- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-264/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00214-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Artūras Driukas, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Arctic group“
- Ieškovas
- Klaipėdos apygardos vyriausiojo
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Arctic group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1464-460/2011 pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arctic Group“ dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Arctic Group“, prašydamas prieš terminą nutraukti valstybinės žemės sklypo, esančio Lelijų g. 2, Klaipėdoje, nuomos sutartį, sudarytą su atsakovu UAB „Arctic Group“, kurio teisė nuomoti žemės sklypą pagal 1994 m. vasario 15 d. sutartyje Nr. 10 numatytas sąlygas Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2010 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo be varžytynių sutarties Nr. 1 pagrindu.
Nurodė, kad Klaipėdos miesto valdybos 1994 m. vasario 15 d. potvarkiu Nr. 93 buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 10, kuria žemės sklypas, esantis Lelijų–Gėlių g. 2, Klaipėdoje, 99 metams buvo suteiktas naudojimui UAB „Pas Izaurą“ už sutartyje numatytą nuomos mokestį. Minėtas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1994 m. vasario 25 d., naudojimo paskirtis - ,,kita”, naudojimo būdas - ,,komercinės paskirties objektų teritorijos“. 1994 m. sausio 25 d., prieš sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, buvo įregistruotas statinys-parduotuvė, daiktinės teisės į šį pastatą neįregistruotos, naudotojas - UAB ,,Pas Izaurą“, įregistravimo pagrindas nenurodytas. Ieškovo teigimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad žemės sklypas nuomininkui UAB ,,Pas Izaurą“ buvo išnuomotas be aukciono – suteiktas naudoti jame esančio komercinės paskirties pastato-parduotuvės, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – prekyba, eksploatavimui.
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. spalio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Pas Izaurą“ iškelta bankroto byla, 2010 m. vasario 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, 2010 m. balandžio 2 d. teismo sprendimu pripažinta, kad BUAB „Pas Izaurą“ veikla pasibaigė.
2010 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartimi Nr. 1 BUAB „Pas Izaurą“ pardavė, o atsakovas UAB „Arctic Group“ nupirko valstybinės žemės sklypo, esančio Lelijų g. 2, Klaipėdoje, nuomos teisę pagal 1994 m. vasario 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Nuo 2010 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota atsakovo UAB „Arctic Group“ nuomos teisė į minėtą žemės sklypą. Be to, BUAB „Pas Izaurą“ 2010 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartimi Nr. 2 pardavė, o atsakovas UAB „Arctic Group“ nupirko valstybinės žemės sklype, esančiame Lelijų g. 2, Klaipėdoje, įregistruotus statinius-pastatą parduotuvę.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas apaugęs krūmais ir nešienaujama žole, nenaudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo paskirtį ir būdą, statinių žemės sklype nėra, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios sąlygomis atsakovas grindžia teisę nuomoti be aukciono minėtą valstybinės žemės sklypą, jame esančio statinio eksploatavimui iki 2087 m. vasario 15 d., turi būti nutraukta prieš terminą (Žemės įstatymo 9 str. 14 d., CK 6.564 str. 1 d. 1 p., 6.217 str. 2 d. 1 p., 2 p., 4. p.). Pažymėjo, kad atsakovas neatitinka reikalavimų, taikomų juridiniams asmenims, kuriems valstybiniai žemės sklypai išnuomojami be aukciono, t. y. juridiniai asmenys gali nuomoti žemę be aukciono tik tais atvejais, kai ji yra užstatyta jiems nuosavybės teise priklausančiais ar nuomojamais pastatais jų eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre numatytą statinių paskirtį. Be to, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis pasibaigia, kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, yra likviduojamas, o nuomininko teisė perleisti savo teises ir pareigas ribojama išankstiniu rašytiniu nuomotojo sutikimu (6.491 str.), be to, tokios teisės nenumato valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino – nutraukė prieš terminą valstybinės žemės sklypo, esančio Lelijų g. 2, Klaipėdoje, nuomos sutartį su atsakovu UAB „Arctic Group“, kurio teisė nuomoti žemės sklypą pagal 1994 m. vasario 15 d. sutartyje Nr. 10 numatytas sąlygas Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2010 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo be varžytynių sutarties Nr. 1 pagrindu.
