Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-296/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-04-25
Bylos Nr.
2K-296/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ona Aldona Budienė (pirm.), Antanas Klimavičius, Pranas Kuconis (pran.)
Nuteistasis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-296/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.11. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. balandžio 25 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Onos Aldonos Budienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Prano Kuconio,

sekretoriaujant L. Baužienei,dalyvaujant prokurorui A. Meškai,gynėjai advokatei B. Strimaitytei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams; vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie šios bausmės pridėta dalis bausmės, neatliktos pagal Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendį, ir galutinė bausmė M. P. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį M. P. išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo M. P. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 17 d., 21 val. iki 2004 m. liepos 18 d., 10 val., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme slapta pagrobė 14400 Lt vertės O. J. K. automobilį „VW Caravelle“, su jame buvusiais automobilio registracijos dokumentais.

Dėl pasikėsinimo pagrobti 100000 Lt vertės automobilį „VW Caravelle“ M. P. išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, tačiau šios bylos aplinkybės su kasaciniu skundu nesusijusios.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. P. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti arba teismų sprendimus pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę. Kasatorius nurodo, kad priimdamas nuosprendį apygardos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų: pažeidė BPK 6 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnyje, 20 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 44 straipsnio 5, 6, 7 dalyse, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus reikalavimus. Teismas iškraipė liudytojo A. K. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, o atmesdamas liudytojų K. R., R. V. parodymus bei pripažindamas neginčytinais A. B. parodymus, suteikė privilegiją pastarajam liudytojui. Taip pat neleistinai teismas vadovavosi patrauktų atsakomybėn pareigūnų R. N. ir V. Z. parodymais bei nemotyvuotai ignoravo jo parodymus, patvirtintus V. P. ir E. P. Nuosprendyje nenurodyti daktiloskopinės ekspertizės duomenys. Teismo išvados padarytos tendencingai, šališkai, vadovaujantis prielaidomis, o ne įrodymais, kas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nuostatoms. Kasatorius taip pat teigia nesutinkąs su jam paskirta aiškiai per griežta, sankcijoje numatyta maksimalia bausme ir nurodo, jog bausmė prilygsta recidyvistui skirtinai bausmei, nors BK 27 straipsnis jam nebuvo taikytas, jis neteistas už sunkius nusikaltimus, byloje jam inkriminuotas tik vienas nusikaltimas ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nukentėjusysis nepatyrė materialinės žalos ir nepareiškė jokių pretenzijų. Paskirta bausmė neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 56 straipsnio, 63 straipsnio 8 dalies, 64 straipsnio 4 dalies nuostatų ir neteisingai subendrinta pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis. Nuosprendyje taip pat nenurodyta bausmės atlikimo pradžios data, kas daro nuosprendį neapibrėžtu ir naikintinu. Kasaciniame skunde taip pat išreikštas nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nenagrinėtini kasacinio skundo argumentai

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nors kasaciniame skunde yra išvardyta nemažai BPK normų, kurias, kasatoriaus nuomone, pažeidė pirmosios instancijos teismas (BPK 6 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnis, 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 44 straipsnio 5, 6, 7 dalys, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau iš esmės yra skundžiamas teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų vertinimo teisingumas: tvirtinama, kad nuosprendyje yra iškraipyti liudytojo A. K. parodymai ir tai siejama su BPK 20 straipsnyje bei 301 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimais, teigiama, kad teismas nepagrįstai patikėjo liudytojo A. B. parodymais ir nepagrįstai atmetė liudytojų K. R. ir R. V. parodymus, ir tai siejama su BPK 6 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimais, tvirtinama, kad teismas ignoravo kasatoriaus parodymus ir tai siejama su BPK 44 straipsnio 5, 6, 7 dalyse, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų pažeidimais, kalbama apie išankstinį teismo nusistatymą ir panašiai. Kitaip sakant, kasaciniame skunde tvirtinama, kad teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kad teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas, kad yra prieštaringų įrodymų, turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms, o nuosprendyje nenurodyta, kodėl teismas priėmė vienus iš jų ir atmetė kitus, ir tai bandoma susieti su baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais. Nurodyti kasacinio skundo argumentai reiškia, kad yra ginčijamas nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimas bylos aplinkybėms, tačiau tai nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindu, nežiūrint to, kad šie argumentai ir susiejami su BPK normų taikymu. Be to, įrodymų vertinimo teisingumas buvo patikrintas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti išsamūs motyvai, paaiškinantys, kodėl apeliacinis skundas atmetamas ir kodėl nuosprendyje įrodymai įvertinti teisingai. Kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti motyvai neginčijami, apsiribojama bendru teiginiu, kad su šia nutartimi kasatorius nesutinka. Taigi minėti nuteistojo M. P. kasacinio skundo argumentai nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindu, todėl nenagrinėjami.

Dėl M. P. paskirtos bausmės

M. P. paskirta maksimali BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę tik tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis), todėl kasacinės instancijos teismas tikrina tik tuos skundo argumentus, kurie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu.

BK 54 straipsnis įpareigoja teismą skirti bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodyti bausmės M. P. skyrimo motyvai ir nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgdamas teismas nustatė skirtinos bausmės dydį. Pagal nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus nėra pagrindo konstatuoti, kad skiriant bausmę M. P. buvo netinkamai pritaikytos kokios nors baudžiamojo įstatymo normos.

Kasaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad M. P. nėra recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. M. P. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 22 d. ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiais buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už tyčinių nusikaltimų padarymą. Iš įkalinimo įstaigos M. P. buvo paleistas 2003 m. liepos 29 d. Nusikaltimą M. P. padarė 2004 m. liepos 17 d., t. y. nepraėjus BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatytam terminui, vadinasi, turėdamas teistumą. Taigi M. P. yra recidyvistas ir skiriant bausmę vadovaujamasi BK 56 straipsnio 1 dalyje numatyta taisykle.

Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas, kad kasatoriui negalėjo būti paskirta maksimali sankcijoje numatyta bausmė, nes jis buvo teisiamas tik už vieną nusikaltimą. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausmė skiriama už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o jeigu yra padarytos kelios nusikalstamos veikos, skiriama galutinė subendrinta bausmė, kurios ribas nustato BK 63 straipsnio 7 dalis. Taigi už vieną nusikalstamą veiką skiriant maksimalią sankcijoje numatytą bausmę, BK nuostatos savaime nepažeidžiamos.

BK 64 straipsnio taikymas

Kasaciniame skunde nuteistasis M. P. pagrįstai teigia, kad teismas negalėjo taikyti BK 64 straipsnio ir jam paskirtą bausmę bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kokia bausmės, paskirtos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, dalis liko neatlikta ir neišdėstyti motyvai, paaiškinantys BK 64 straipsnio taikymą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendis: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. P. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už A. S. automobilio pagrobimą, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už A. G. automobilio pagrobimą ir bausmės, paskirtos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, kuris buvo peržiūrėtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. P. paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metamas; pritaikius 2002 m. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neatliktoji laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu ketvirtadaliu. Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendis buvo priimtas po to, kai M. P. baigė atlikti bausmę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 22 d. ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nuosprendžius. Pastaraisiais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartimi ir M. P. buvo nustatyta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 28 d. nutartimi, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, M. P. buvo lygtinai paleistas nuo likusios 7 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi nusikalstamos veikos, už kurias M. P. buvo nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, buvo perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK ir M. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Naują nusikalstamą veiką M. P. padarė 2004 m. liepos 17 d., t. y. nuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams 25 dienoms.

Nusikaltimai, už kuriuos M. P. buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, buvo padaryti prieš priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 22 d. ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nuosprendžius, todėl paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Šiais nuosprendžiais M. P., buvo paskirta tokia pat, t. y. ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, kaip ir minėtais 2001 metų nuosprendžiais.

Bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką turi būti įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendyje nenurodyta, kad į M. P. paskirtos bausmės laiką įskaitoma bausmė atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 22 d. ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nuosprendžius, tačiau tai nereiškia, kad M. P. privalėjo realiai atlikti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. BK 63 straipsnio 9 dalyje imperatyviai reikalaujama įskaityti pagal ankstesnius nuosprendžius atliktą bausmę, o jeigu teismas, subendrinęs bausmes, to nepadaro, šis klausimas gali būti išspręstas nuosprendžio vykdymo metu (BPK 361 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 22 d. ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nuosprendžius M. P. atlikinėjo būtent ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, kad ją atliekant buvo pritaikytas 2002 m. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ (t. 3, b. l. 52), kad ši bausmė, perkvalifikavus veikas pagal 2000 m. BK, buvo sumažinta iki trejų metų ir šešių mėnesių, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu M. P. taip pat buvo paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė ir taikytas tas pats amnestijos įstatymas, ir kad į šią bausmę turėjo būti įskaityta pagal ankstesnius nuosprendžius atlikta bausmė, darytina išvada, kad naujos veikos padarymo metu, t. y. 2004 m. liepos 17 d., M. P. jau buvo atlikęs bausmę, paskirtą Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu. Dėl šios priežasties prie bausmės, paskirtos už naują veiką, pridėdamas dalį bausmės, paskirtos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 64 straipsnį, todėl teismų sprendimai keistini, naikintina jų dalis, kuria taikytas BK 64 straipsnis ir prie bausmės už naują nusikalstamą veiką pridėta dalis bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu.

Dėl bausmės pradžios nustatymo

Kasacinaime skunde nuteistasis M. P. nepagrįstai tvirtina, kad nuosprendyje nenurodžius datos, nuo kurios turi būti skaičiuojama bausmės pradžia, nuosprendis tampa neapibrėžtu ir turi būti naikinamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta data, nuo kurios turi būti skaičiuojama bausmės pradžia, tačiau dėl to nuosprendis neturi būti naikinamas. BPK 307 straipsnio 1 dalyje, kurioje išvardytos aplinkybės, nurodomos apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nepaminėta, kad šioje dalyje turi būti nurodyta ir data, nuo kurios skaičiuojama bausmės pradžia. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodant bausmės pradžios padaromas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nors įstatymas ir nereikalauja, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje laisvės atėmimo bausmės pradžia nurodoma tradiciškai, siekiant užtikrinti, kad nuteistajam ir bausmę vykdančiai institucijai nekiltų neaiškumų dėl bausmės laiko skaičiavimo. Jeigu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta laisvės atėmimo bausmės pradžia ir dėl to kyla neaiškumų, jie gali būti išspręsti BPK 361, 362 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau byloje esantis Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų pranešimas rodo, kad bausmę vykdančios institucijos administracijai nekilo jokių neaiškumų dėl datos, nuo kurios skaičiuotina nuteistajam M. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė, nors, kaip minėta, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ši data ir nenurodyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 1 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pridėta dalis bausmės, neatliktos pagal Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendį, ir galutinė bausmė M. P. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, paliekant pagal BK 178 straipsnio 2 dalį M. P. paskirtą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjai Ona Aldona BudienėAntanas KlimavičiusPranas Kuconis