninteliu akcininku ir direktoriumi, tikslu apgaule savo ir kitu naudai igyti D. P. ir M. S. priklausancius 1.080.000 Lt, perparduodant apgaule 2006-06-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu neva už 570.000 Lt užvaldyta Vilniaus miesto 12-ame notaru biure, esanciame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavimo-priemimo aktu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), E. D. J. nuosavybes teise priklausiusi žemes sklypa - 0.2000 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2006-07-28, apie 12.15 val., AB „Hansabankas“, esanciame Savanoriu pr. 19, Vilniuje, patalpose, M. Ž. pasirašius su D. P. ir M. S. 2006-07-27 preliminaria pirkimo - pardavimo sutarti, pagal kuria busimi pirkejai, tai yra D. P. 2006-07-28 bankiniu pavedimu pervede i UAB „(duomenys neskelbtini)“ saskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esancia AB „Snoras“ banke, avansine imoka 108.000 Lt, iš kurios ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys 2006-07-28, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, AB “Snoras” banko bankomatuose, esanciuose Didlaukio g. 1, Vilniuje ir Didlaukio g. 80A, Vilniuje, išgrynino 49.650 Lt, taciau likusiu piniginiu lešu nusikalstamos veikos bendrininkai užvaldyti nesugebejo del nuo ju valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes nukentejusiesiems supratus apgaule, saskaita buvo užblokuota. Tokiu budu, A. S. kartu su M. Ž. apgaule savo naudai igijo dideles vertes svetima turta, tuo padarydamas D. P. ir M. S. 108.000 Lt turtine žala, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Be to, M. Ž. nuteistas už tai, kad vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisetai veiklai nuslepti, o butent: jis, 2006 m. birželio menesi iš savanaudišku paskatu sutikes su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pasiulymu vadovauti juridiniam asmeniui, kuri bus naudojamas neteisetai veiklai nuslepti, 2006-06-01 tyrimo nenustatytoje vietoje, pasiraše akciju pirkimo – pardavimo sutarti, kurios pagrindu igijo ir tapo uždarosios akcines bendroves (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“, imones kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, 100 procentu akciju turetoju, po ko, 2006-06-05 tyrimo nenustatytoje vietoje, pasiraše akcininko M. Ž. sprendima paskirti save (M. Ž.) bendroves direktoriumi, tokiu budu tapdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir, naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei registracijos duomenimis, laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2006-08-02 vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo naudojama neteisetai ir nusikalstamai veiklai, t.y. svetimo turto igijimui apgaule (sukciaujant) nuslepti, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2 d.

K. T. nuteistas už tai, kad budamas valstybes tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padetimi ir padare E. D. J. didele turtine žala, o butent: jis, budamas II „(duomenys neskelbtini)“, imones kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, sodu bendrijoje „Elektronika 3“ 62 sklypas, direktoriumi, tycia, piktnaudžiaudamas tarnybine padetimi, veikdamas priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pasirašyta 2006-01-30 Nekilnojamojo turto registro duomenu teikimo internetu sutarti Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 4.2 punkte numatyta, kad gavejas isipareigoja garantuoti gautu duomenu apsauga savo lešomis ir priemonemis, sutinkamai su Lietuvos Respublikos asmens duomenu teisines apsaugos istatymu; garantuoti duomenu teikimo salygas ir vidine naudojimo tvarka; nekaupti gaunamu duomenu gavejo duomenu bazese ir neatskleisti ju tretiesiems (fiziniams ar juridiniams) asmenims bei 2006-01-30 pasižadejima neatskleisti duomenu gaunamu iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko, kuriuo isipareigojo neatskleisti iš Nekilnojamojo turto registro gautu duomenu, naudoti juos tik šios imones, organizacijos istatuose (nuostatuose) numatytu funkciju vykdymui ir neatskleisti ju tretiesiems (fiziniams ar juridiniams) asmenims, nesudares raštiško susitarimo su A. S. del kadastriniu duomenu iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko apie nekilnojamaji turta gavimo bei panaudojimo, 2006-04-05, 13 val. 39 min., jis, II „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., internetu prisijunge prie Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko ir gavo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išraša su duomenimis apie E. D. J. Vilniaus mieste priklausanti žemes sklypa, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku neteisetai perdave A. S., ko pasekoje pastarajam, naudojantis mineto sklypo duomenimis, parengus nusikalstamos veikos plana, apgaule buvo užvaldytas svetimas - E. D. J. nuosavybes teise priklausantis 0.2000 ha ploto, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tuo padarant E. D. J. didele 570.000 Lt turtine žala, padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendi pakeisti dalyje, susijusioje su 1) A. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 182 str. 2 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 2 d. ir jo veika perkvalifikuoti i BK 24 str. 4 d., 300 str. 2 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d.; bei 2) A. S., M. Ž., A. B. ir V. B. paskirtos laisves atemimo bausmes dydžiu ir paskirti:

Žemesnės instancijos teismas

A. S.: Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. (del E.D. J. žemes sklypo igijimo apgaule) - laisves atemima 4 metams; pagal BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. (del dideles vertes D. P. ir M. S. turto isigijimo apgaule) - laisves atemima 4 metams; pagal BK 24 str. 4 d., 300 str. 2 d. (del LR piliecio paso - klastojimo ir jo panaudojimo užvaldant E.D. J. žemes sklypa) –laisves atemima 8 menesiams; Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. l p., 4 d. nuostatomis, skirtas bausmes subendrinti ir galutine subendrinta bausme A. S. skirti laisves atemima 6 metams, bausme atliekant pataisos namuose. I bausmes laika iskaityti suemima nuo 2006-11-23 iki 2007-06-23;M. Ž.: pagal BK 182 str. 2 d. (del E.D. J. žemes sklypo igijimo apgaule) – laisves atemima 3 metams ir 6 menesiams; pagal BK 182 str. 2 d. (del dideles vertes D. P. ir M. S. turto igijimo apgaule) - laisves atemima 3 metams ir 6 menesiams; pagal BK 203 str. 2 d. (del vadovavimo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisetai veiklai nuslepti) – laisves atemima 3 menesiams; Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. nuostatomis, skirtas bausmes subendrinti ir galutine subendrinta bausme M. Ž. skirti laisves atemima 5 metams, bausme atliekant pataisos namuose. I bausme iskaityti suemima nuo 2006-08-04 iki 2007-06-18; V. B.: pagal BK 182 str. 2 d. (del E.D. J. žemes sklypo igijimo apgaule) - laisves atemima 3 metams; pagal BK 300 str. 2 d. (del LR piliecio paso klastojimo ir jo panaudojimo užvaldant E.D. J. žemes sklypa) - laisves atemima 6 menesiams; Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. l p. nuostatomis, skirtas bausmes subendrinti ir galutine subendrinta bausme V. B. skirti laisves atemima 3 metams ir 3 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose. I bausme iskaityti suemima nuo 2006-10-10 iki 2007-01-05;A. B.: pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (del padejimo apgaule užvaldant E.D. J. žemes sklypa) – laisves atemima 4 metams; pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 2 d. (del padejimo klastojant ir panaudojant LR piliecio pasa užvaldant E.D. J. žemes sklypa) - laisves atemima 6 menesiams; Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. l p. nuostatomis skirtas bausmes subendrinti ir galutine subendrinta bausme A. B. skirti laisves atemima 4 metams, bausme atliekant pataisos namuose. I bausme iskaityti suemima nuo 2006-11-23 iki 2007-02-21.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagristai iš A. S. pareikšto kaltinimo pašalino nuoroda i BK 24 str. 4 d. ir pripažino ji bendravykdytoju, kadangi išsamiai ir nešališkai neištyre visu bylos aplinkybiu, del ko buvo padarytos klaidingos ir nepagristos išvados, neatitinkancios faktiniu bylos aplinkybiu. Teismo motyvas, kad neirodyta, jog butent kaltinamasis A. S. organizavo nusikalstamu veiku padaryma, nepagristas ir neteisingas. Teismas neivertino esminiu bylos aplinkybiu, kurios turi reikšme A. S. veikos kvalifikavimui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamuosius A. S., M. Ž., A. B. ir V. B. sieja ne tik draugystes, bet ir giminystes ryšiai: A. S. yra M. Ž. brolis, o A. B. yra V. B. dukra. A. S. su A. B. yra seni pažistami, juos siejo kartu vestas bendras šeimos ukis. Be to, A. S. su A. B. Olandijoje buvo nuteisti vienoje byloje. Tai, kad A. B. ir V. B. namuose be A. S. lankydavosi ir M. Ž., nurode tiek pacios nuteistosios, tiek liudytojais apklausti ju kaimynai L. Z. ir R. S.. Iš nuteistosios V. B. parodymu matyti, kad M. Ž. joms atveždavo A. S. perduotus pinigus pragyvenimui ir maisto produktus. Prokuroro nuomone, šios aplinkybes neabejotinai patvirtina, kad iš tiesu visus nuteistuosius siejo tamprus ir betarpiškas tarpusavio ryšys, pagristas asmeniniais santykiais. Butent ju pagrindu, A. S., veikdamas kaip nusikalstamos veikos organizatorius, parenge nusikalstamos veikos plana ir paskirste tarpusavio vaidmenis. Pagal nusikalstamos veikos plana, turejo buti gauti duomenys apie brangiai kainuojanti žemes sklypa Vilniaus mieste, suklastotas žemes savininko pasas, isigyta realios veiklos nevykdanti bendrove bei veikiant šiuo suklastotu pasu iformintas fiktyvus žemes sklypo isigijimas bendroves vardu. Veliau, juridiškai sutvarkius visus reikalingus šios žemes isigijimo dokumentus bei iregistravus žemes sklypa bendroves vardu, kas iš esmes keltu mažai abejoniu del šio turto valdymo, ši žemes sklypa realiai parduoti egzistuojantiems pirkejams ir tokiu budu igyti dideles vertes svetima turta. Nurodo, kad vykdant nusikalstamos veikos plana, A. S. budamas nusikalstamos veikos organizatorius, 2006-04-05 kreipesi i savo pažistama K. T. su prašymu atspausdinti pažyma iš VI Registru centras su E.D. J. priklausancio žemes sklypo duomenimis. Tai patvirtina kratos metu A. S. gyvenamojoje rastas 2006-04-05 atspausdintas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašas su duomenimis apie E.D. J. priklausanti žemes sklypa, K. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, telefoniniu pokalbiu išklotines bei kita bylos medžiaga. Pasak prokurora, gaves E.D. J. priklausancio žemes sklypo ir jos asmens duomenis, tesdamas nusikalstamus ketinimus, A. S. papraše A. B., kad ši sukurstytu (itikintu) savo motina V. B., kuri savo amžiumi panaši i tikraja žemes savininke E.D. J., kad V. B. perduotu ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims savo (V. B.) nuotrauka, kuriai sutikus tai atlikti, V. B. veido atvaizdas buvo patalpintas i M. K. vardu išduota LR piliecio pasa bei irašyti E.D. J. asmens duomenys. Tai, kad A. S. rupinosi nekilnojamojo turto, esanciu Visoriu g, Vilniuje, Registro ir kadastro duomenu bylose esanciu dokumentu kopiju ir nekilnojamo turto išrašo gavimu patvirtina ir liudytoju apklausto V. P. parodymai, jo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) naudojimo duomenu analize bei šiuose dokumentuose figuravusio telefono Nr. 863823322 panaudojimo faktas. Kita vertus, ne mažiau svarbus irodinejant bendrininku kalte ir tarpusavio susitarima vykdyti nusikalstamas veikas, yra mobilaus ryšio telefonu operatoriu pateikta informacija apie Telekomunikaciju operatoriu bokštu - celiu išsidestyma prie VI registro centru Vilniaus filialo, šiu asmenu pokalbiu išklotiniu analize, iš kuriu matyti, kad vykdydama A. S. nurodymus, 2006-05-03, 2006-05-26, 2006-06-15 V. B., melagingai prisistaciusi E.D. J. vardu, pateikdama suklastota LR piliecio pasa, VI Registru centras Vilniaus filiale, aukšciau paminetus A. S. elektroniniu paštu užsakytus dokumentus atsieme, o 2006-06-15 pasirašant E.D. J. priklausancio žemes sklypo pirkimo pardavimo sutarti (duomenys neskelbtini)notaru biure, A. B., M. Ž. ir A. S. naudoti mobilaus ryšio telefonai prisiriša prie celiu, priklausanciu (duomenys neskelbtini)notaru biurui. Be to, pas nuteistaji M. Ž. kratos metu išimtu telefonu ir SIM korteliu apžiuros duomenimis nustatyta, kad M. Ž., budamas kartu su D. P. ir M. S. banke bei žinodamas apie pinigu pervedima i UAB „(duomenys neskelbtini)“ saskaita, veikdamas savo ir bendrininku naudai, koordinuojamas A. S., iš savo mobilaus ryšio telefono i pastarojo naudota mobilaus ryšio telefona išsiunte SMS žinute, su žodžiais patvirtinanciais pinigu gavima, tuoj po ko AB banko „Snoras“ padaliniu bankomatuose, nukentejusiuju atliktas banko pervedimas buvo išgrynintas, ka patvirtina AB bankas „Snoras“ pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ saskaitos išrašas bei M. Ž. vardu išduotos mokejimo korteles atliktu operaciju išrašas. Tokiu budu, aukšciau išvardinti bei išanalizuoti duomenys patvirtina A. S., kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus, vaidmeni, nusikalstamu veiku organizuotuma ir kryptinguma, siekiant bendro rezultato –apgaule isigyti dideles vertes svetima turta.