Teismas nurodė, kad viena iš esminių žemės nuomos sutarties sąlygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudoti pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nuomotojas – valstybė, suteikė nuomininkui naudojimui ginčo žemės sklypą, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, laikytis žemės naudojimo apribojimų (Sutarties 1 p., 3 p.). Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas apaugęs krūmais ir nešienaujama žole, žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, t. y. sklypas nėra užstatytas jokiais pastatais, jame nevykdoma jokia komercinė veikla, todėl sprendė, jog yra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą (Žemės įstatymo 14 str., CK 6.564 str. 1 d. 1 p.). Teismo vertinimu, žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą tuo atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, galimybės įtvirtinimas įstatyme (CK 6.564 str. 1 d. 1 p, kuris kartu yra ir specialioji norma CK 6.217 str. atžvilgiu) reiškia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimą žemės nuomos sutarties esminiu pažeidimu.
Teismas įvertino aplinkybę, kad nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, sąlygojamas sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje tai būtų susiję su žemės sklypo detaliojo plano, statybos darbų projekto rengimu, leidimų statyti ir užsiimti atitinkama veikla išdavimu ir kt., tačiau pažymėjo, kad nuo žemės nuomos sutarties sudarymo iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu yra praėję daugiau kaip metai, o iki tol atsakovas nesiėmė visų įmanomų priemonių ir veiksmų nuomos sutarčiai pradėti vykdyti, tik pateikė prašymą dėl ginčo sklypo detaliojo planavimo, kuris buvo atmestas. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovo pasyvus neveikimas ir sudarytos žemės nuomos sutarties bei jos siektų tikslų nevykdymas daugiau kaip metus iki ginčo teisme kilimo atitinka CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei reiškia esminį sutarties pažeidimą, įgalinantį nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą ieškovo reikalavimu. Pažymėjo, jog šiuo pagrindu nutraukiant žemės nuomos sutartį prieš terminą atsakovo motyvai dėl sutarties nutraukimo ir žalos nesietini bei niekaip neveikia sutarties nutraukimo pagrindo aplinkybių. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo pateiktas valstybės institucijai prašymas dėl ginčo sklypo detaliojo plano rengimo neatitiko pagrindinės tikslinės sklypo naudojimo paskirties – prekybos.
Teismo vertinimu, atsakovui per vienerių metų laikotarpį be objektyvių priežasčių nenaudojus ir nepradėjus naudoti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, ieškovas turi pagrindą reikalauti nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.564 str. 1 d. 1 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Arctic Group“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nenaudoja ginčo žemės sklypo pagal paskirtį. Šio žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų statybos, atsakovas yra pradėjęs detalaus planavimo procedūrą žemės sklypui. Detalaus planavimo procedūros yra sustabdytos dėl ieškovo inicijuoto ginčo ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nenaudoja žemės sklypo ir taip pažeidžia žemės nuomos sutarties sąlygas.
2. Teismas turi patikrinti, ar nuomotojas laikėsi žemės nuomos nutraukimo tvarkos, numatytos CK 6.564 straipsnio 2 dalyje. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti taikomas tik tuo atveju, pažeidimo faktas nustatytas nuomininkui pranešus apie sutarties nutraukimą, ir jei šie faktai egzistuoja sutarties nutraukimo metu. Ieškinio pateikimo metu atsakovas naudojo žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį, todėl nuomotojas prarado teisę nutraukti žemės nuomos sutartį nuo tada, kai atsakovas pradėjo realiai ir faktiškai vykdyti žemės nuomos sutartį. Kai ieškinys pareiškiamas viešajam interesui ginti, taip pat taikytinas 2 mėnesių įspėjimo terminas (CK 6.564 str. 2 d.)
3. Nustatytas galimas sutarties pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes nebuvo reiškiamos pretenzijos nuomininkui UAB ,,Pas Izaurą” dėl netinkamo žemės nuomos sutarties vykdymo. Žemės sklypo nuomotojas turėtų teisę nutraukti žemės nuomos sutartį tik tuo atveju, jei nuomininkas per protingą terminą nepašalintų pažeidimų.
4. Iki 2010 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo be varžytinių sutarties sudarymo nebuvo laikoma, kad nuomininkas pažeidžia sutarties sąlygas, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuomotojo pažeidimai atsirado, kai atsakovas aktyviais veiksmais ėmė realizuoti ir vykdyti žemės nuomos sutartį. Juo labiau, kad ieškovo prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas negali realizuoti savo teisių žemės sklypo atžvilgiu bei naudoti žemės sklypą pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
5. Formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jei neatsiranda žalos nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo.
