Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. T. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Z. S., S. T., D. S. ir L. T. dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir aktų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 1996-05-15 E. M. parengtą (duomenys neskelbtini), P. T. asmeninių žemės sklypų planą M1:5000; pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2016-01-11 įsakymu Nr. 17VĮ-43-(14.17.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities Šilutės rajono (savivaldybės) Katyčių seniūnijos Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ patvirtinto Klaipėdos apskrities Šilutės rajono (savivaldybės) Katyčių seniūnijos Katyčių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopijoje (ištraukoje) naujai pažymėtų ar patikslintų valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ar vandens telkinių plotų sąrašo dalį dėl 14 pozicijoje nurodyto žemės sklypo, kurio numeris plano kopijoje „0001/351“, plotas 1,70 ha; pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2016-01-11 įsakymu Nr. 17VĮ-43-(14.17.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities Šilutės rajono (savivaldybės) Katyčių seniūnijos Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ patvirtinto Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Katyčių seniūnijos Katyčių kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės (LŽF) plotų (HA) žiniaraščio dalį dėl žemės sklypo, žiniaraštyje nurodyto „kadastro vietovės bloko Nr. 0001, sklypo Nr. 351, (duomenys neskelbtini), bendras LŽF plotas 1,70 ha“; pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2016-06-30 įsakymu Nr. 17VĮ-1421-(14.17.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities Šilutės rajono (savivaldybės) Katyčių seniūnijos Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinto asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai sąrašo dalį dėl sąrašo pozicijoje Nr. 26 Z. S. suprojektuoto žemės sklypo, kurio numeris žemės sklypo plane „0001/N-966“, plotas 2,50 ha; pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2016-06-30 įsakymu Nr. 17VĮ-1421-(14.17.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities Šilutės rajono (savivaldybės) Katyčių seniūnijos Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintą Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projekte pažymėto „N-966“ ribų ir ploto; pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2016-08-17 įsakymu Nr. 17VĮ-1670-(l4.17.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities Šilutės rajono (savivaldybės) Katyčių seniūnijos Katyčių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo“ patvirtintą Klaipėdos apskrities Šilutės rajono (savivaldybės) Katyčių seniūnijos Katyčių kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo (LŽF) žemės plotų (HA) žiniaraščio dalį dėl žemės sklypo pažymėto grafoje „Kadastro vietovės bloko Nr. 0001/Sklypo Nr. 351/Kaimo pavadinimas (duomenys neskelbtini)/Bendras LŽF plotas (iš jų saugomose teritorijose) 1,70/LŽF plotų eksplikacija, (ha)/Žemės ūkio naudmenos (iš jų saugomose teritorijose): iš viso (iš jų saugomose teritorijose) 1,70 iš jų ariama žemė (iš jų saugomose teritorijose) 1,70/“; pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2016-08-17 įsakymu Nr. 17VĮ-1670-(14.17.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities Šilutės rajono (savivaldybės) Katyčių seniūnijos Katyčių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo“ patvirtintą Klaipėdos apskrities Šilutės rajono (savivaldybės) Katyčių seniūnijos Katyčių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano dalį dėl žemės sklypo, kuriuo Nr. plane „351“ pažymėjimo plane ir jo ribų; nustatyti 0,74 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Drava“ matininko G. K. 2016-02-29 parengtą žemės sklypo planą; nustatyti 0,95 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Drava“ matininko G. K. 2016-02-29 parengtą žemės sklypo planą.Nurodė, kad 2013-08-08 mirė jos sutuoktinis P. T.. Pagal 2013-08-20 liudijimą, išduotą Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarės A. A., ji priėmė sutuoktinio palikimą, yra jo turto įpėdinė. Be kito turto ji paveldėjo P. T. nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus: 0,74 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,95 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Jų geodeziniai matavimai nebuvo atlikti, nes ieškovė su vyru neturėjo matavimams atlikti pinigų. Norėdama susitvarkyti žemės sklypų dokumentus ir įforminti palikimą savo vardu, ieškovė užsakė nurodytų žemės sklypų kadastrinius matavimus UAB „Drava“ pas matininką G. K., kuris atlikęs matavimus vietoje nustatė, kad jos faktiškai naudojamų žemės sklypų 0,74 ha ploto ir 0,95 ha ploto ribos (pažymėtos raudonomis linijomis žemės sklypų situacijos brėžinyje) ir pagal 2016-06-30 NŽT Šilutės skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 17VĮ-1421 -((14.17.2) patvirtinto Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau - projektas) skiriasi. Projekte jos naudojami paveldėti žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra pažymėti kaip laisva valstybinė žemė, pažymėta „N-966“, ir jie pagal 2016-06-30 NŽT Šilutės skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 17VĮ-1421-(14.17.2.) yra suprojektuoti įsakymo pirmame priede 26 pozicijoje nurodytam Z. S.. Ieškovės faktiškai naudojamų nurodytų žemės sklypų ribos pažymėtos UAB „Drava“ matininko G. K. sudarytame žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos brėžinyje. Dėl susidariusios situacijos buvo kreiptasi į NŽT Šilutės rajono skyrių, kuris 2016-06-22 raštu Nr. 17SD-4030-(14.17.104.) pranešė nesutinkantis, kad būtų pakeistos sklypų ribos pagal faktiškai naudojamų žemės sklypų ribas. Ši institucija atsisakė leisti atliekant kadastrinius matavimus sklypo ribas nurodyti pagal faktiškai ieškovės naudojamų žemės sklypų ribas. Savo atsisakymą motyvavo tuo, kad pagal archyve saugomą 1996-05-15 žemėtvarkininkės E. M. parengtą žemės sklypo planą ir pagal žemės sklypų paženklinimo - parodymo aktą nesutampa sklypų ribos pagal žemėtvarkininkės E. M. parengtą žemės sklypų planą ir ieškovės faktiškai naudojamų sklypų ribas. E. M. parengtas žemės sklypų planas įregistruotas ir nekilnojamojo turto registro kadastre. Ieškovė nurodo, kad E. M. sudarytas planas 1996-05-15 yra neinformatyvus, klaidinantis, nubraižytas primityviai, neatitinkantis faktiškai naudojamų žemės sklypų ribų, todėl jis negali būti kaip dokumentas, nustatantis žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, tuo labiau, kad šiuos žemės sklypus buvo leista įsigyti nuosavybėn pagal 1997-01-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis. Kad E. M. parengtas 1996-05-15 P. T. žemės sklypų planas yra klaidinantis, neatitinkantis faktinio sklypų išdėstymo patvirtina tai, jog žemės sklypo plane nurodyta, kad žemės sklypas 3851 (0,74 ha) yra nutolęs 100 metrų nuo siloso tranšėjos. Ieškovė tvirtina, kad šioje vietoje jokios siloso tranšėjos nebuvo nei 1996-05-15, nei šiuo metu nėra, ten tik akmenų krūva, E. M. tuos akmenis įtraukė į jos žemės sklypą. Teigė, kad nuo 2006 m. su sutuoktiniu šiuos žemės sklypus naudojo pagal sklypų ribas, kurias pažymėjo UAB „Drava“ matininkas žemės sklypų kadastro situacijos brėžinyje, taip pat šių sklypų planuose, kurie yra tikslūs ir parengti kadastrinių matavimų įforminimui, tačiau matavimai nebuvo atlikti, nes Nacionalinė žemės tarnyba nesutiko dėl sklypų ribų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-02-07 sprendimu ieškinį atmetė. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-09 nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Priteisė iš V. T. 21,29 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.Nurodė, kad patenkinus reikalavimą pripažinti negaliojančiu 1996-05-15 E. M. parengtą (duomenys neskelbtini), P. T. asmeninių žemės sklypų planą M1:5000, nebegaliotų ir jo pagrindu priimti dokumentai, tame tarpe ir tie, kurių pagrindu formuotinas P. T. priklausęs 1,31 ha žemės sklypas, abrise žymimas 3853. Pažymėjo, kad akivaizdu, jog E. M. planas neatitinka faktiškai naudojamų žemės sklypų ribų. Nurodė, kad ieškovės teiginiai apie tai, kad jos faktiškai naudojamus žemės sklypus parodo ir žemės deklaracijų duomenys, atmestini, kadangi deklaravimui nebūtina buvo pateikti nuosavybės dokumentų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad P. T. buvo suteikti ir ji faktiškai valdė žemės sklypus toje vietoje, kurioje yra nurodyta pagal UAB „Drava“ projektą. Pažymėjo, kad faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes jis gali pažeisti kitų asmenų nuosavybės teises, neatitikti šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-02-07 sprendimą panaikinti ir ieškovės V. T. ieškinį patenkinti; priteisti ieškovei iš atsakovo išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.Nurodo, kad teismas be pagrindo ieškovei apribojo galimybę įrodinėti aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi, tai yra, nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus dėl siloso tranšėjos nebuvimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ypač išsamiai išsiaiškinti aplinkybes dėl siloso tranšėjos, dėl jos lokalizacijos, tačiau Šilutės rajono apylinkės teismas šių aplinkybių visiškai nesiaiškino. Mano, kad teismas privalėjo nesivadovauti 1996-05-15 parengtu E. M. žemės sklypo planu. Pažymi, kad ginčo žemės sklypai nėra parduoti kitiems asmenims, nėra sudaryta nuomos sutarčių, šie žemės sklypai buvo daug metų naudojami P. T. ir jos. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-02-07 sprendime nenurodo kieno nuosavybės teisės bus pažeistos, kaip neatitiks šalių interesų pusiausvyros, jeigu ginčo žemės sklypų ribos bus pažymėtos pagal faktinę jų naudojimo ribą. Esant tokiai situacijai, žemės sklypų ribų nustatymas pagal faktinę jų naudojimo ribą, priešingai negu nurodo Šilutės rajono apylinkės teismas, atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, šalių interesų pusiausvyrą, nepažeistų nuosavybės teisių.Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys D. S. ir Z. S. prašo apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, kad teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo apklausti liudytojų A. Č. ir V. E., nes ieškovės atstovas tokį prašymą pateikė pavėluotai, be to, ginčytinos aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos rašytiniais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinta ir nustatyta, kad ieškovės parengti kadastriniai matavimai neatitinka sklypų, nurodytų abrise. Faktinis naudojimas nukrypo nuo paženklintų ribų. Abrise pažymėti sklypai yra skirtingose vietose, jie nutolę vienas nuo kito. Neaišku, kokiu pagrindu P. T. deklaravo naudojamus žemės plotus. Deklaruodami žemės plotus, asmenys neprivalėjo pateikti nuosavybės teisės dokumentų, todėl asmenys galėjo deklaruoti ne jiems priklausančius sklypus, laisvus valstybinės žemės sklypus. Taip pat nurodo, kad apeliantės ginčijamo siloso tranšėjos buvimą ginčo žemės sklype patvirtina atsakovės pateiktas dokumentas „Ištrauka iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1998-05-22 įsakymu Nr. 823 „Dėl suteiktos asmeninio ūkio žemės teisėtumo patikrinimo“ patvirtinto asmeninio ūkio žemės sklypų prie Katyčių gyvenvietės išsidėstymo plano M:5000“. Ieškovė, neigusi, kad toje vietoje yra ar yra buvusi siloso tranšėja, savo teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog P. T. buvo suteikti ir ji faktiškai valdė žemės sklypus toje vietoje, kur nurodytos pagal UAB „Drava“ projektą žemės sklypų ribos, kurias ieškovė reikalauja nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Nustatyta, kad P. T. 1997-01-17 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P88/97-0966 įsigijo nuosavybėn Šilutės rajono Usėnų apylinkės Tarybos 1 šaukimo 14 sesijos 1994-01-27 sprendimu Nr. 1 V. T. skirtus tris hektarus asmeninio ūkio žemės: 74 arus Nr. 3851, 95 arus Nr. 3852 ir 1 hektarą 31 arą Nr. 3853 (tris sklypus), esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 120-125, 127). Iš 1996-05-15 asmeninio ūkio žemės paženklinimo akto matyti, kad P. T. asmeninio ūkio žemė kartografuota ir išsidėsto 3 sklypuose: 0,74 ha; 0,95 ha; 1,31 ha. Akte nurodoma, kad prie jo pridedami asmeninio ūkio žemės sklypų planai 3851, 3852, 3853 (1 t., 34 b.l.). 2013-08-08 mirus sutuoktiniui P. T., ieškovė paveldėjo kartu su kitais įpėdiniais jo turtą, tame tarpe ir žemės sklypus: 0.7400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,9500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Norėdama susitvarkyti žemės sklypų dokumentus ir įforminti palikimą savo vardu, ieškovė užsakė nurodytų žemės sklypų kadastrinius matavimus UAB „Drava“ pas matininką G. K., kuris atlikęs matavimus vietoje nustatė, kad jos faktiškai naudojamų žemės sklypų 0.7400 ha ploto ir 0.9500 ha ploto ribos (pažymėtos raudonomis linijomis žemės sklypų situacijos brėžinyje) ir pagal 2016-06-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 17Vį-1421-((14.17.2) patvirtinto Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau projekto) skiriasi. Projekte ieškovės naudojami paveldėti žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra pažymėti kaip laisva valstybinė žemė, pažymėta „ N-966“, ir jie pagal 2016-06-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 17V{-1421-(14.17.2.) yra suprojektuoti įsakymo pirmame priede 26 pozicijoje nurodytam Z. S.. Ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono skyrių, kuris 2016-06-22 raštu Nr. 17SD-4030-(14.17.104.) pranešė, kad nesutinka su ieškovės faktiškai naudojamų žemės sklypų ribomis. Savo atsisakymą skyrius motyvavo tuo, kad pagal archyve saugomą 1996-05-15 žemėtvarkininkės E. M. parengtą žemės sklypų plano ir pagal žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktą nesutampa sklypų ribos pagal žemėtvarkininkės E. M. parengtą žemės sklypų planą ir jos faktiškai naudojamų sklypų ribos, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir aktų pripažinimo negaliojančiais.Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 punktą žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo ribos sąvoka įtvirtinta Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 punkte, pagal kurį žemės sklypo riba – tai riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 32.1.1–32.1.10 punktai reglamentuoja žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo tvarką. Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, užtikrinant, kad pagal statinio matavimus būtų galima nustatyti jo išorinį kontūrą; kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos; kartografuojami objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami šių teritorijų plotai; apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai; parengiamas žemės sklypo planas, kuris turi būti suderintas su žemėtvarkos skyriumi; užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma naudojant suderintus su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM kadastro tvarkytojo parengtus ir patvirtintus klasifikatorius; parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla. Iš esmės tą patį nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 15.1–15.10 punktai. Remiantis Taisyklių 11 punktu, kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų metu nustatomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje, tarp jų ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (13 punktas). Pagal Nuostatų 12 punktą žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Pagal Nuostatų 84 punktą kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi teise į gynybą, o teismas civilines teises gina įstatymų nustatyta tvarka, neviršydamas savo kompetencijos (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnis). Ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą bei apginti pažeistas teises. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių teisė ir pareiga. Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso teisminio nagrinėjimo ribos, atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinos aplinkybės, joms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovas, pareiškęs reikalavimą ginti, jo teigimu, jam priklausančią ir pažeidžiamą ar ginčijamą teisę, turi įrodyti, jog jis turi įvardytą teisę ir pagrindą reikalauti šios teisės gynimo (CK 1.136 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovė nurodo, kad pareiškė ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į bylos duomenis yra pagrindas daryti išvadą, kad iš esmės šioje byloje sprendžiamas klausimas, kurioje realiai vietoje yra ieškovei priklausantys žemės sklypai. Iš byloje esančio projekto matyti, kad šiame projekte neatitinka vietovė, kur žemės sklypai buvo parduoti ieškovės vyrui (t. 2, b. l. 3). Taip pat projektą sudaręs asmuo G. K. nurodė, kad žemės sklypų ribos neatitinka. Nors ieškovė ir tvirtina, kad visada šiais žemės sklypais faktiškai naudojosi, tačiau ši ieškovės nurodyta aplinkybė nepatvirtina, kad ieškovė naudojosi būtent tais žemės sklypais, kurie pažymėti žemės sklypų plane. Tokios nuostatos laikosi ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, kuri bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad P. T. vardu yra įregistruota daug žemės sklypų ir gali būti, jog sklypas 3851 visai nėra tas sklypas, o faktinis naudojimas nesutampa su paženklintomis žemės sklypų ribomis, ieškovės parengti kadastriniai matavimai neatitinka sklypų, nurodytų abrise. Tretieji asmenys nurodė, kad P. T. naudojosi valstybinės žemės sklypais neteisėtai. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastre buvo įrašyti tik tekstiniai šių žemės sklypų kadastro duomenys, o grafiniai kadastro duomenys (nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje) - nebuvo ir iki šiol nėra pažymėti nekilnojamojo turto kadastro grafinėje dalyje (nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje). Dėl šios priežasties pagal žemės sklypams suteiktus identifikatorius nebuvo galima nustatyti jų vietos žemėlapyje, o VĮ Registrų centro informacinėje sistemoje esančiame kadastro žemėlapyje ginčo žemės sklypų vieta buvo ir šiai dienai yra traktuojama kaip laisva valstybinė žemė, todėl tikėtina tokia situacija, jog P. T. parduotų žemės sklypų vietoje šiuo metu gali būti kitų asmenų nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, t. y. tikėtina žemės sklypų visiško arba dalinio persidengimo situacija, o taip nutinka dėl to, kad žemės savininkai nenaudoja jiems suteiktos žemės arba naudoja ne toje vietoje, kur jiems buvo paženklinta, o pirmieji privatizuoti žemės sklypai nėra arba nebuvo pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.Pažymėtina, kad pagal Žemės įstatymo 3 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. Taigi esant tokiai situacijai, kai P. T. parduotų žemės sklypų vietoje šiuo metu gali būti kitų asmenų nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, t. y. tikėtina žemės sklypų visiško arba dalinio persidengimo situacija, nustatyti ieškovei priklausančių žemės sklypų vietą ar žemės sklypus paskirti kitoje vietoje turi pareigą Valstybės įgaliota institucija, o ne teismas, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui teisėjų kolegija nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovei iš ieškovės priteisti 250 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnio 1-3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. S. iš ieškovės V. T. 250 eurų advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.