Be to, apelianto nuomone, skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas, nesilaike bendruju bausmes skyrimo pagrindu, nustatytu Lietuvos Respublikos BK 54 str., ir paskyre A. S., M. Ž., V. B. ir A. B. Lietuvos Respublikos BK 41 str. reikalavimus neatitinancias bausmes. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo šiems nuteistiesiems paskirtos aiškiai per švelnios bausmes neužtikrina teisingumo principo igyvendinimo. Pažymi, kad padarytais nusikaltimais buvo kesinamasi i Konstitucijos saugoma vertybe - nuosavybe, taip pat valdymo tvarka, veikos pasireiške itin pavojingu testiniu pobudžiu, kaltinamieji atliko daug aktyviu veiksmu. A. S. ir M. Ž. nuteisti už 3 tyciniu nusikalstamu veiku, iš kuriu 2 priskiriamos sunkiu nusikaltimu kategorijai, o V. B. ir A. B. nuteistos už 2 tyciniu nusikalstamu veiku, iš kuriu 1 priskiriama sunkiu nusikaltimu kategorijai, padaryma. Taipogi butina atsižvelgti i veiku padarymo budus ir kilusius padarinius – padaryta didelio dydžio turtine žala, kuri nera atlyginta. Skiriant bausme A. S., turi buti atsižvelgta ir i tai, kad jis buvo nusikalstamu veiku organizatorius, todel jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo išskirtinis, reikalaujantis atitinkamo teisinio ivertinimo. Be to, viso proceso metu nuteistieji savo veiksmu ir kilusiu pasekmiu kritiškai nevertino. Ju atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, o atsakomybe sunkina tai, kad nusikaltimai padaryti veikiant bendrininku grupeje ir iš savanaudišku paskatu. Ypatinga nusikalstamos veikos pavojinguma liudija ir tai, kad nusikaltimams padaryti buvo igyta ir panaudota realios veiklos nevykdanti bendrove, taip siekiant, kad nusikalstamos veikos nebutu išaiškintos. Todel nuteistiesiems skirtinos laisves atemimo bausmes, didesnes nei sankcijose nurodyti bausmiu vidurkiai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji A. B. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendi panaikinti ir byla jos atžvilgiu nutraukti. Apeliantes teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nuosprendyje išdestytos išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Nurodo, kad teismo išvada, jog A. B. žinojo kas vyksta ir žinojo kai kurias nusikaltimo detales, yra nepagrista. Aplinkybe, kad A. B. aktyviai dalyvavo kartu su kitais nuteistaisiais vykdant sunku tycini nusikaltima, t.y. ji kartu su V. B. ir M. Ž. buvo nuvykusi i (duomenys neskelbtini)notaru biura, pastariesiems pasirašant E.D. J. žemes sklypo pardavimo sandori, ir tuoj po sandorio pasirašymo paskambino A. S., neirodyta. Taipogi apeliante negali sutikti su teismo išvada, kad jai padedant buvo suklastotas ir panaudotas LR piliecio pasas, kurio pagrindu jai padedant apgaule buvo igytas E.D. J. priklausantis 570 000 Lt vertes žemes sklypas.

Skunde nurodoma, kad vadovaujantis BK 24 str. 6 d., padejejas yra asmuo, padejes padaryti nusikalstama veika, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliutis, saugodamas ar pridengdamas veikos darymo irankius ar priemones, šios veikos pedsakus ar nusikalstamu budu igytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadejes realizuoti iš nusikalstamos veikos igytus ar pagamintus daiktus. Todel pirmosios instancijos teismas priskirdamas jai padejejos vaidmeni, privalejo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti, kuo konkreciai pasireiške jos padejimas. Kaip teigia apeliante, skundžiamame nuosprendyje buvo apsiribota vien konstatavimu, kad ji buvo (duomenys neskelbtini) notaru biure, kai buvo sudarytas žemes sklypo pirkimo-pardavimo sandoris ir po jo pasirašymo paskambino A. S..

Apeliantes nuomone, buvo pažeistas BPK 301 str. 1 d. reikalavimas, jog teismas nuosprendi grindžia tik tais irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išvada, kad ji buvo nusikaltimo darymo vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) notaru biure, padare remdamasis ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytoju L. Z. ir R. S. parodymais, kuriu bylos teisminio nagrinejimo metu jie nepatvirtino. Kita vertus, butina atkreipti demesi i tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmas - atpažinimas pagal vaizdo iraša, su minetais liudytojais buvo atliktas pažeidžiant BPK 192 str. 2, 6 d. numatytus reikalavimus. Todel negali buti laikomas teisetu ir remtis jo rezultatais priimant apkaltinamaji nuosprendi.

Skundu atkreipiamas demesys ir i tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyti duomenys apie jos šeimynines aplinkybes – nepilnamete dukra gyvena pas globejus, neatitinka tikroves. Apeliante yra vieniša motina ir pati augina nepilnamete dukra, kartu pateikia ši fakta patvirtinancius irodymus: pažymas iš mokyklos, pašalpu skyriaus ir darbo biržos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. T. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendi panaikinti ir visiškai ji išteisinti. Su teismo nuosprendžiu jis nesutinka, nes jokio nusikaltimo nepadare.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nuosprendyje išdestytos išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Nurodo, jog teismas neteisingai taike ir aiškino baudžiamuosius istatymus, ko pasekoje buvo pažeistos apelianto teises i gynyba. Gi, teismas vadovavosi išimtinai jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo gauti prieš jo valia, jam grasinant. Pasak apelianta, teisme kaltu jis neprisipažino ir paaiškino, kad nera susijes su kaltinamuju padarytomis nusikalstamomis veikomis. Parode, kad 2004-06-13 nupirko II „(duomenys neskelbtini)“, yra jos vadovas. Dar 2005 m. imone pasiraše sutarti su Valstybes imones registru centru del duomenu teikimo interneto pagalba, kurios pagrindu jam buvo suteiktas slaptažodis. Duomenu baze darbo reikalais naudojosi per imones kompiuteri. Šiuo metu šia baze naudojasi tik jis, taciau 2006 m. duomenu baze galejo naudotis ir kiti imones darbuotojai: O. ir kiti. Taip pat nurode, kad prie šios duomenu bazes galejo prisijungti tik jis vienas, taciau po to naudotis, tikslu atlikti tiesiogines savo funkcijas, jis leisdavo ir kitiems darbuotojams. Pažymi, kad technines galimybes iejus i VI Registru centro duomenu baze del peržiuros yra tik ivedus sklypo kadastrini numeri, jo registro versija arba pagal sklypo centro koordinates. Gi, pagal asmens varda, pavarde, asmens koda prisijungti nera galimybes. Nurode, kad galejo buti, jog iš imones kompiuterio buvo prisijungta prie E.D. J. priklausancio žemes sklypo duomenu gretimu sklypu ribu peržiurai, taciau neigia kam nors iš savo kompiuterio del šio žemes sklypo perdavinejes duomenis. Nors A. S. pažista ir žino, kad jis i II „(duomenys neskelbtini)“ kreipesi atstovaudamas M. nuosavybiu teisiu atstatymo Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietoje teises, taciau nei A. S. ar kitam asmeniui, nera perdaves jokiu duomenu iš Registru centro duomenu bazes. Teisme taip pat nurode, kad jeigu tokie duomenys butu atspausdinti, tai ant dokumento matytusi, kas ji atspausdino, t.y. butu jo pavarde. Taciau tokiu duomenu, kad jis atspausdino E.D. J. priklausancio žemes sklypo duomenis, byloje nera. Negali paaiškinti, kaip minetas išrašas del E.D. J. žemes sklypo iš Registru centro duomenu bazes ar kitu budu pateko pas A. S., nes tokiu aplinkybiu nežino ir negali žinoti. Be to, byloje nera jokiu duomenu, patvirtinanciu, kad šis išrašas padarytas II „(duomenys neskelbtini)“ priklausanciu kompiuteriu. Atkreipia demesi i tai, kad kompiuterio apžiuros metu specialisto rasti duomenys, tariamai apie bendrove „(duomenys neskelbtini)“, buvo rasti ne jo personaliniame, nors imoneje jis dirba tik su juo, bet imones kompiuteryje.

Apelianto teigimu, jo nekaltuma patvirtina byloje esantys objektyvus irodymai, o butent byloje esancios specialisto išvados: 2007-07-05 specialisto išvadoje nurodyta, kad 2007-01-10 kompiuterio sisteminio bloko apžiuros protokolo duomenimis, diske yra aptikti skaitmeniniai pedsakai prisijungimu prie saito www.registrucentras.lt. Skaitmeniniu pedsaku prisijungimo prie saito www.registrucentras.lt 2006-04-05, 2006-04-27, 2006-05-25 dienomis standžiajame diske neaptikta. Pažymi, kad specialistas S. B. teismui dave subjektyvius ir neargumentuotus paaiškinimus toje dalyje, jog tariamai nustatyta, kad aptikti pedsakai, kuomet kompiuterio vartotojas Kshis dirbo su informacijom „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Taciau vis delto specialistas nurode, kad nera galimybes nustatyti, kada buvo dirbta su šia informacija ir kokia programa buvo naudojama. (b.l. 5-10, t. 24).

Atkreipia demesi i tai, kad teismas nepagristai atmete jo gynejo prašymus. Mano, kad specialisto išvada yra neišsami, o remiantis teisiamojo posedžio metu duotais specialisto S. B. paaiškinimais i esminius klausimus atsakyta nebuvo: specialistas nurode, kad nebuvo galimybes nustatyti nei irašo datos, nei laiko, nera aišku kada buvo prisijungta, nei kokioje programoje buvo naudota raidžiu kombinacija interneto svetaineje “google” ar kitur. Taigi buvo butina atlikti išsamu ir objektyvu tyrima, pavedant ji atlikti nešališkiems specialistams.

Taipogi apelianas tvirtina, kad jo veiksmuose nera nusikaltimo požymiu. Negali sutikti su teismo išvada, jog jis laikytinas valstybes tarnautojui prilygintu asmeniu, t.y. kad jis dirbdamas privacioje imoneje teikia viešasias paslaugas kitiems asmenims ir vykdydamas šia veikla turi atitinkamus administracinius igalinimus. Mano, kad jo atliekamas darbas II “(duomenys neskelbtini)” negali buti vertinamas kaip vieša paslauga, be to, jis neturi jokiu administraciniu igalinimu. Nurodo, kad BK 230 str. prasme, valstybes tarnautojai yra asmenys: 1) dirbantys valstybes tarnyboje - valstybes politikai, viešojo administravimo valstybes tarnautojai pagal Valstybes tarnybos istatyma; 2) kiti asmenys, kurie dirbdami valstybes ar savivaldybiu institucijose ar istaigose, teisminese, teisesaugos, valstybes kontroles bei priežiuros ir jomis prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius igaliojimus; 3) oficialus kandidatai i tokias pareigas. Todel pagristai mano, kad pagal pareikšta kaltinima (BK 228 str. 1d.) jis nera baudžiamosios atsakomybes subjektas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendi panaikinti ir ji išteisinti. Nurodo, kad byloje nera irodymu, kurie leistu teigti, jog jis padare nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 2 d. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai ir netinkamai ivertino byloje esancius irodymus, o priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, neišdeste motyvuotu išvadu del jo kaltes. Teismo šališkuma parodo ir tai, kad buvo priimtas iš esmes BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas. Pasak apelianta, kaltinamasis aktas yra visiškai nekonkretus ir neaiškus, jame apskritai nera ivardinti jo atlikti veiksmai, kurie pripažinti nusikalstamais. Bylos teisminio nagrinejimo metu nustatyti kaltinamojo akto trukumai nepašalinti, nors, kaip teigia apeliantas, inkriminuojant nusikalstama veika, turi buti nustatyti ir irodyti konkretus kiekvieno asmens veiksmai ir nustatytas priežastinis ryšys tarp konkreciu veiksmu bei atsiradusiu pasekmiu. Taigi nenustacius ir neirodžius privalomuju nusikaltimo sudeties požymiu, nebuvo galima pripažinti, kad buvo padaryta nusikalstama veika.

Žemesnės instancijos teismas

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagristai atmete jo parodymus. Nurodo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino nedares jokiu nusikalstamu veiku ir išsamiai išdeste jam žinomas ir su ivykiu galimai susijusias aplinkybes. Taipogi teismas nuosprendyje visiškai nevertino UAB „Omnitel“ pateiktos informacijos apie UAB „Omnitel“ GSM tinklo bazines stotis, celiu veikimo nuotolius. Pažymi, kad pateikta informacija paneigia, jog jo naudotas mobiliojo ryšio telefonas buvo prisijunges prie celiu, kurios buvo nurodytos nusikaltimo padarymo metu. Be to, teismas nevertino ir liudytoju parodymu. Apelianto teigimu, nei vienas iš ju nepatvirtino nusikaltimo padarymo aplinkybiu ir tai, kad jis butu dalyvaves ju padaryme, be to, apklausti liudytojai pripažino, kad mato ji pirma karta savo gyvenime.

Ivertinus visas aukšciau nurodytas aplinkybes, mano, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagristas ir neteisetas, nes byla nera tinkamai ištirta. Nuosprendis yra paremtas prielaidomis, o ne konkreciais irodymais, nepašalintos byloje esancios abejones.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo M. Ž. gynejas adv. Ž.Mišeikis prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendi panaikinti ir priimti M. Ž. išteisinamaji nuosprendi. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes apkaltinamasis nuosprendis priimtas netinkamai ivertinus byloje surinktus irodymus, o nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu. Nurodo, kad byloje nera surinkta M. Ž. kalte patvirtinanciu objektyviu ir negincytinu irodymu.