6. Nesąžininga, nepagrįsta ir neprotinga iš atsakovo reikalauti nutraukti žemės nuomos sutartį, kai sutartis yra vykdoma ir realizuojama.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teigdamas, kad:
1. Atsakovas neteisingai aiškina žemės sklypo naudojimo pagal nuomos sutartyje numatytą paskirtį sąlygas nepagrįstai siedamas jas su ketinimais vykdyti sklype detaliuoju planu numatytą gyvenamųjų namų statybą. Ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, turi būti aiškinama atsižvelgiant į 1994 m. vasario 15 d. sutarties metu galiojusį valstybinės žemės nuomos teisinį reglamentavimą. Iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro Nr.21/675-1, sudaryto 1994 m. vasario 25 d., matyti, kad žemės sklypui nustatytas ūkinės veiklos pobūdis (kitai ūkinei -komercinei veiklai); 1994 m. sausio 25 d. prieš sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos 1994 m. vasario 15 d. sutartį Nr. 10, Klaipėdos mieste, Lelijų g. 2, buvo įregistruotas statinys - parduotuvė, pastatyta 1965 m., daiktinės teisės į minėtą pastatą neįregistruotos, naudotojas nurodytas UAB „Pas Izaurą“. Pagal 1994 m. sutarties sudarymo metu galiojusį valstybinės žemės nuomos teisinį reglamentavimą ginčo sklypas UAB „Pas Izaurą“ buvo išnuomotas be aukciono - suteiktas naudoti jame esančio komercinės paskirties pastato - parduotuvės, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - prekyba, eksploatavimui. Iš ketinimas statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus ginčo sklype neatitinka ne tik žemės sklypo naudojimo paskirties, bet ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, nes pagal miesto Bendrąjį planą gyvenamųjų namų statyba šiame sklype nenumatyta.
2. Prokuroras nėra valstybinės žemės nuomotojas, todėl jam netaikytina CK 6.564 straipsnio 2 dalyje numatyta įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą įspėjimo pareiga.
3. Sutartis buvo nutraukta dėl to, kad atsakovas nenaudoja žemės sklypo pagal sutartyje sulygtą nuomininko prievolę naudoti valstybinį žemės sklypą tam tikru būdu. Nėra pagrindo tikėtis, kad situacija ateityje pasikeis, kadangi atsakovas neatitinka reikalavimų, taikomų juridiniams asmenims, kuriems valstybiniai žemės sklypai išnuomojami be aukciono pagal galiojančius teisės aktus, todėl neturi teisės nuomoti ginčo sklypą sutartyje numatytomis sąlygomis.
4. Atsakovas neteisingai nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujanti valstybės interesus žemės teisiniuose santykiuose, dalyvavo UAB „Pas Izaurą“ bankroto procedūroje kaip kreditorė, todėl jai buvo žinoma apie žemės nuomos sutarties perleidimo sutartį. Bankroto byloje be fizinio asmens Z. K., (UAB „Arctic group” direktoriaus), kreditoriumi buvo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kuri pagal kompetenciją nevykdė valstybinės žemės naudojimo kontrolės. Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys šią kompetenciją perėmė nuo 2010 m. liepos 1 d., ir kaip matyti iš bylos medžiagos, jau 2010 metų spalio mėnesį kreipėsi į prokuratūrą dėl nustatytų valstybinės žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo. Tai, kad valstybę turėjusi tinkamai atstovauti Klaipėdos apskrities viršininko administracija nepareikalavo tinkamo sutarties vykdymo iš atsakovės ar bendrovės „Pas Izaurą“, negali švelninti nuomininko padarytų sutarties vykdymo pažeidimų ir turėti įtakos esminio pažeidimo vertinimui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog apelianto teiginys, kad jis yra pradėjęs detalaus planavimo procedūras žemės sklypui, kurio tikslas statyti žemės sklype statinius, prieštarauja byloje surinktai medžiagai, kurioje nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dar iki ieškinio pareiškimo, 2010 m. lapkričio 3 d. raštu informavo atsakovą, kad atsisakyta ginčo žemės sklype ir gretimybėse esančios valstybinės žemės detaliojo planavimo, nes atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo valdytojo sutikimo ir daiktines teises į sklype esantį pastatą. Be to, pateiktas priešprojektinis pasiūlymas neatitinka Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių, kuriuose ginčo sklypo teritorija pažymėta kaip komercinės paskirties objektų teritorija, o ne gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių namų statyba.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 d., 263 str. 1 d.).
