Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovui L. A. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2019 m. kovo 20 d. buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovui L. A. dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo L. A. 3 000,00 Eur netesybų už preliminarios sutarties pažeidimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad buvo sudariusi su atsakovu preliminarią sutartį, pagal kurią susitarė, kad atsakovas iki 2019 vasario mėnesio parduos ieškovei nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir pastatą), esančius Šiaulių rajone, Parkulpio k. 2, už 12 000 eurų. Sutarties vykdymo užtikrinimui ieškovė sumokėjo atsakovui 1 200 eurų, o likusią sumą sutarė sumokėti pasirašant pagrindinę sutartį. Atsakovas perdavė ieškovei pastato raktus, ieškovė, pasitikėdama atsakovu, rengė pastato remonto sprendinius. Tuo tarpu atsakovas pareikalavo už parduodamą daiktą mokėti 16 000 eurų, su kuo ieškovė nesutiko. Atsakovas pardavė nekilnojamąjį turtą kitam asmeniui.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo reikalavimą, paaiškino, kad sudarius prelimanarią sutartį, atsakovas jai perdavė pastato raktus ir inventorinę knygą, ji lankėsi sodyboje, ruošėsi remonto darbams, dėl to patyrė išlaidų, sudarant preliminarią sutartį ji nežinojo, kad žemės sklypas nėra atsakovo nuosavybė, reikalingą sumą pinigų ji turėjo jau 2019 metų pradžioje, tačiau atsakovas netikėtai padidino kainą iki 16 000 eurų, visai atsitiktinai, atvykusi į sodybą, susidūrė su kitais pirkėjais. Tą pačią dieną, kada ji įregistravo preliminarią sutartį, sodyba buvo parduota. Nagrinėjant bylą teisme ieškovė patikslino reikalavimą ir prašo priteisti 2 500 eurų netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys (ne)tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta preliminariosios sutarties sąvoka, t. y., kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Kitaip tariant, tai sutartis dėl kitos sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 str. prasme. Pagal preliminariosios sutarties sampratą joje turi būti: aiškus šalių susitarimas sudaryti kitą– pagrindinę sutartį; šalių susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių jos sąlygų; bei terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Atsižvelgiant į tai tai, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Dėl šios nuostatos darytina išvada, kad po preliminariosios sutarties sudarymo, šalys gali ir nesudaryti pagrindinės sutarties, tačiau tokiu atveju tenka aiškintis priežastis dėl kurių sutartis nebuvo sudaryta, atsiranda teisė reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Iš esmės ir po preliminariosios sutarties sudarymo vyksta ikisutartinių derybų dėl pagrindinės sutarties sudarymo procesas. Sprendžiant dėl konkrečios šalių valia sudarytos sutarties vykdymo, svarbiausias šaltinis yra sutarties turinys. Nagrinėjamoje byloje šalys skirtingai aiškina, kodėl nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Todėl svarbu išsiaiškinti ne tik patį sutarties turinį, bet ir šalių ketinimus, jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnis).

Abiem šalims aktualus kaltės ir atsakomybės už preliminariosios sutarties nevykdymą nustatymo klausimas. P. E. sutarčių teisės principų 3.301 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis derybose dėl sutarties sudarymo derasi pažeisdama sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principus, ji atsako už antrosios šalies patirtus nuostolius. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis privalo įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius, o pagal Lietuvos Respublikos CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per joje nustatytą terminą, o jei nenustatytas – per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo ( CK 6.165 straipsnio 3 dalis), atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti.

Teismui buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 17 d. sudarytos prelimariosios namo su žeme pirkimo – pardavimo sutarties (toliau ir sutartis) originalas (pateikė ieškovė). Atsakovas pateikė sutarties kopiją, originalaus dokumento nepateikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovo pateiktame dokumente nėra atsakovo parašo, o sutarties lapai nepasirašyti ieškovės, nors ieškovės pateiktame sutarties originale visuose lapuose yra abiejų šalių parašai. Todėl negalima laikyti, kad atsakovo pateikto dokumento kopija atitinka sutarties 5.3 punkte minimą vienodą juridinę galią turintį egzempliorių. Todėl sprendžiant ginčą vadovaujamasi ieškovės pateiktu sutarties originalu.