Skundu apeliantas nesutinka su veikos del E.D. J. žemes sklypo užvaldymo apgaule vertinimu. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Del teismu praktikos sukciavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 2 punktu, sukciavimo esme yra apgaules panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei i turta igyti. Apgaule sukciaujant panaudojama turint tiksla suklaidinti turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji del suklydimo apgaules itakoje savanoriškai patys perleidžia turta ar teise i turta kaltininkui manydami, kad šis turi teise ji gauti. Nagrinejamu atveju, byloje nenustatyta, kad turto savininkas ir/ar valdytojas ir/ar asmuo, kurio žinioje yra turtas, del suklydimo apgaules itakoje savanoriškai patys perleido turta M. Ž.. Bylos duomenimis, M. Ž. niekada nebuvo E.D. J. žemes sklypo savininku. Taipogi atkreipia demesi i tai, kad vadovaujantis to paties Senato nutarimo 4 punktu, akcines bendroves turtas jos akciju turetojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Akciju turetojai igyja teise i bendroves turta, išskyrus dividendus, tik akcine bendrove likvidavus ir atsiskaicius su jos kreditoriais. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas nuosprendžiu nekonkretizuoja šio nuteistajam inkriminuoto nusikalstamo epizodo, o ji pateikia tik bendrame kontekste su kitu sukciavimo epizodu. Be to, nuosprendyje nebuvo nustatyta tycios forma, nors sukciavimas gali buti padaromas tik tiesiogine tycia. Teigia, kad M. Ž. vykdamas pas notara ir sudarydamas atitinkama sandori buvo isitikines, kad sandori atlieka su turto savininku, t.y. buvo isitikines, kad jo veiksmai buvo visiškai teiseti. Taipogi apeliantas nesupranta, kokiu budu buvo nustatytas butent 570 000 Lt turtines žalos dydis. Konkreciu atveju, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinejimo pirmos instancijos metu nenustatyta, jog užvaldytas turtas yra dideles vertes. Abejones del turto vertes nebuvo pašalintos ir, iš esmes, ju negalima pašalinti, todel turi buti vertinamos nuteistojo naudai.

Del beveik analogišku argumentu apeliantas nesutinka ir su nuosprendyje išdestytos veikos - dideles vertes D. P. ir M. S. turto užvaldymo apgaule – vertinimu. Skunde nurodoma, kad kaip ir ankstesniu atveju, tycios forma skundžiamame nuosprendyje del šio epizodo taip pat nenustatyta. Visuma byloje nustatytu aplinkybiu patvirtina, kad M. Ž. buvo isitikines, jog jo ketinamas parduoti turtas yra tikrai jo valdomos bendroves nuosavybe. Sandori tvirtinusi notare pažymejo, kad sandoris vyko lietuviu kalba (nedalyvavo vertejas, sutartis nebuvo skaitoma notares). Tuo tarpu, pasak pirmos instancijos teismo, sandoryje dalyvavusi V. B. praktiškai nekalba lietuviu kalba. Notares teigimu, sandoryje dalyvavusi moteriške buvo ir apsirengusi geriau, ir atrode geriau nei V. B.. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad po sandorio M. Ž. sandorio dokumentus Registru centrui pateikti visiškai neskubejo, nors jeigu butu manes, kad daro nusikalstama veika, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybes teise i isigyta žemes sklypa patvirtinanti pažymejima butu užsakes ir atsiemes per maksimaliai trumpa termina (o ne per 10 dienu, kaip buvo šiuo atveju). Be to, derindamas preliminarios sutarties su D. P. ir M. S. salygas velgi savo iniciatyva nebutu siekes atideti pagrindines sutarties sudarymo data, nors šiuo atveju M. Ž. kaip tik praše mineta data atideti. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju inkriminuota veika nebuvo baigta. Sukciavimas užvaldant svetima turta laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia ji kaltininkui, o šis turi realia galimybe juo naudotis ar disponuoti. Konkreciu atveju M. Ž. nukentejusieji savo turto (pinigu) neperleido, nes pinigai buvo tik pervesti (nutraukus preliminaria sutarti nuketejusieji galejo pareikalauti, kad pinigai butu gražinti). Mokejimo pavedimas buvo atliktas i UAB „(duomenys neskelbtini)“ saskaita banke, iš kurios (kaip matyti iš bylos duomenu) M. Ž. pinigu nepereme ir neketino perimti. Kadangi pinigai nebuvo perduoti, jis negalejo jais laisvai disponuoti ar naudotis.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas visiškai nepagristai M. Ž. pripažino kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta BK 203 str. 2 d. (del vadovavimo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisetai veiklai nuslepti), nes M. Ž. veiksmuose nera minetos veikos sudeties. Kadangi M. Ž. ieškojo darbo, jam nenustatyti asmenys pasiule dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis sutiko, kartu jis isigijo visas minetos imones akcijas, o imones veikla finansavo darba pasiule asmenys. Pažymi, kad iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio nera aiški kaltes forma, kuri privalo buti tiesiogine tycia, t.y. asmuo privalo suprasti, kad vadovauja juridiniam asmeniui, kuris naudojamas neteisetai veikai nuslepti, ir to nori. Taciau bylos duomenimis nustatyta, kad M. Ž. nesuvoke ir negalejo suvokti, jog jo vadovavimas bendrovei yra neteisetas, o bendrove yra naudojama kokiai tai neteisetai veikai nuslepti. Ypac tas pažymetina ivertinus pagal teisines pagalbos prašyma iš Latvijos Respublikos gautus irodymus, t.y. kad imone vykde ukine komercine veikla. Kartu atkreipiamas demesys i tai, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nera detalizuota kieno svetimo turto igijimui apgaule nuslepti buvo naudojama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas ja naudojo neteisetai veiklai nuslepti ir pan. Pažymi, kad nedetalizavus ir šios nusikalstamos veikos sudeties elementu, buvo iš esmes apribota nuteistojo teise i gynyba, t.y. žinoti kuo konkreciai jis yra kaltinamas.

Apeliantas teigia, kad atskirai ir kaip visuma ivertinus teismo nuosprendyje išdestytus bausmes skyrimo motyvus, galima besalygiškai teigti, jog teismas visus nuteistuju veiksmus kvalifikuoja kaip viena testine nusikalstama veika. Todel darytina išvada, kad teismas nuosprendyje netiesiogiai konstataves, jog nuteistuju veiksmai yra viena testine nusikalstama veika, netinkamai taike BK 63 str. 4 d. nuostatas. Pažymi, kad vadovaujantis mineto straipsnio 10 dalimi, nelaikoma, kad asmuo padare kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padare testine nusikalstama veika, kas savo ruoštu rodo, jog nebuvo pagrindo taikyti bausmiu apemimo arba visiško ar dalinio ju sudejimo.

Skunde nurodoma, kad susipažinus su visa baudžiamosios bylos medžiaga, kilo pagristos abejones, jog šia byla išnagrinejo šališkas teismas, o ikiteismini tyrima atliko šališki ikiteisminio tyrimo subjektai (ikiteisminio tyrimo pareigunai ir prokuroras). Pasak apelianta, konkreciu atveju abejones del pirmos instancijos teismo galimo šališkumo sukele ne teismo priimtas sprendimas, bet paties nuosprendžio turinys, nes jis didžiaja dalimi yra prokuroro surašyto kaltinamojo akto kopija. Pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje faktines aplinkybes, turincios reikšme baudžiamosios atsakomybes klausimo sprendimui, tik deklaratyviai perkeliamos iš kaltinamojo akto, o tomis faktinemis aplinkybemis, kuriomis kaltinamame akte buvo bandoma aprašyti apibudinancias konkrecios nusikalstamos veikos (del E. D. J. žemes sklypo užvaldymo apgaule sudeties) požymius iš viso suliejamos i bendra visuma su kitomis inkriminuotomis veikomis. Skundžiamame nuosprendyje mechaniškai iš kaltinamo akto perkelti liudytoju, kuriu parodymais teismas nesivadovavo priimdamas skundžiama nuosprendi, parodymu fragmentai. Apelianto teigimu, prokuroro bei ikiteisminio tyrimo pareigunu šališkuma netiesiogiai patvirtina ju atliktas slapto sekimo veiksmas bei byloje apklaustu liudytoju parodymai apie tai, kad jiems buvo daromas spaudimas. Atkreiptinas demesys i tai, kad minimo „slapto sekimo“ eiga užfiksuota atitinkame tyrimo protokole, kuriuo beje teismas vadovaujasi priimdamas skundžiama nuosprendi. Minetame protokole akivaizdžiai užfiksuota, kaip ikiteisminio tyrimo pareigunai dalyvaujant prokurorui daro psichologini poveiki itariamajam, versdami duoti parodymus bei provokuodami ji, kad kiti itariamieji jau duoda jam nepalankius parodymus. Ypatingo ivertinimo reikalauja ir tai, kad ikiteisminio tyrimo subjektai nuteistuju atžvilgiu taike visa eile tyrimo veiksmu-procesiniu prievartos priemoniu (telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontrole, slapta sekima ir pan.). Taciau minetu veiksmu rezultatai prie bylos medžiagos neprideti, kas vercia daryti logines išvadas, kad minetu tyrimo veiksmu rezultatai (ypac juos atliekant su M. Ž.) ne kaltina, bet reabilituoja nuteistuosius bei demonstruoja pareigunu veiksmus prasilenkianciais su istatymo raide (grasinimai, apgaule ir pan.). Skunde pažymima, kad baigus ikiteismini tyrima su minetais duomenimis net nuteistiesiems ir ju gynejams nebuvo leista susipažinti. Visuma šiu aplinkybiu leidžia pagristai abejoti, jog ikiteisminis tyrimas atliktas šališku ikiteisminio tyrimo pareigunu ir prokuroro, o tai savo ruožtu vercia abejoti byloje surinktu duomenu patikimumu.

Teismo šališkuma parodo ir tai, kad buvo priimtas iš esmes BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas. Pasak apelianta, kaltinamasis aktas yra visiškai nekonkretus ir neaiškus, o pati kaltinimo formuluote pernelyg sudetinga. Kadangi tai iš esmes trukde teismui byla nagrineti iš esmes, BPK 254 str. pagrindu byla turejo buti perduota prokurorui.

Apeliantas atkreipia demesi ir i tai, kad skundžiame nuosprendyje nera pasisakyta del M. Ž. atžvilgiu taikyto laikino sulaikymo iskaitymo i jam paskirta laisves atemimo bausme.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentejusieji ir civiliniai ieškovai M. S. ir D. P. prašo pakeisti nuosprendžio dali, susijusia su civiliniu ieškiniu patenkinimu, ir papildomai priteisti: 1) iš M. Ž. ju naudai - po 54 000 Lt suma kaip bauda už preliminariosios sutarties salygu neivykdyma (numatyta sutarties 10 punkte); 2) iš M. Ž., V. B., A. B. ir A. S. ju naudai – 5 procentu metiniu palukanu už 24 896, 42 Lt suma, kuri buvo neteisetai užvaldyta nuo 2006-09-25 iki teismo nuosprendžio visiško ivykdymo.

Nukentejusieji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisake tenkinti ju ieškini dalyje del baudos priteisimo už preliminariosios sutarties salygu neivykdyma. Pažymi, kad CK 2.50 str. 3 d. prasme, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievoles, jeigu yra nustatomas priežastinis ryšys tarp nesažiningu dalyvio veiksmu ir negalejimo ivykdyti tam tikra prievole. Svarbu nustatyti, ar juridinio asmens dalyvis elgesi tycia, ar tai dare del neatsargumo, ar juridinio asmens dalyvis elgesi sažiningai. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad M. Ž. ivykde nusikaltima. Todel budamas vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis, yra atsakingas už žalos atlyginima.

Taipogi apeliantai tvirtina, kad nepagristai nepriteisti 5 procentai metiniu palukanu už 24 896, 42 Lt suma, kuri nuo 2006-09-25 buvo neteisetai užvaldyta. Nurodo, kad CK 6.210 str. 1 d. prasme, nustatytas palukanu dydis taikomas tais atvejais, kai abi sutarties šalys arba viena iš ju yra fizinis asmuo. Analogiško dydžio palukanos išieškomos ir už sutarties pažeidimu padarytu nuostoliu suma, taip pat kitais pagrindais, pavyzdžiui, delikto atveju.

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu nuteistieji ir ju gynejai praše apeliacinius skundus tenkinti juose išdestytais motyvais. Prokuroras, nukentejusysis ir atstovas praše prokuroro apeliacini skunda tenkinti, o nuteistuju apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nuteistuju A. B., K. T., A. S., nuteistojo M. Ž. gynejo adv. Žilvino Mišeikio bei nukentejusiuju M. S. ir D. P. apeliaciniai skundai atmestini.

Del nuteistojo K. T. skundo motyvu

Pirmosios instancijos teismas, ištyres bei tinkamai ivertines byloje surinktus irodymus, padare teisinga ir pagrista išvada del K. T. kaltes padarius jam inkriminuota nusikalstama veika. Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes, K. T. baudžiamasis istatymas pritaikytas tinkamai.

Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, irodymai byloje surinkti, ištirti ir ivertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatu. Nagrinejant byla nebuvo pažeistas rungimosi principas, gynybos teises nesuvaržytos. Objektyvus irodymu ivertinimas byloje, pagrindžiant nuteistojo kalte, kas aišku yra nepalanku kaltininkui, negali buti siejamas su teismo šališkumu.

Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padetimi arba igaliojimu viršijimas. Teismu praktikoje pripažistama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padetimi yra valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybines padeties, istatymais ir kitais teises aktais suteiktu teisiu, pareigu ir igaliojimu panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybai interesais, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas, o nusikalstama veika jis yra tuomet, kai piktnaudžiaujant padaroma didele žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Tikslu nustatyti, ar K. T. padare nusikalstama veika, byloje buvo butina nustatyti, ar jis savo veiksmais realizavo veikos objektyvine puse ir kokias tai sukele pasekmes.

K. T. nuteistas už tai, kad budamas II „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tycia pažeisdamas pasirašyta 2006-01-30 Nekilnojamojo turto registro duomenu teikimo internetu sutarti Nr. DT-(duomenys neskelbtini) ir 2006-01-30 pasižadejima neatskleisti duomenu gaunamu iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko, nesudares raštiško susitarimo su A. S. del kadastriniu duomenu iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko apie nekilnojamaji turta gavimo bei panaudojimo, 2006-04-05, 13.39 val., II „(duomenys neskelbtini)“ patalpose internetu prisijunge prie Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko ir gavo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išraša su duomenimis apie E. D. J. Vilniaus mieste priklausanti žemes sklypa, kuri ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku neteisetai perdave A. S., ko pasekoje pastarajam, naudojantis mineto sklypo duomenimis, parengus nusikalstamos veikos plana, apgaule buvo užvaldytas svetimas - E. D. J. nuosavybes teise priklausantis žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tuo padarant E. D. J. didele 570000 Lt turtine žala.

Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kaltinimas K. T. iš esmes yra grindžiamas 2006-01-30 Nekilnojamojo turto registro duomenu teikimo internetu sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-01-30 pasižadejimu neatskleisti duomenu gaunamu iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko, taip pat paties nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, 2006-04-05 mobilaus ryšio telefonu išklotinemis, 2006-11-21 kratos metu pas A. S. rastu išrašu, atspausdinto iš registro duomenu bazes, 2007-01-10 kompiuterio sisteminio bloko apžiuros protokolu, specialisto išvada ir jo paaiškinimais, liudytoju A. V., H. O., V. U., E. G. parodymais bei kita bylos medžiaga.

Bylos duomenimis, K. T., dalyvaujant gynejui, ikiteisminio tyrimo metu 2006-12-12 vykusioje apklausoje del nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašo A. S. perdavimo dave nuoseklius ir pakankamai išsamius paaiškinimus (t. 24, b.l. 45-47). Jis parode, kad yra II „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas. Be jo imoneje dirba dar 7 darbuotojai. Pasirašius sutarti su VI Registro centru del duomenu teikimo interneto pagalba, buvo suteiktas slaptažodis jo vardu. Mineta duomenu baze naudojosi tik jis vienas, kiti du darbuotojai jam dalyvaujant. Užklausos niekur neregistruojamos. Žemes sklypa minetoje duomenu bazeje galima peržiureti tik kai suinteresuotas asmuo nurodo sklypo kadastrini numeri, jo registro versija arba pagal sklypo koordinates (mineta numeri asmuo gali nurodyti tik turint nekilnojamojo turto registro pažymejima). Prisijungti pagal asmens varda, pavarde ir asmens koda nera galimybes. Ju imone nevykde jokiu matavimu darbu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat paaiškino, kad 2006-04-05, 2006-04-27, 2006-05-25 VI Registro centro duomenu bazeje žemes sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis E.D. J., galejo buti peržiurimas, taciau negali pasakyti, kad juo domejosi. Jeigu buvo dometasi šiuo sklypu, tai 2006-05-18 galejo peržiureti ir kaimynu žemes sklypus (su unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini)). Atspausdinus VI Registro centro duomenu bazes išraša iš jo kompiuterio, jame turi buti nurodytas jo vardas ir pavarde, ko šiame išraše nera. Neatmeta galimybes, kad iš jo kompiuterio atspausdintas nekilnojamo turto registro centrinio duomenu banko išrašas galejo dingti iš darbo vietos, nes atspausdintus dokumentus padedavo i klaviaturos stalciu, po stalu, o tuo galejo pasinaudoti kabinete esantys asmenys. K. T. 2006-12-13 vykusioje apklausoje, taip pat dalyvaujant gynejui (t. 24, b.l. 49-50), patvirtino ankstesnius savo parodymus ir papildomai paaiškino, kad 2000 m. iregistruotu II „(duomenys neskelbtini)“ vardu mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi tik jis vienas. Neneige, kad 2006-04-05 mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinese nurodytu laiku, t.y. 13.36 val. ir 13.40 val., jis bendravo su A. S., taip pat pastarojo prašymu žiurejo VI Registro centro duomenu bazeje žemes sklypa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis E.D. J. bei 2006-04-05, 13.39 val., atspausdino pažyma. Taciau tiksliu aplinkybiu, t.y. kokiu budu, kada ir kaip tai ivyko paaiškinti negali. Apie tai, kad išraše esantys duomenys bus kažkur panaudoti nežinojo, susitarimo nebuvo, jokio atlygio už tai negavo. 2007-01-23 vykusioje apklausoje (t. 24, b.l. 52-53), dalyvaujant gynejui, K. T. dar karta patvirtino, kad žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-04-05 VI Registro centro duomenu bazeje peržiurejo bei atspausdino A. S. prašymu. Kokiu pagrindu, tikslu ir kieno prašymu peržiurejo mineta žemes sklypa 2006-04-27 bei 2006-05-25 atsakyti negali, neatsimena, taciau mano, kad galimai taip pat A. S. prašymu. I klausima, kokiu pagrindu, kieno prašymu bei kokiam tikslui 2006-05-18 buvo peržiureti žemes sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje unikalus Nr. 0101-0008-0506, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-05-17 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsake, kad tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad jeigu buvo dometasi vienu sklypu, tai peržiurinejo ir kaimynu žemes sklypus. Kieno prašymu pasakyti negali, bet mano, kad galejo buti A. S. prašymu.

Taciau bylos teisminio nagrinejimo metu K. T. del jam inkriminuojamos veikos kaltu neprisipažino ir pateike nauja versija, kad jis niekam, tame tarpe ir A. S., neperdave nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašo del E.D. J. priklausancio žemes sklypo. Paaiškino, kad prisijungti galedavo tik jis vienas, taciau po to naudotis duomenimis jam matant jis leisdavo ir kitiems darbuotojams. Technines galimybes iejus i VI Registru centro duomenu baze del peržiuros yra tik ivedus sklypo kadastrini numeri, jo registro versija arba pagal sklypo centro koordinates (pagal asmens varda, pavarde ir asmens koda prisijungti nera galimybes). Tokiam prisijungimui reikalingas gretimu žemes sklypu savininku sutikimas. Pagal asmens kodus jis niekada prie šios duomenu bazes nesijunge. Gali buti, kad iš imones kompiuterio buvo prisijungta prie E.D. J. priklausiancio žemes sklypo duomenu gretimu sklypu ribu peržiurai, taciau jis iš savo kompiuterio niekam jokiu duomenu del šio sklypo neperdavinejo. Jeigu tokie duomenys butu atspausdinti iš jo kompiuterio, tai ant dokumento matytusi, kas ši dokumenta atspausdino, t.y. butu jo pavarde. Jis negali paaiškinti kaip išrašas del E.D. J. žemes sklypo iš registru centro duomenu bazes pateko pas A. S.. Be to, jis mano, kad šis išrašas nieko neirodo, nes nera jokiu irodymu, kad šis išrašas padarytas jo (II „(duomenys neskelbtini)“ vadovo) kompiuteriu. UAB „(duomenys neskelbtini)” jo vadovaujamoje imoneje II „(duomenys neskelbtini)“ yra užsakinejes kadastrinius duomenis del ivairiu žemes sklypu. A. S. jis pažista, turi jo vizitine kortele, žino, kad šis asmuo i II „(duomenys neskelbtini)“ kreipesi atstovaudamas M. teises del žemes sklypo kadastriniu matavimu ir imones darbuotojas G. atliko užsakyma. A. S. yra jam skambines del M. sklypo matavimu. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)” nieko nežino. Kompiuterio apžiuros metu specialisto rasti duomenys apie šia bendrove buvo rasti ne jo personaliniame kompiuteryje, o imones kompiuteryje. Jis dirba su nešiojamu kompiuteriu. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino perdaves A. S. Registro centro duomenu bazes iraša apie E.D. J. priklausanti žemes sklypa unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nes jam buvo bandoma ipiršti ši nusikaltima. Gi, apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai buvo gauti prieš jo valia, jam grasinant.

Ištyrusi ir ivertinus byloje esancius irodymus kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagrindo abejoti K. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir vadovautis teisiamojo posedžio metu duotais parodymais nera jokio pagrindo. Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu K. T. buvo apklaustas keturis kartus, pirmosios apklausos metu jis pakankamai išsamiai nurode ivykio aplinkybes, kurias visiškai patvirtino kitu dvieju apklausu metu ir tik ketvirtojoje apklausoje visiškai nemotyvuotai pakeite parodymus, kartu paneigdamas 2006-04-05 su A. S. bendravimo ir nekilnojamojo turto registro duomenu bazes išrašo iš savo kompiuterio atspausdinimo bei perdavimo A. S. aplinkybes. Taciau nuteistojo pirmosiose trijose apklausose nurodytos aplinkybes visiškai atitinka byloje esancius rašytinius irodymus.

Pagal telefoniniu pokalbiu tarp A. S. ir K. T. išklotines nustatyta, kad 2006-04-05 iš A. S. priklausancio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 13.36 val. buvo skambinta i K. T. priklausanti telefona, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bei 13.40 val. iš K. T. priklausancio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skambinta i A. S. priklausanti telefona, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Gi, pas A. S. rastame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išraše jo atspausdinimo laikas – 2006-04-05, 13:39 val., kuris idealiai sutampa su tarp A. S. ir K. T. vienas kitam buvusiu telefoniniu skambuciu laiku.

II „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterio sisteminio bloko tyrimas, specialisto paaiškinimai ir liudytojais apklaustu II „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju parodymai taipogi paneigia K. T. versija apie tai, kad prie VI Registro centro duomenu bazes del E.D. J. priklausancio žemes sklypo imones kompiuteriu galejo prisijungti kiti jo imones darbuotojai, kad jis nieko nežino apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes su A. S. bendravo išimtinai del M. sklypo matavimu.

2007-07-05 Vilniaus m. VPK KP KTS specialisto išvadoje nurodyta, kad II „(duomenys neskelbtini)“ priklausancio kompiuterio sisteminio bloko diske buvo aptikti skaitmeniniai pedsakai prisijungimo prie saito www.registrucentras.lt; skaitmeniniu pedsaku prisijungimo prie saito www.registrucentras.lt 2006-04-05, 2006-04-27, 2006-05-25 dienomis standžiajame diske neaptikta; aptikti pedsakai, kad kompiuterio vartotojas Kshis dirbo su informacija „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Taciau nustatyti, kokia programa buvo naudojama dirbant su šia informacija, nera galimybes (t. 24, b.l. 5-10). Kaip žinoma, informacija „(duomenys neskelbtini)“ – tai E.D. J. priklausancio ir apgaule igyto žemes sklypo unikalus numeris, o „(duomenys neskelbtini)“ – M. Ž. vadovaujama imone, kuri, pastarojo atstovaujama, dalyvavo nukentejusiajai priklausancio turto pirkimo-pardavimo sandoryje.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde K. T. nesutinka su nuosprendyje išdestytu šios specialisto išvados vertinimu. Nurodo, kad ši išvada turi buti priskirta ji teisinantiems irodymams, o ne kaltinantiems, nes tyrimo metu nebuvo nustatyti 2006-04-05 prisijungimo prie VI Registru centro duomenu bazes pedsakai. Taciau kaip seka iš bylos medžiagos, kompiuterio sisteminio bloko, išimto 2006-12-11 II „(duomenys neskelbtini)“ kratos metu, tyrima atlikusiam specialistui nekilo abejoniu II „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteriu buvo dirbama su informacija „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Pagal specialisto S. B. paaiškinimus, kompiuteryje rastas žodis “(duomenys neskelbtini)” ir skaiciu kombinacija „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojami kaip vienas žodis ir vienas numeris ir nebuvo nustatyta, kad tai butu junginiai. Kadangi failuose lietuviškos raides (e ir kt.) neatsižymi, tai raide „e“ nebutinai koduojasi kaip „e“ raide, tai ne visada rastas tekstas atspausdinamas tiksliai kaip esantis kompiuterio faile. Jis galis kategoriškai teigti, kad žodis “(duomenys neskelbtini)” kompiuterio laikmenoje egzistavo kaip vienas žodis, o sklypo numeris buvo surastas kaip skaiciu kombinacija (be tarpu), nes jis dirbo su keliomis kompiuterinemis programomis, ieškodamas irodymu ir kelios programos patvirtino ši fakta. Jam nepavyko nustatyti, kada ir su kokia programa buvo dirbta naudojant žodi “(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)“, taciau kategoriškai tvirtina, kad buvo prisijungta iš šio kompiuterio, t.y. klaviatura buvo surinktas žodis ir skaiciu kombinacija. Kaip dažnai buvo dirbama su šia informacija, taip pat nera galimybiu nustatyti. Specialisto teigimu, nepaisant to, kad kompiuterio vartotojo Kshis prisijungimo prie VI Registru centro pedsakai 2006-04-05 nebuvo aptikti, tai nereiškia, jog tokio prisijungimo tadien nebuvo. Nurodo, kad prisijungimo pedsakai galejo išnykti, jeigu buvo dažnai naudojamasi internetu.

Atsižvelgiant i tai K. T. apeliaciniame skunde nepagristai nurodoma, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ domejosi tik po pirmosios jo, kaip itariamojo, apklausos, kuomet apie ja sužinojo iš tyrejos. Bylos duomenimis, II „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterio sisteminis blokas buvo išimtas 2006-12-11 kratos metu, jo tyrimo išvados pateiktos tik 2007-07-05, o K. T. pirmoji apklausa vyko jau 2006-12-12, todel ši aplinkybe nurodoma klaidingai. Juolab, kad pagal K. T. teisme duotus parodymus, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis sužinojo tik per teismo posedžius.

Ivertinus mineta specialisto išvada ir ja pateikusios specialisto paaiškinimus visu byloje esanciu irodymu kontekste, kolegija laiko, jog apeliaciniame skunde be jokio pagrindo nurodoma, kad apylinkes teismas prieme apkaltinamaji nuosprendi, remdamasis neobjektyvia specialisto išvada, kurios nepatvirtina kiti bylos irodymai.

Iš VI Registru centro pateikto asmenu, peržiurejusiu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko sistema, sarašo matyti, kad žemes sklypa, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-04-05 peržiurejo tik vienas asmuo - tai II „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas K. T.. Daugiau asmenu, peržiurejusiu ta diena mineta žemes sklypa, nera. Ši aplinkybe paneigia apelianto teiginius, jog 2006-05-04 jis nesijunge prie VI Registru centro duomenu bazes bei nesidomejo E.D. J. priklausanciu žemes sklypu.