Prokuroras civilinę bylą inicijavo gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prašymą ginti viešąjį interesą. Kaip minėta, 2010 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartimi Nr. 1 nuomininkas bankrutavusi UAB ,,Pas Izaurą“ perleido valstybinio žemės sklypo, esančio Lelijų g. 2, Klaipėdoje, žemės sklypo unikalus Nr. 2101-0005-0018, nuomos teisę atsakovui UAB ,,Artic group“ (1 t., b. l. 20). Nacionalinė žemės tarnyba, kreipdamasi į prokurorą, nurodė neturinti duomenų, kad būtų išduotas valstybinės žemės valdytojo sutikimas dėl nuomos teisių perleidimo, taip pat pažymėjo, jog minėtas valstybinės žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį (1 t., b. l. 8).
Pateiktu ieškiniu prokuroras prašė nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą. Ieškinio faktiniu pagrindu nurodė žemės sklypo naudojimą ne pagal paskirtį, taip pat nurodė aplinkybes dėl galimų pažeidimų atsakovui įgyjant nuomos teisę.
Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, vertino ir tyrė įrodymus, susijusius su valstybinės žemės naudojimu ne pagal paskirtį, tačiau nesiaiškino bylos aplinkybių, susijusių su 2010 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovui parduotos valstybinės žemės nuomos teisės, teisėtumu.
Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje įtvirtintas savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Jeigu ieškinys pareikštas šiuo pagrindu, tai nuomininkas gali gintis, įrodinėdamas, kad nėra nurodytos normos taikymo sąlygų. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėjo, jog siekė valstybinės žemės sklypą naudoti pagal paskirtį, nurodydamas, kad 2010 m. spalio 19 d. pateikė prašymą dėl ginčo sklypo ir šalia esančios laisvos valstybinės žemės sklypo planavimo, o šių procedūrų pabaigti negalėjo dėl ieškovo inicijuoto ginčo. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas laikotarpį, per kurį žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal paskirtį, kartu turi nustatyti ir įvertinti dėl kokių priežasčių išsinuomotas žemės sklypas nebuvo naudojamas ar nebuvo pradėtas naudoti pagal paskirtį - nustatyti, ar nuomininkas atliko kokius nors veiksmus, kurie leistų spręsti, jog yra siekiama naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, įvertinti per kokį objektyvų laikotarpį nuo nuomos teisių įgijimo buvo galima pradėti naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, ar terminas per kurį žemės sklypas nebuvo pradėtas naudoti pagal paskirtį yra pakankamai ilgas, jog būtų pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį ir kt.
Be to, kaip minėta, ieškinio faktiniu pagrindu, be kita ko, nurodytos aplinkybės, susijusios su pažeidimais atsakovui įgyjant nuomos teisę, t. y. prokuroras ieškinyje nurodė, jog nuomininko teisė perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, ribojama išankstiniu nuomininko sutikimu (6.491 str.); aplinkybę, jog atsakovas nuomos teises įsigijo be nuomotojo sutikimo ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 170-175). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino ir nevertino šių ieškovo nurodytų aplinkybių, tuo pažeisdamas įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines taisykles (CPK 177, 183, 185 str.). Kadangi faktinio pobūdžio aplinkybes, susijusias su 2010 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumu, ieškovas buvo nurodęs, teismas turėjo jas vertinti (CPK 176 str., 177 str., 260 str.). Tuo atveju, jei iš ieškinyje suformuluoto reikalavimo teismui kilo abejonių, ar ieškinio pagrindą sudaro ir 2010 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties ginčijimas, teismas turėjo įpareigoti ieškovą patikslinti (aiškiai suformuluoti) ieškinio reikalavimus (CPK 115 str.). Juo labiau, kad tokio pobūdžio bylose viešasis interesas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, nenustatė visų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, dėl ko ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, todėl negalima palikti galioti skundžiamo teismo sprendimo (CPK 178 str., 185 str., 263 str., 265 str.).
Dėl nurodytų aplinkybių apygardos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 263 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str., 313 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.