Pagal sutarties 3.2 ir 3.3 punktus dokumentai notarų biurui dėl pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo turėjo būti parengti ir pateikti iki 2019 m. 02 mėn. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teisėti lūkesčiai iki 2019 m. vasario mėnesio pagrįstai buvo, kad atsakovas be šalių sutarimo nekeis sutarties sąlygų ir vykdys savo įsipareigojimus pagal sutartį. Iš savo pusės sutartą pinigų sumą atsakovui ji turėjo perduoti sudarant pagrindinę sutartį, kurią turėjo teisę sudaryti iki 2019 m. vasario. Sudarydamas pirkimo pardavimo sandorį ir parduodamas nekilnojamąjį turtą kitam asmeniui 2019 metų sausio mėnesį, nepasibaigus preliminarios sutarties terminui atsakovas elgėsi nesąžiningai. Jo nesąžiningumą patvirtina tai, kad apie įvykusį sandorį ieškovė sužinojo jau po sutarties sudarymo, kada dėl sodybos kreipėsi į policiją. Kadangi preliminari sutartis buvo sudaryta raštu, bet kokie jos pakeitimai ir susitarimas dėl sutarties nutraukimo tuėjo būti sudaromi tokia pat forma kokia buvo sudaryta (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). CK 6.165 straipsnio numatyta, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Sutarties 5.4 punkte buvo nustatyta, kad pakeitimai, papildymai ir priedai, sudaromi raštu, yra neatskiriama sutarties dalis. Šalys privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), laikytis kitų sutarčių vykdymo principų. Atsakovas aktyviais savo veiksmais, parduodamas turtą kitam asmeniui, pažeidė sutartinius įsipareigojimus, tame tarpe 3.6 punkte įvardintą įsipareigojimą, kad sutartyje nurodytos aplinkybės nesikeis iki pagrindinės sutarties sudarymo. Laikytina, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nesudarydamas su pirkimo – pardavimo sutarties su ieškove. Jo paaiškinimai apie tai, kad jam buvo nedelsiant reikalingi pinigai negali būti pripažįstami tokiomis aplinkybėmis, kurios šiuo atveju atleistų sutarties šalį nuo įsipareigojimų vykdymo. Ieškovės teigimu Pažymėtina, kad nors sutarties tekstas surašytas pačios ieškovės ranka, atsakovas teismo žiniomis yra uždarosios akcinės bendrovės „Landtop“ direktorius (teismo pranešimas buvo siunčiamas atsakovui į jo darbo vietą, teismo pranešimą priėmė direktorius L. A., įmonė viešai prieinamais informacinių sistemų duomenimis veikia nekilnojamojo turto rinkoje (CK 182 straipsnio 1 punktas). Šiame kontekste, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, šalis, jų elgesį derybų metu ir po to, darytina išvada, kad atsakovui L. A. negalėjo būti nežinomos ir nesuprantamos preliminarios sutarties sąlygos ir nepagrįsto vengimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus teisinės pasekmės. Sutartinė atsakomybė sutartyje aptarta preliminariosios sutarties 3.5 punkte. Atsakovo pateikto dokumento kopijoje baudos dydis nėra nurodytas, tačiau ir neišbrauktas ar kaip kitaip nepažymėtas, kaip kitose vietose, kurių šalys, sudarydamos sutartį nepildė, todėl teismas vadovaujasi vieninteliu teismui pateiktu pasirašytos sutarties originalu. Pripažinus, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, iš jo ieškovės naudai priteistina 2 500 eurų bauda.

Prievolė mokėti baudą atsakovui atsirado kai pasibaigė jos vykdymo terminas. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019 m. kovo 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis): 56,00 Eur žyminio mokesčio, 700,00 Eur advokato darbui atlyginti, 35,68 Eur kelionės išlaidos, iš viso 791,68 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. A. ieškovės Sonatos trinkūnaitės naudai 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) baudos pagal sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019 m. kovo 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 791,68 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt vienas eurą 68 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.