Kaip matyti iš liudytoju A. V., H. O., V. U., E. G. parodymu, visi jie nurode, kad nepažista ir nera girdeje apie asmenis, vardais Elena D. J., nera atlike jokiu darbu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kažkam perdave 2006-04-05, 13.39 val., nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išraša del žemes sklypo esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausancio E.D. J.. Mineti liudytojai kategoriškai tvirtina, kad priejima prie nekilnojamojo turto registru centro duomenu bazes II „(duomenys neskelbtini)“ turejo tik vadovas K. T., kuris pats pateikdavo jiems darbui reikalingus duomenis iš minetos duomenu bazes. Taip pat paaiškino, kad nei vienas iš ju nežinojo prisijungimo prie K. T. kompiuterio slaptažodžio.

Aptarti irodymai leidžia pagristai teigti, kad K. T. 2009-04-05, 13.39 val. iš savo kompiuterio prisijunge prie VI Registru centras duomenu bazes, peržiurejo ir atspausdino nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išraša del E.D. J. žemes sklypo esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2006-11-21 kratos metu ir buvo paimtas iš A. S. buto, adresu Žirmunu g. 75-15, Vilniuje. Aptarti irodymai taip pat leidžia teigti, kad ivykio metu nuteistajam K. T. buvo žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atkreiptinas demesys i tai, kad byloje nera duomenu, irodanciu tai, jog ikiteisminio tyrimo metu K. T. atžvilgiu buvo naudotas psichologinis smurtas, todel šiuos apelianto teiginius kolegija vertina kaip gynybine pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybes. Kaip mineta, po pirmos apklausos, K. T., dalyvaujant gynejui, dar du kartus buvo apklaustas Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS tyrejos I. P., taciau nurodytu ivykio aplinkybiu nepaneige, priešingai, susipažines su byloje esanciu telefoniniu pokalbiu išklotinemis, kiekvienos apklausos metu nuosekliai patvirtindavo, kad 2006-04-05 telefonu bendravo su A. S. del E.D. J. priklausancio sklypo ir jo prašymu atspausdino VI Registru centro duomenu bazes išraša bei ji perdave A. S.. Be to, visose K. T. apklausose dalyvavo jo gynejas, po visais apklausos protokolais K. T. pasirašytinai patvirtino, kad jo parodymai surašyti teisingai, todel pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad bylos teisminio nagrinejimo metu paneigdamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus K. T. tokiu budu stengesi išvengti atsakomybes už padaryta nusikalstama veika.

Šalies argumentai

Apeliantas K. T. savo skunde nepagristai nurodo, kad nera baudžiamosios atsakomybes subjektas pagal BK 228 str. BK 230 straipsnyje nurodyta, kad valstybes tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybineje, nevalstybineje ar privacioje istaigoje, imoneje ar organizacijoje ar verciasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius igaliojimus arba turi teise veikti šios istaigos, imones ar organizacijos vardu, ar teikia viešasias paslaugas. Teiseju kolegija konstatuoja, kad K. T. budamas II „(duomenys neskelbtini)“, atliekancios geodeziniu kadastriniu matavimu, topografiniu planu darymo, žemes sklypu padalinimo – sujungimo projektavimo, žemes reformos žemetvarkos projektu rengimo bei igyvendinimo darbus, savininkas ir direktorius, t.y. dirbdamas privacioje imoneje, teike viešasias paslaugas kitiems asmenims ir vykdydamas šia veikla turejo atitinkamus administracinius igalinimus, turejo teise veikti šios imones vardu, todel baudžiamosios teises prasme jis laikytinas valstybes tarnautojui prilygintu asmeniu.

Kaip jau buvo mineta, piktnaudžiavimo butinas požymis ir pasekme – didele žala valstybei, organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ji gali buti fizine, turtine arba neturtine. Konstatuotina, kad K. T. savo nusikalstamais veiksmais – piktnaudžiaudamas tarnyba padare fiziniui asmeniui didele turtine žala, nes A. S. neperdavus VI Registro centro duomenu išrašo del E.D. J. priklausancio žemes sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebutu buvusi atlikta šio turto teisine registracija, o fiziniai asmenys nebutu galeje juo disponuoti sudarydami pirkimo-pardavimo sandorius. Esamoje situacijoje K. T. privalejo suvokti atliekamu veiksmu prasme, kadangi jam buvo žinomi 2006-01-30 Nekilnojamojo turto registro duomenu teikimo internetu sutarties Nr. DT-(duomenys neskelbtini)06 reikalavimai apie tai, kad del kadastriniu duomenu iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko apie nekilnojamaji turta gavimo bei panaudojimo privalo buti sudaromas raštiškas susitarimas, 2006-01-30 raštu pasižadejo neatskleisti duomenu gaunamu iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko, taciau tu reikalavimu nepaise ir piktnaudžiaudamas tarnyba, atliko neteisetus veiksmus. Taigi tokie nuteistojo veiksmai negali buti vertinami tik kaip tarnybinis nusižengimas, jo veiksmai salygojo dideles žalos atsiradima.

Kaip deklaratyvus vertinami apeliacinio skundo argumentai del pirmosios instancijos teismo atmestu K. T. gynejo prašymu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla, tyre visus irodymus objektyviai. Tai, kad teisminio nagrinejimo metu nebuvo patenkintas nuteistojo gynejo prašymas skirti pakartotini kompiuterio sisteminio bloko tyrima bei išreikalauti CD originala del žodžio „(duomenys neskelbtini)“ ir skaiciu kombinacijos „(duomenys neskelbtini)“ peržiuros, nera vada teigti, kad neištirtos visos bylos aplinkybes, nuosprendis grindžiamas prielaidomis, pažeista teise i gynyba. Atkreipiamas apelianto demesys i tai, kad teismas nera ipareigotas tenkinti visus proceso dalyviu prašymus besalygiškai, prašymu pagristumas yra vertinamas, atsižvelgiant i tokio prašymo reikalinguma, ka šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ir padare, teisiamojo posedžio metu papildomai apklausdamas specialista S. B. (t. 27, b.l. 65-66). Pilnam ir objektyviam bylos aplinkybiu išnagrinejimui specialistas apklaustas ir apeliacines instancijos teismo posedyje.

Del tikro LR piliecio paso suklastojimo ir jo panaudojimo apgaule igyjant svetima dideles vertes turta

A. S., V. B. ir A. B. pareikšto kaltinimo esme sudaro tai, kad veikdami bendrininku grupeje, laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto momento iki 2006-05-03, nenustatytoje vietoje, tiksliai nenustatytomis aplinkybemis, A. S. ir V. B., padedant A. B., suklastojo tikra Lietuvos Respublikos piliecio pasa, kuris buvo panaudotas apgaule igyti svetima dideles vertes turta.

Nors A. S. ir A. B. neigia savo kalte padarius jiems inkriminuojama nusikalstama veika, teiseju kolegija konstatuoja, kad iš byloje surinktu ir pirmosios instancijos teismo posedžiuose ištirtu irodymu darytina neabejotina išvada, jog turedami tiksla suklastoti tikra Lietuvos Respublikos piliecio pasa ir ji panaudoti, V. B., padedant A. B., perdave A. S. savo fotonuotrauka, kuri buvo patalpinta i M. K. LR piliecio pasa, t.y. šiais savo veiksmais jie bendrininkaudami suklastojo tikra dokumenta, po ko V. B. melagingai veikdama E.D. J. vardu panaudojo ši suklastota M. K. LR piliecio pasa, pateikdama ji VI Registru centre, E.D. J. priklausancio žemes sklypo dokumentams gauti, pasirašydama VI Registru centre šiu dokumentu atsiemimo žurnaluose ir (duomenys neskelbtini) notaru biure E.D. J. priklausancio žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje bei priemimo-perdavimo akte.

Tai, kad E.D. J. neketino parduoti jai priklausancio žemes sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiškino abu jos sunus Eugenijus ir R. J., kurie parode, kad nuo 1992 m. ju motina gyvena Kanadoje, Lietuvoje apsilanko labai retai, todel jai priklausanti turta yra igaliojusi tvarkyti sunu E. J.. 2006 m. i Lietuva ji grižusi nebuvo. A. J. kategoriškai neige pardavineje ju motinai priklausanti žemes sklypa (duomenys neskelbtini) ir del jo pardavimo deje i laikrašti skelbima. Teiseju kolegijos vertinimu, šiu asmenu parodymu pagristumu ir objektyvumu teismui netiketi nebuvo pagrindo, juolab, kad juos pagrindžia ir kiti ištirti bei nuosprendyje aptarti irodymai: specialistu išvados ir paaiškinimai, peržiureto vaizdo irašo duomenys, liudytoju L. Z., R. S. ir paciu nuteistuju A. B., M. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytoju V. V. ir D. S. parodymai bei kiti bylos irodymai.

Negincytinai nustatyta, kad 2006 m. pradžioje, žiemos laikotarpiu, M. K. vardu išduotas LR piliecio pasas buvo pavogtas. Del šios aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoju apklaustas M. K. dave išsamius ir nuoseklius parodymus. Be to, jo parodymu teisinguma patvirtina ir (duomenys neskelbtini) m. VPK Migracijos skyriaus pažyma.

Nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme, VI Registru centras Vilniaus filialo vyresnioji registracijos archyvare V. V. parode, kad 2006-05-02, 2006-05-25 ir 2006-06-14 elektroniniu budu gavo E.D. J. prašymus išduoti žemes sklypo, esancio adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano bei Apskrities valdytojo isakymo 1995-12-15 Nr. (duomenys neskelbtini)kopijas. Užsakymo tikslas - pirkimas-pardavimas. Ivykdžius šiuos užsakymus, atitinkamai 2006-05-26 ir 2006-06-15 jie buvo išduoti asmeniui, prisistaciusiam E.D. J. vardu bei pateikusiam asmens dokumenta. Paaiškino, kad abejoniu del pateikto dokumento tikrumo jai nekilo. Apmokejus ir pateikus apmokejimo kvita, ji užsakymo ivykdymo informacija ivede i dokumentu išdavimo protokola, kuriame E.D. J. paraše pavarde „J. “ ir pasiraše, tuo patvirtinusi kopijos gavima.

Teisme apklausta liudytoja D. S., dirbanti (duomenys neskelbtini)-jame notaru biure notare, parode, kad 2006-06-15 patvirtino sutarti, pasirašyta tarp E.D. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo M. Ž.. Pagal šia sutarti E.D. J. pardave UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui M. Ž. žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pardaveja ir pirkejas pateike asmens tapatybe patvirtinancius dokumentus, t.y. E.D. J. pateike LR piliecio pasa, kuris itarimu nesukele, nes paso nuotraukoje buvo ta pati moteris, kuri atejo pasirašyti sutarti.

Sprendžiant iš šiu liudytoju parodymu, tiek notare, tiek VI Registru centro darbuotoja buvo isitikinusi, kad i jas kreipesi pati žemes sklypo savininke - E.D. J..

Taciau rašysenos tyrima, sulyginant E.D. J. vardu VI Registru centre šiu dokumentu atsiemimo dokumentuose ir (duomenys neskelbtini) notaru biure pirkimo-pardavimo sutartyje bei priemimo-perdavimo akte pasirašiusio asmens ir pacios E.D. J. rašysenas, atlikes specialistas 2006-12-06 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad VI Registru centras atsiemimo dokumentuose, o tiksliau skiltyse „savininkas“ rankraštinius irašus „J. “ paraše ir skiltyse „parašas“ pasiraše ne E. D. J.; taip pat 2006-06-15 sutartyje tarp E.D. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, skiltyje „pardaveja“, 2006-06-15 perdavimo-priemimo akte tarp E.D. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, skiltyje „E.D. J.“, rankraštinius irašus „E. D. J.“ paraše ir pasiraše ne E. D. J.; (duomenys neskelbtini) notaru biuro notares D. S. notarinio registro 2 tome, 58 lape, prie notarinio veiksmo registracijos Nr.(duomenys neskelbtini), E.D. J. žemes sklypo pirkimo pardavimo sutarties patvirtinimo, skiltyje „Asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas, parašas“, prie notarinio veiksmo registracijos Nr.(duomenys neskelbtini), del E.D. J. priemimo perdavimo akto patvirtinimo, skiltyje „Asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas, parašas“, pasiraše ne Elena D. J..

Iš ikiteisminio tyrimo metu specialisto V. L. paaiškinimu matyti, kad apžiurejes pateiktus dokumentus, kuriuose rankraštiniai irašai ir parašai yra parašyti bei pasirašyti E. D. J. vardu, ir sulygines juos tarpusavyje, jis nustate, jog yra stebimi bendruju rašysenos ir parašu požymiu sutapimai (išlavinimas, judesiu koordinacija, nuolinkis, ibegis ir t.t.), taip pat nustatyti specialiuju rašysenos bei parašu požymiu sutapimai (rašant raides „J“, „D“, „r“, „a“, „v“, „n“, parašo užraitas). Kadangi šie nustatyti bendruju ir specialiuju požymiu sutapimai yra esminiai, tai leidžia daryti kategoriška išvada, kad minetus rankraštinius irašus ir parašus paraše bei pasiraše vienas ir tas pats asmuo (t. 4, b.l. 179). Teisme apklaustos specialistes, D. S., nuomone, minetus irašus galejo parašyti ne lietuvis. Bylos teisminio nagrinejimo metu nustatyta, jog V. B. yra rusakalbe. Pagal nuteistosios V. B. teisme duotus paaiškinimus, ji iprastai pasirašo rusiškai, bet lietuviškai moka pasirašyti varda ir pavarde.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija pažymi, kad ne tik šios aplinkybes buvo esmines sprendžiant del V. B. dalyvavimo mineto nusikaltimo padaryme. Aplinkybe, kad V. B., A. B. ir M. Ž., kuris negincija pasirašes E.D. J. priklausancio žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti, 2006-06-15 buvo (duomenys neskelbtini) notaru biure, patvirtinta iš dalies pacios V. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytoju L. Z. ir R. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (šie parodymai buvo perskaityti teisiamojo posedžio metu), bei teisiamojo posedžio metu peržiuretu vaizdo irašu.

Nuosprendyje teismas pagristai remesi ta aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo metu pati nuteistoji V. B. pagal jai pateiktas nuotraukas (pridetas prie 2006-10-25 daiktu apžiuros protokolo priedo) atpažino M. Ž. ir A. B. kaip asmenis, 2006-06-15 buvusius notaru biure. M. Ž. ji atpažino pagal bendrus bruožus, nurodydama, kad A. S. brolis taip pat yra trumpai kirptais plaukais ir turi vyšnines spalvos marškinelius, tamsios spalvos kelnes. A. B. ji atpažino pagal kuno sudejima, ugi, plauku spalva bei kirpima, ir nurode, kad jos dukra rengiasi panašiai. Pažymetina, kad nagrinejant byla teisme, V. B. del jai ikiteisminio tyrimo metu parodytu nuotrauku, negalejo nieko paaiškinti, veliau nurode, kad i klausimus visai neatsakines. Taipogi, V. B. ir A. B. atsisake dalyvauti tyrimo eksperimente, tai yra nesutiko buti filmuojamos ivykio vietoje – notares biure, o tai leidžia daryti išvada, kad nuteistosios nenorejo, kad butu išaiškintos tikrosios nusikalstamos veikos aplinkybes.

Peržiurejus vaizdo iraša teisiamajame posedyje, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal bendra išvaizda – ugi, kuno sudejima, amžiu, šiame iraše matoma V. B.. M. Ž. vaizdo iraše atpažistamas pagal kuno sudejima ir nors trumpai, bet matomus veido bruožus. Pagal bendrus bruožus, apsirengima, taip pat galima identifikuoti, kad moteris, kuri laukia priimamajame yra A. B.. Be to, nuosprendyje teismas pagristai remesi ta aplinkybe, kad teisme apžiurejus daiktinius irodymus – lietpalti, batus, džinsini švarkeli, džinsus, rankine, kurie buvo paimti 2006-11-22 A. B. asmens kratos metu, A. B. atpažino, kad tai jai priklausantys daiktai. Pažymetina, kad šie daiktai panašus i rubus, kuriais apsirengusi vaizdo iraše matoma moteris, t.y. A. B.. Kolegijos nuomone, ivertinus šiuos irodymus visu byloje esanciu irodymu kontekste, toks sutapimas negali buti laikomas atsitiktinumu.

Aplinkybe, kad A. B. ir V. B. 2006-06-15 buvo notaru biure, taipogi patvirtina liudytoju L. Z. ir R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaip matyti iš liudytojos L. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu, vaizdo iraše, darytame 2006-06-15 diena (duomenys neskelbtini) notaru biuro laukiamajame, ji atpažino savo kaimyne A. B.. Liudytojas R. S., peržiurejes ši vaizdo iraša, atpažino abi savo kaimynes, t.y. V. B. ir A. B.. Paaiškino, kad A. B. ir V. B. pažista apie 2 metus laiko, todel iškart jas atpažino. Kolegija nesutinka su A. B. apeliacinio skundo argumentu, kad teismas grisdamas pastarosios kalte nepagristai remesi šiu liudytoju ikiteisminio tyrimo duotais parodymais. Pasak nuteistosios A. B., šie liudytojai teisme paaiškino, kad apkalbejo A. B. ir V. B., nes jiems buvo daromas psichologinis spaudimas, ir praše remtis ju teisme duotais parodymais. Teismas emesi priemoniu tokioms aplinkybems išaiškinti, teismo posedyje buvo apklausta liudytojus apklaususi tyreja. Teisme apklausta tyreja I. P. paneige tokius liudytoju teiginius, nurodydama, kad šie liudytojai parodymus dave laisva valia. Kolegija pažymi, byloje nera jokiu duomenu, jog minetiems liudytojams buvo daromas neleistinas poveikis ar kad juos apklaususi pareigune buvo suinteresuota bylos baigtimi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausa atlikta nepažeidžiant procesiniu istatymu. Šiu liudytoju teisme duoti parodymai objektyviai paneigti byloje esanciais irodymais.

Esant nurodytoms aplinkybems, darytina neabejotina išvada, kad E.D. J. asmens duomenys ir V. B. atvaizdas buvo patalpinti i M. K. vardu išduota LR piliecio pasa, del ko ši dokumenta pateikusi ir E.D. J. vardu pristaciusi V. B. tiek VI Registru centro darbuotojai, tiek (duomenys neskelbtini)notaru biuro notarei nesukele jokio itarimo. Del šiu priežasciu nuteistosios A. B. apeliacinio skundo argumentai, jog nesant byloje nusikaltimo objekto, t.y. neva suklastoto M. K. vardu išduoto LR piliecio paso, nera ir BK 300 str. 2 d. nurodyto nusikaltimo sudeties, atmetami kaip nepagristi. Kad vykdant nusikalstama veika toks pasas buvo, irodyta byloje surinktais irodymais. Sutartyje (t. 2, b.l.63) nurodoma, kad E.D. J. asmenybe nustatyta butent pagal ši suklastota pasa.

A. S. apeliaciniame skunde išdestyti motyvai, kad byloje nera jo kalte pagrindžianciu irodymu, yra nepagristi ir prieštarauja kitiems byloje esantiems faktiniams duomenims. Byloje nuteistasis A. S. paaiškino, kad pažista visus kaltinamuosius, taciau su jais nesitare daryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Neprisimena, ar tvarke reikalus, susijusius su E.D. J. priklausanciu žemes sklypu. Jis nežino, kaip jo bute atsirado dokumentai su E.D. J. priklausancio žemes sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duomenimis. Šiuos nuteistojo parodymus paneigia liudytoju V. P. ir K. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, VI Registru centro pažymos, kiti irodymai.

Taigi, pagal liudytojo V. P. parodymus nustatyta, kad iš jam priklausancio kompiuterio 2006-05-02, nurodant telefono Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini), A. S. prašymu, bet E.D. J. vardu, VI Registru centre jis užsake pažyma sandoriui, užsakyme nurodant tiksla – pirkima-pardavima, savininke E.D. J.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme šis liudytojas nuosekliai parode, kad duomenis jam pateike A. S. ir užsakant pažyma sandoriui, nurodytus duomenis jis ivede iš jam pateikto lapo kopijos, kuriame buvo unikalus žemes sklypo numeris, savininko vardas ir pavarde. Taip pat i užsakyma ivede telefono numeri, kuri jam padiktavo A. S.. Tai buvo ne A. S. naudojamas telefono numeris, taciau A. S. paaiškino, kad tai yra numeris žemes sklypo savininko. Iš aukšciau išdestytu irodymu matyti, kad ta pacia diena VI Registru centro Vilniaus filialui elektroniniu paštu buvo pateikti prašymai atlikti nekilnojamojo turto, esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemes sklypo vidutines rinkos vertes perskaiciavima, atlikti šio turto juridinio fakto apie sudaryta perleidimo sandori (ikeitima) iregistravima, išduoti šio žemes sklypo pažyma sandoriui. 2006-05-25 E.D. J. vardu, nurodant ta pati kontaktini telefono Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštu VI Registru centro Vilniaus filialui duotas užsakymas pateikti žemes sklypo ar statinio kopija, pirkimui-pardavimui pateikti nekilnojamojo turto registro išraša. Tokiu pat budu 2006-06-14 pateiktas prašymas atlikti nekilnojamojo turto, esancio (duomenys neskelbtini), registro ir kadastro duomenu bylose esanciu dokumentu kopiju parengima, išdavima ir patvirtinima bei nekilnojamojo turto registro išraša. Tai akivaizdžiai irodo, kad iš (duomenys neskelbtini) el. pašto adreso, kaip ir iš kitu elektroninio pašto adresu, nurodant ta pati kontaktini telefono numeri, užsakymus VI Registru centro Vilniaus filialui E.D. J. vardu dare ar ju daryma organizavo vienas ir tas pats asmuo – tai A. S.. Atsižvelgiant i tai, kad 2006-05-03, 2006-05-26, 2006-06-15 V. B., melagingai prisistaciusi E. D. J. vardu, pateikdama suklastota LR piliecio pasa VI Registru centro Vilniaus filiale, aukšciau paminetus elektroniniu paštu užsakytus dokumentus atsieme, o veliau tokiu pat budu (duomenys neskelbtini)notaru biure sudare pirkimo-padavimo sutarti, tai akivaizdžiai rodo, kad tarp šiu asmenu buvo išankstinis susitarimas vykdyti nusikalstamas veikas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas V. P. teisme nuosekliai patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teiseja nurodytas aplinkybes. Ši apklausa atlikta nepažeidžiant BPK 184 str. reikalavimu, nes nuteistieji buvo informuoti apie galimybe joje dalyvauti ir užduoti liudytojui papildomus klausimus. Todel priešingai apeliaciniu skundu argumentams, nuteistuju teise i gynyba ikiteisminiame tyrime nepažeista. Be to, tai rodo, kad apylinkes teismas neturejo jokio pagrindo netiketi šio liudytojo parodymais apie tai, kad jis 2006-05-02 A. S. prašymu iš jam priklausancio kompiuterio, el. paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini), E.D. J. vardu VI Registru centre užsake pažyma sandoriui, užsakyme nurodant tiksla – pirkima-pardavima, savininke E.D. J. bei telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Ta aplinkybe, kad A. S. prašymu 2006-04-05 atspausdino nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išraša del žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausancio E.D. J., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas K. T.. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys irodymai patvirtina šiu parodymu objektyvuma, del ko netiketi jais nebuvo pagrindo. Todel pagristai šio liudytojo teisme duoti parodymai, kuriais jis neigia perdaves A. S. prašymu atspausdinta centrinio duomenu banko išraša del E.D. J. priklausancio žemes sklypo, ivertinti kritiškai ir atmesti.

Išdestytais argumentais paneigiamas nuteistojo A. S. teiginys, kad byloje nera jo kalte patvirtinanciu irodymu, o taip pat, kad teismo nuosprendyje nenurodyta jokiu motyvu del jo pripažinimo kaltu atlikus jam inkriminuojamas veikas. Pirmosios instancijos teismas pagristai nustate, kad A. S., veikdamas bendrininku grupeje, suklastojo tikra dokumenta ir ji panaudojo bei apgaule savo naudai igijo svetima dideles vertes turta; be to kartu su M. Ž., veikdami bendrininku grupeje, apgaule savo naudai igijo svetima dideles vertes turta. Teismo nuosprendyje aiškiai išdestyti tokiu išvadu motyvai. Kaip teisingai nurodoma nuosprendyje, byloje irodyta, kad butent A. S. kreipesi i K. T. del pažymos. Butent vykdant A. S. prašyma V. P. užsake pažyma iš VI Registru centras sandoriui del žemes sklypo (duomenys neskelbtini). Duomenis V. P. pateike A. S..

Motyvai del E.D. J. dideles vertes turto igijimo apgaule

Ivertines byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei pirmosios instancijos ištirtus irodymus, teismas pagristai nustate, kad A. S., M. Ž., V. B., veikdami iš anksto susitarusiu asmenu (bendrininku) grupe su A. B., veikusia kaip padejeja, apgaule igijo dideles vertes E.D. J. turta. Taipogi teiseju kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. S. ir M. Ž., veikdami bendrininku grupe, apgaule igijo dideles vertes D. P. ir M. S. turta.

Nors nuteistieji A. S., M. Ž., A. B. neigia išankstini susitarima del E.D. J. dideles vertes turto igijimo apgaule, o A. S. ir M. Ž. ir išankstini susitarima del D. P. ir M. S. dideles vertes turto igijimo apgaule, pirmosios instancijos teismo ištirti ir ivertinti irodymai akivaizdžiai patvirtina priešinga išvada.

Atsižvelgdama i šios baudžiamosios bylos nustatytas faktines aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad vien nuteistojo M. Ž. teiginiai, jog jis E.D. J. žemes sklypa igijo savo darbdavio nurodymu, negali buti pagrindu šiuos jo veiksmus pripažinti teisetais.

Bylos duomenimis irodyta, kad 2006-06-15 (duomenys neskelbtini) notaru biure E.D. J. priklausancio žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti pasiraše V. B. ir M. Ž.. Teismas M. Ž. parodymus apie tai, kad jis nepažista V. B. ir mane, jog sutarti sudaro su tikraja žemes sklypo savininke, pagristai vertino kritiškai kaip siekima išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje detaliai aptare UAB „(duomenys neskelbtini)“ igijimo aplinkybes, todel, teiseju kolegijos nuomone, nera pagrindo del ju kartotis. Šios aplinkybes negincijamai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo isigyta turint išankstini tiksla naudoti ja neteisetai veiklai – svetimo turto igijimui apgaule – nuslepti.

Niekuo nepagristas nuteistojo M. Ž. gynejo apeliacinio skundo motyvas, kad M. Ž. veiksmuose nenustatyti visi butini BK 182 str. 2 d. sudeties elementai. Kolegijos nuomone, aukšciau aptartais irodymais negincijamai nustatyta, kad M. Ž. nusikaltima padare, veikdamas tiesiogine tycia, t.y. žinodamas, kad V. B. apsimeta E.D. J., visgi sudare su ja pirkimo-pardavimo sutarti, taigi suvoke savo nusikalstamos veikos pobudi ir numate, kad del jo veiksmu gali atsirasti baudžiamame istatyme numatyti padariniai, ir šiu padariniu norejo (BK 15 str. 2 d.).

Nuteistojo M. Ž. gynejas apeliaciniame skunde teigia, kad nesupranta, kokiu budu E.D. J. padarytos žalos dydis buvo ivertintas 570000 Lt. Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagristas. Kaip matyti iš 2006-06-15 pirkimo-pardavimo sutarties (t. 2, b.l. 63), butent tokia kaina buvo ivertintas E.D. J. priklausantis žemes sklypas. Tai, kad V. Ž. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d. del svetimo dideles vertes turto užvaldymo, kolegijai nekyla abejoniu, nes remiantis BK 190 str. pateiktu turto vertes išaiškinimu, turtas yra dideles vertes, kai jo verte viršija 250 MGL, o šiuo atveju užvaldyto turto verte ši skaiciu viršija dvigubai.

Cia atsakant i M. Ž. ir jo gynejo skundo argumentus, taip pat pažymetina, kad byloje kaltinamiems asmenims iš tiesu buvo pateiktas kaltinimas sunkaus ir pagal padarymo mechanizma sudetingo nusikaltimo padarymu. Kaltinimo formuluotes sudetingumas dar nerodo jo neaiškumo. Kolegijos manymu byloje pateikto kaltinimo formuluote buvo aiški ir ji netrukde teismui išnagrineti byla. Apkaltinamajame teismo nuosprendyje bei kaltinamajame akte nurodytos tapacios nusikalstamu veiku aplinkybes nepatvirtina teismo šališkumo, jeigu teismui ištyrus bylos irodymus, tos aplinkybes nustatomos tokios pacios. Šioje dalyje dar karta pabrežtina, kad nuosprendis yra motyvuotas. Del motyvu išsamumo sprendžiama vertinant ne tik ju apimti, bet ir turini.

Motyvai del D. P. ir M. S. dideles vertes turto igijimo apgaule

Kaip nepagristi atmetami nuteistojo M. Ž. gynejo teiginiai, del M. Ž. kaltes apgaule igyjant D. P. ir M. S. dideles vertes turta.

Teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyre visas bylos aplinkybes, surinktus duomenis patikrino ir ivertino byloje esancius irodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso istatymu reikalavimu. Priešingai skundo argumentams, teismas nuosprendyje nuosekliai išdeste irodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir ivertino teisiamajame posedyje ištirtus irodymus bei padare išvadas atitinkancias faktines aplinkybes.

Taigi, del šios nusikalstamos veikos padarymo M. Ž. ir A. S. kalte irodo nukentejusiuju ir liudytoju parodymai, telefoniniu skambuciu išklotines, banko saskaitos ir mokejimo korteles išrašai, telefonu ir SIM korteliu apžiuros protokolo duomenys ir kiti irodymai.

Pirmosios instancijos teismas irodant M. Ž. kalte pagristai remesi nukentejusiuju D. P. ir M. S. parodymais. Šiu asmenu parodymai viso bylos ikiteisminio tyrimo bei teisme metu buvo vienodi, be to, jie sutapo su kitais byloje esanciais irodymais.

Nukentejusiojo M. S. parodymus, jog apie pasiulyma isigyti Visoriuose esanti 20 aru sklypa, po 54000 Lt už viena ara, su nurodytu kontaktiniu telefonu Nr. 8-631-47062, jis sužinojo iš skelbimo laikraštyje, patvirtina prie bylos prideta pažyma, iš kurios matyti, kad M. Ž. užsakymu 2006-07-10, 2006-07-13, 2006-07-17, 2006-07-27, 2006-07-31 laikraštyje „Alio reklama“ buvo išspausdinti skelbimai apie 2006-06-15 isigyto žemes sklypo pardavima už 1080000 Lt, skelbimuose kontaktiniu telefonu nurodytas telefonas, kurio Nr. 8-631-47062. Kaip žinoma, šiuo telefono numeriu naudojosi M. Ž..

Pasak M. S., jis 2006-07-24 susitare susitikti su pardaveju prie Hyper Rimi parduotuves, esancios Žirmunuose (Žirmunu - Lukšio g. sankirtoje). Atvykus i susitikimo vieta, susitiko su M. Ž., kuris prisistate vardu „Mantvydas” ir pateike nekilnojamojo turto registro pažyma, kurioje buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” yra parduodamo sklypo savininke. M. Ž. prisistate esas UAB „(duomenys neskelbtini)” savininkas ir direktorius, t.y. asmuo, kuris turi visus igaliojimus veikti imones vardu. 2006-07-25 su M. Ž. susitare, kad notaras turi parengti žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti, todel dave notaro telefono numeri ir papraše, kad M. Ž. nuvežtu turimus dokumentus notarui. Notarui pradejus tikrinti pateiktus dokumentus sandoriui, buvo nustatyta, kad asmuo, kuris prisistato žemes sklypo savininko atstovu, nera iregistruotas juridiniu asmenu registre, kaip bendroves vadovas. Notaras nurode pardavejo atstovui susitvarkyti juridiniu asmenu registro duomenu pakeitimus ir tik po šiu pakeitimu pakviete sudaryti žemes sklypo pirkimo–pardavimo sandori. Kaip matyti iš teisme apklausto (duomenys neskelbtini) notaru biure dirbancio asesoriumi R. T. parodymu, jis nurode analogiškas aplinkybes.

Nuteistojo M. Ž. gynejo skundo teiginys, kad M. Ž. neskubejo sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, yra nepagristas. Sprendžiant iš preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laiko bei nukentejusiuju parodymu, iš kuriu matyti, jog pradinis inašas buvo pakeistas keliu dienu begyje ir jie buvo spaudžiami kuo greiciau apsispresti del sutarties sudarymo, nes neva yra kitas pirkejas, darytina neabejotina išvada, M. Ž. skubejo kuo greiciau iforminti šio žemes sklypo pardavima ir gauti pinigus, kol tikrieji jo savininkai nepastebejo sukciavimo fakto.

Iš banko„Snoras“ pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ saskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2006-06-21 iki 2006-10-02 išrašo matyti, kad 2006-07-28, 15.19 val. D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Hansabankas“, a/s (duomenys neskelbtini) pagal Preliminaria nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarti 2006-07-27, (duomenys neskelbtini) ineše 108000 Lt. Taip pat bankas pateike korteles Maestro Business Nr.(duomenys neskelbtini) turetojo M. Ž. atliktu operaciju saraša laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2006-08-16, iš kurio matosi, kad 2006-07-28, 17.37 val., atliktas banko vidaus pervedimas („Bankas internetu plius“) - Nr. 07281734, i UAB „(duomenys neskelbtini)“, a/s (duomenys neskelbtini), AB banko „Snoras“ Vilniaus filialas, imones kasai - 49.800 Lt sumai, iš kurios 2006-07-28, nuo 17.51 val. iki 17.57 val., ATM Kalvariju Baltupiai ir, nuo 18.02 val. iki 18.03 val., ATM Didlaukio, šie pinigai buvo išgryninti.

Atkreiptinas demesys, kad pagal byloje pateiktas telefonu baziniu stociu veikimo celes nustatyta, kad 2006-06-07-28, 18.02 – 18.03, paimant pinigus Banko “Snoras“ padalinio bankomate, prie prekybos centro „Iki“, adresu Didlaukio g. 80, Vilniuje, A. S. naudotas mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijunges prie toje vietoje esanciu celiu. Be to, pagal banko „Snoras“ pažymoje pateiktus prie „(duomenys neskelbtini)“ saskaitos prisijungusiu kompiuteriu IP adresus, nustatyta, kad 2006-06-30, 08.47 val., ir 2006-07-28, 17.33 val., mineta saskaita tikrinta iš kompiuterio, kurio IP adresas 82.135.195.144, priklausancio UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu Ateities g. 21, Vilniuje, o tai A. S. darboviete. Gi, M. Ž. asmens kratos metu išimtu telefonu ir SIM korteliu 2006-08-24 apžiuros protokolo matyti, kad iš M. Ž. priklausancio abonento i A. S. priklausanti telefono numeri Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiustas SMS pranešimas „D. P. a.k. (duomenys neskelbtini) „viska gavau“, „kodas internetui (duomenys neskelbtini), korteles 2931“.

Sprendžiant iš aukšciau nurodytu aplinkybiu, nuteistojo M. Ž. teiginiai apie tai, jog banke UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidares saskaita, jos kodus perdave darbdaviui, ju nežinojo ir nesinaudojo jais, yra melagingi ir objektyviai nepagristi. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustate, kad M. Ž. buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)” akcininkas ir darbuotojas, kuris atidare imones saskaita ir žinojo saskaitos kodus, darytina išvada, kad šiuos pinigus išgrynino ir pasisavino M. Ž.. Be to, tai, kad A. S. žinodamas internetines bankininkystes prisijungimo bei mokejimo korteles kodus, naudojosi internete bankininkyste ir prisijungdavo prie „(duomenys neskelbtini)“ saskaitos, rodo, kad A. S. taipogi galejo padeti M. Ž. išgryninti i UAB „(duomenys neskelbtini)“ saskaita pervestus pinigus.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. S. ir M. Ž. veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas. Nesutiktina su M. Ž. gynejo apeliacinio skundo teiginiais apie tai, kad tai, jog nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis irodo, jog buvo tik pasikesinta sukciauti. Kolegijos vertinimu, iš aukšciau aptartu irodymu akivaizdu, kad nuteistuju tikslas buvo preliminariosios sutarties pagrindu gauti pinigus, kas jiems pavyko, nes iškart po atlikto inašo pervedimo, dalis pinigu buvo išgryninta.

Pagal susiklosciusia teismu praktika, sukciavimas užvaldant svetima turta laikomas baigtu, kai turtas perleidžiamas kaltininkui ir šis turi realia galimybe juo naudotis ar disponuoti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Negalima sutikti su nuteistojo M. Ž. gynejo apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nuosprendyje nurodydamas, kad nuteistuju veiksmai kvalifikuoti kaip testine veika, galiausiai juos kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus, del ko pažeide BK 63 str. 10 d. nuostatas. Atkreiptinas demesys i tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje, priešingai nei nurodo apeliantas, jokiu nuorodu i testini veikos kvalifikavima nera. Todel tokie apelianto argumentai atmestini.

Kiti apelianto teiginiai, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigunai, tiek teismas buvo šališki, ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, o tai atsispindi ir kaltinimuose, kad i byla itraukti tik juos kaltinantys irodymai ir pan., nepasitvirtino. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, irodymai byloje ivertinti remiantis nešališku bylos aplinkybiu išnagrinejimu, nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatu. Esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu nepadaryta. Kaip jau mineta, ta aplinkybe, kad irodymai byloje ivertinti ne taip kaip to noretu nuteistieji, neduoda pagrindo išvadai daryti, kad nuosprendis neteisetas ir nepagristas.

Motyvai del vadovavimo juridiniam asmeniui, naudojamam nusikalstamai veikai nuslepti

Apeliantas skunde teigia, kad M. Ž. nepagristai nuteistas pagal BK 203 str. 2 d. ir prašo ji išteisinti. Apelianto prašymas atmestinas.

Nors M. Ž. savo kalte neige, aukšciau aptarti irodymai negincijamai irodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo isigyta turint išankstini tiksla naudoti ja ir vadovauti jai neteisetai veiklai nuslepti, t.y. svetimo turto igijimui apgaule (sukciaujant) nuslepti.

M. Ž. parodymus apie tai, kaip jis tapo „(duomenys neskelbtini)“ savininku, t.y. kad i jo paduota skelbima del darbo paieškos, jam paskambino rusiškai kalbantis vyras, vardu „Miša“, kuris pasiule darba „(duomenys neskelbtini)“, apie jo vykdomas pareigas ir imones veikla, t.y. kad i jo pareigas iejo ieškoti pardavimui žemes sklypu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturejo buveines, jo darbdavys tvirtino, kad atvyko iš Latvijos ir kaip tik tvarko reikalus del patalpu ofisui Vilniuje, paneigia byloje esantys irodymai.

Taigi, iš liudytojo T. D. parodymu, matyti, kad 2006 m. gegužes menesio viduryje rado skelbima, kur tiksliai neatsimena ar laikraštyje „Alio reklama“, ar internete, kad nori pirkti imone, buvo nurodytas kontaktinis telefonas. Jis paskambino ir pasiteiravo kokios imones reikia, jam pasake kad turi buti uždaroji akcine bendrove. Veliau susitiko Vilniaus mieste, vietos tiksliai nurodyti negali, nes neatsimena. Bendroves pirkejas prisistate „Mantu“, susitikimo metu sake, kad reikia UAB. Po to, jis rado skelbima, neprisimena laikraštyje ar internete, kad parduodama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskambino skelbime nurodytu kontaktiniu telefonu ir pasake, kad pirks UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vyro vardo, kuris atveže i degaline UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, antspauda ir akciju pirkimo-pardavimo sutarti, nežino. Sutartyje buvo nurodyta, kad akcijas parduoda T. O., bet jis pats neatvažiavo, buvo tarpininkas, kuriam jis sumokejo 1000 litu. Pagal 2006-06-01 akciju pirkimo-pardavimo sutarti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pardave M. Ž.. Kada susitiko su M. Ž. nurodyti negali, nes neatsimena datos. Susitiko prie picerijos, esancios Lukšio gatveje, Vilniuje, kur perdave UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus segtuve, antspauda. Pagal akciju pirkimo-pardavimo sutarti pinigu nesumokejo, susitare susiskambinti. Netiketi šiais liudytojo parodymais, teismui nebuvo pagrindo, juolab M. Ž. kalte, kaip jau buvo mineta, yra irodyta byloje surinktu, ištirtu ir ivertintu irodymu visetu, del kuriu patikimumo ir pakankamumo teiseju kolegijai abejoniu nekilo. Byloje nera duomenu, jog T. D. turetu tiksla apkalbeti apelianta.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad akciju pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog pirkejas yra M. Ž.. Pasirašydamas mineta sutarti, jis igijo ir tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akciju turetoju. 2006-06-05 savo, kaip vienintelio akcininko sprendimu, paskyre save, t.y. M. Ž., bendroves direktoriumi.

Teiseju kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad buveines bendrove neturejo, daugiau dirbanciuju joje nebuvo, buhalterines apskaitos M. Ž., kaip bendroves direktorius, nevede ir bendroves finansines padeties nežinojo, per visa darbo laika darbo užmokescio negavo. Nors bendroves veikla buvo prekyba nekilnojamuoju turtu, taciau per visa vadovavimo bendrovei laikotarpi (nuo 2006-06-01 iki 2006-08-02) buvo organizuojamas bei vykdomas tik vieno - tai E.D. J. priklausancio žemes sklypo pirkimas-pardavimas.

Ivertinus tai, kad M. Ž. turi aukštaji išsilavinima, iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavimo pradžios buvo vadovu jo paties ikurtoje „M. Ž. imoneje“, t.y. turedamas patirties vadovauti bendrovei, suprato savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atsakomybe, suprato UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdoma neteiseta veikla bei pats tiesiogiai joje dalyvavo.

Todel M. Ž. pirmosios instancijos ir apeliacines instancijos teismuose laikytasi pozicija vertintina tik kaip jo gynybine versija, nes pastarojo parodymai yra paneigti visapusiškai ištirtais ir nuodugniai išanalizuotais irodymais, del kuriu turinio pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai pasisake.

Teiseju kolegijos nuomone, apylinkes teismo nuosprendyje padarytos išvados del irodymu, kuriais grindžiama M. Ž. kalte pagal BK 203 str. 2 d. del vadovavimo juridiniam asmeniui, naudojamam nusikalstamai veikai nuslepti yra pagristi išsamiu ir nešališku bylos aplinkybiu išnagrinejimu, nuteistojo veika kvalifikuota tinkamai. Todel naikinti apylinkes teismo nuosprendi, išteisinant M. Ž. pagal BK 203 str. 2 d., apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera teisinio pagrindo.

Motyvai del bausmes paskyrimo

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdestytais motyvais del nuteistiesiems A. S., M. Ž. ir A. B. paskirtos bausmes dydžio, nurodydamas, kad skirdamas bausmes teismas nepakankamai atsižvelge i bausmiu individualizavimui reikšmingas aplinkybes, o butent, kad ju veikos pasireiške itin pavojingu testiniu pobudžiu, nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininku grupe, kiekvieno ju vaidmenis ir atliktus veiksmus, padarytais nusikaltimais buvo pasikesinta i Konstitucijos saugoma vertybe – nuosavybe, A. S. ir M. Ž. nuteisti už triju tyciniu nusikaltimu, iš kuriu du priskiriami sunkiu nusikaltimu kategorijai, padaryma, o A. B. ir V. B. nuteistos už dvieju nusikaltimu, tame tarpe ir sunkaus, padaryma, nusikaltimo padarymo budus ir kilusias pasekmes – nukentejusiesiems padaryta didele turtine žala, kuri iki šiol nera atlyginta. Todel, prokuroro teigimu, nuteistiesiems buvo paskirtos BK 41 str. reikalavimus neatitinkancios bausmes, kurios yra aiškiai per švelnios. Prašo skirti laisves atemimo bausmes, didesnes nei straipsniu sankcijose, už padarytas nusikalstamas veikas, nurodyti bausmiu vidurkiai. Taciau tokie prokuroro argumentai, atmetami kaip nepagristi.

Kadangi apeliacines instancijos teismo posedyje paaiškejo, kad po nuosprendžio priemimo nuteistoji A. B. mire, ka liudija ši fakta patvirtinantis teismui pateiktas mirties liudijimas, jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 3 str. 1 d. 7 p.).

Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistiesiems A. S. ir M. Ž. bausmes, nepažeide BK 54 str. numatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu bei BK 41 str. itvirtintu bausmes tikslu, atsižvelge i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni ir pobudi, nusikalstamu veiku motyvus ir tikslus, kaltes forma, kaltininku asmenybes, ju atsakomybe sunkinancias aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nuteistiesiems paskirtos baudžiamojo istatymo sankcijose numatytos už šiuos nusikaltimus laisves atemimo bausmes yra teisingos ir dar labiau griežtinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nera jokio pagrindo, atkreipiant demesi i tai, kad visos skunde minetos aplinkybes, skiriant bausme, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai ivertintos.

Del prokuroro skundo motyvo, jog A. S. turi buti inkriminuojamas organizatoriaus vaidmuo: kolegija pritaria apylinkes teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, kad nors ikiteisminio tyrimo metu A. S. buvo pareikšti kaltinimai, jog jis buvo grupes organizatorius, visgi sutiktina su teismo motyvu, jog A. S. kaip organizatoriaus vaidmuo negincytinai nepasitvirtino. Teisminio nagrinejimo metu nustatyta, kad visi kaltinamieji nusikalstamas veikas dare bendru susitarimu, nenustatyta duomenu, kas butent iš ju buvo nusikaltimu organizatorius, parenges nusikalstama veika, jai vadovaves. Tamprus asmeniniai santykiai tarp A. S. ir kitu nuteistuju, (butent šia aplinkybe grindžia prokuroras A. S. vaidmeni bendrininkavime) dar neirodo jo, kaip organizatoriaus vaidmens nusikaltimu padaryme. Šioje dalyje prokuroro apeliaciniame skunde išdestyti argumentai greiciau patvirtina paciu nusikaltimu organizuotumo lygi, visu bendrininku kryptinguma, tampruma, siekiant bendro rezultato. Nuosprendžiu pagristai pripažintos nuteistuju A. S., M. Ž., A. B. atsakomybe sunkinancios aplinkybes, kad nusikaltimus jie padare bendrininku grupeje.

Sutiktina su nuteistosios A. B. apeliacinio skundo argumentu, kad nuosprendžio motyvuose del bausmes jos atžvilgiu paskyrimo, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurode, jog jos nepilnamete dukra - D. B. (gim. 1995-04-11) gyvena pas globejus. Priešingai teismo išvadai, tiek pacios nuteistosios, tiek jos motinos V. B. paaiškinimais, o taip pat remiantis bylos dokumentais nustatyta, jog mergaite gyveno su mociute ir motina. Tai irodo ir byloje esantys dokumentai. Iš teismui pateiktos nuteistosios dukros D. B. charakteristikos matyti, kad ja rupinasi mama A. B., ji pastoviai ateina i mokykla arba susiskambina su klases vadove, nepraleidžia nei vieno mokyklos susirinkimo, mergaitei perka reikalingas mokyklos priemones (t. 28, b.l.185). Iš išvados del teises i socialine parama mokiniams matyti, kad su prašymu del socialines paramos savo dukrai kreipesi butent A. B. (t. 28, b.l.31). Del šio netikslumo, t. y. klaidingos teismo išvados, jog D. B. gyvena ne su savo motina, kolegijos vertinimu, nebuvo atsižvelgta i vaiko interesus. Nepilnametes D. B. mociute – taip pat nuteistoji šioje byloje – V. B. bylos nagrinejimo metu mire. Akivaizdu, kad del nuteistajai A. B. paskirtos istatyme numatytos laisves atemimo bausmes, jos nepilnamete dukra liktu be priežiuros. Nustacius ši fakta, kolegija daro išvada, kad nors A. B. apeliaciniame skunde tiesiogiai neprašo sušvelninti jai paskirta bausme, šios aplinkybes patikslinimas skunde (nurodymas, jog jos dukra neturi globeju, o gyvena su savo motina, t. y. su ja) rodo, jog nuteistoji vertina ja kaip turincia svarbia reikšme. Taigi darytina išvada, kad toks nuteistosios argumentavimas apima ir prašyma del bausmes sušvelninimo.

Vienas pagrindiniu bausmes skyrimo principu, itvirtintu BK 41 str., yra bausmes teisingumo principas. Bausme teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma ir kaltininko asmenybe. Istatymu leidejas baudžiamojo istatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galetu paskirti teisinga bausme, vadovaudamasis istatymo sankcijoje numatytomis bausmemis ir ju dydžiais. Iš visu BK 54 straipsnio nuostatu esmes ir paskirties darytina išvada, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turetu byloje nustatyti tokias aplinkybes, kurios suponuotu išvada, jog BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kuri kvalifikuojama kaltininko veika, sankcijoje numatytos, o ne švelnesnes bausmes paskyrimas butent šiam asmeniui už jo nusikalstama veika aiškiai prieštarautu teisingumo principui. Šioje byloje nustatyta, kad apeliantes A. B. ivardintos jos šeimos aplinkybes, o butent tai, kad ji yra vieniša motina ir kartu su savo motina A. B., kuri, kaip paaiškejo apeliacines instancijos teisme, po nuosprendžio priemimo mire, augino dukra D. B. (gim.1995 m.), rodo, jog A. B. paskirta laisves atemimo bausme aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir suponuoja galimybe teismui taikyti BK 54 str. 3 dali – skirti jai švelnesne bausmes ruši, negu numatyta straipsnio sankcijoje už kiekviena padaryta nusikalstama veika. Cia taip pat pažymetina, kad A. B. vaidmuo, kaip teisingai i tai atkreipe demesi apylinkes teismas, buvo antraeilis. Ivertinus visas šias aplinkybes, kolegija keicia nuosprendi dalyje del A. B. neteisingai paskirtos bausmes, ir skiria A. B. švelnesne bausmes ruši, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas – laives apribojima.

Nuteistojo M. Ž. gynejas apeliaciniame skunde pagristai nurodo, kad i paskirtos galutines subendrintos laika nebuvo iskaitytas jo sulaikyme išbutas laikas. Šioje dalyje nuosprendis taip pat keistinas, iskaitant M. Ž. i paskirtos bausmes laika ne tik suemime, bet ir laikinajame sulaikyme išbuta laika nuo 2006 08 02 iki 2006 08 03.

Tuo paciu pagrindu i paskirta bausme iskaitytinas ir kito nuteistojo, t. y. A. S. laikinajame sulaikyme išbutas laikas nuo 2006 11 21 iki 2006 11 22.

Motyvai del civilinio ieškinio

Kolegija konstatuoja, kad nukentejusiuju D. P. ir M. S. pareikšto civilinio ieškinio klausima teismas išsprende teisingai, todel nukentejusiuju apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje atmeta kaip nepagristus.

Iš bylos matyti, M. S. ir D. P. jiems padaryta turtine žala kiekvienas atskirai ivertino po 25000 Lt, taip pat praše priteisti po 54000 Lt, kurie pagal preliminarios sutarties 10 punkta, turejo buti sumoketi kaip bauda už sutarties nevykdyma, ir 5 procentus palukanu nuo 25000 litu, kurie buvo užvaldyti neteisetai nuo 2006 m. liepos 28 dienos. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino nukentejusiuju D. P. ir M. S. civilinius ieškinius, priteisdamas solidariai iš A. S., M. Ž., V. B. ir A. B. po 24896,42 Lt turtines žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje visiškai pagristai ir argumentuotai nurode, kad iš D. P. pagal preliminaria nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarti i UAB „(duomenys neskelbtini)” saskaita ineštu 108 000 Lt ir 49800 Lt, nuteistasis M. Ž. 49650 litu išgrynino ivairiuose bankomatuose ir pasisavino. 2006-09-25 iš UAB „(duomenys neskelbtini)” saskaitos D. P. buvo gražinta 58207,16 Lt. Taigi nukentejusiesiems M. S. bei D. P. liko negražinta 49792,84 Lt. Ivertinus tai, kad nukentejusieji pareiške, jog apgaule buvo užvaldyti ju bendri pinigai, teismas teisingai nustate atlygintinos turtines žalos dydi, pagristai priteisdamas iš nuteistuju solidariai - po 24896,42 Lt. M. S. ir D. P. jiems padaryta neturtine žala kiekvienas atskirai ivertino po 10000 Lt. Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkindamas nukentejusiuju ieškini del neturtines žalos atlyginimo, atsižvelge i CK 6.250 str. 2 d. itvirtintus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus, nusikalstamos veikos pobudi ir del jos kilusias pasekmes, šia veika padariusiu asmens kalte, ju turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir teisingai nustate atlygintinos neturtines žalos dydi.

Nukentejusiuju apeliacinio skundu teiginius, kad neteisingai ivertinta nukentejusiesiems padaryta žala, susijusi su baudos pagal preliminariosios sutarties salygu nevykdyma išmokejima ir moketinomis palukanomis, teiseju kolegija vertina kaip nepagristus. Kaip jau buvo mineta aukšciau, pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje visiškai pagristai ir argumentuotai nurode, kad del preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties tarp šaliu, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentejusiuju, yra susikloste civiliniai teisiniai santykiai, todel nukentejusieji del šiu reikalavimu patenkino turi teise kreiptis i teisma civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 p., 2 d. 2 p., 327 str. 1 p., 328 str. 2 p., 330 str.,

nusprende:

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendi dalyje del A. B. paskirtos bausmes pakeisti:

A. B., pripažintai kaltai pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (del padejimo apgaule užvaldant E.D. J. žemes sklypa), pritaikius LR BK 54 str. 3 d., paskirti laisves apribojima vieneriems metams aštuoniems menesiams, ipareigojant pradeti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; pripažintai kaltai pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 2 d. (del padejimo klastojant ir panaudojant LR piliecio pasa užvaldant E.D. J. žemes sklypa), pritaikius LR BK 54 str. 3 d., paskirti laisves apribojima vieneriems metams, ipareigojant pradeti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apemimo budu ir paskirti A. B. galutine subendrinta bausme – laisves apribojima vieneriems metams aštuoniems menesiams, ipareigojant pradeti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, išaiškinant nuteistajai, kad ji privalo be teismo ar bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus ipareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo ipareigojimus.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžio dali, kuria V. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 2 d. ir jai paskirta galutine subendrinta bausme – laisves atemimas 1 metams 3 menesiams, panaikinti, nustacius LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatyta aplinkybe del kurios baudžiamasis procesas negalimas, ir byla šioje dalyje nutraukti.

Iskaityti i M. Ž. paskirtos galutines laisves atemimo bausmes laika laikotarpi išbuta laikinajame sulaikyme nuo 2006 08 02 iki 2006 08 03.

Iskaityti i A. S. paskirtos galutines laisves atemimo bausmes laika laikotarpi išbuta laikinajame sulaikyme nuo 2006 11 21 iki 2006 11 22.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininke Sigita VainauskieneTeisejai Viktoras DovidaitisRyšardas Skirtunas