- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-23
- Bylos Nr.
- I-5617-142/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03524-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Rūta Miliuvienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Ivetos Pelienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. L. (toliau – pareiškėjas) 2014 m. liepos 14 d. (pagal pašto antspaudą ant voko) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 1D-4959(11), 2) įpareigoti VRM kompensuoti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio taikymo neišmokėtą sumažintos pensijos dalį, iš viso 7 875,84 Lt (negalint kompensuotiną sumą išmokėti iš karto, ją išdėstyti per atskirą pareiškėjo ir atsakovo suderintą laiko tarpą).
2014 m. liepos 24 d. teismo nutartimi pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo atsisakyta priimti, kaip paduotą praleidus apskundimo terminą, kurio pareiškėjas neprašė atnaujinti, reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo atsisakyta priimti kaip išvestinį reikalavimą iš pirmojo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi panaikino 2014 m. liepos 24 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo. Šios skundo dalies priėmimo klausimas perduotas spręsti iš naujo. LVAT minėtoje nutartyje išaiškino pareiškėjui jo teisę paduoti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodyti priežastis, sudarančias pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
2014 m. gruodžio 8 d. teismo nutartimi priimtas pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti VRM 2014 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 1D-4959(11). 2015 m. balandžio 9 d. teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas (iki 2015 m. balandžio 23 d.) pateikti teismui prašymą atnaujinti skundo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo padavimo terminą, nurodyti svarbias priežastis, sudarančias pagrindą terminą atnaujinti, patikslinti skundo reikalavimą. Pareiškėjas minėto prašymo teismui nepateikė, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl VRM 2014 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1D-4959(11) teisėtumo ir pagrįstumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. jam buvo mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį valstybinė pensija ir tokiu būdu buvo ribojama jo konstitucinė teisė į nuosavybę, buvo pažeistas konstitucinis asmenų lygybės principas. Pareiškėjas nurodo, kad buvo diskriminuojamas kitų pensijas gaunančių asmenų atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 56).
Atsiliepimas
VRM atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 35). Nurodo, kad skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus bendruosius reikalavimus individualiam teisės aktui. Paaiškina, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta, kad nėra nustatyto pensijų kompensavimo mechanizmo, o VRM skirtuose valstybės biudžeto asignavimuose 2014 metams lėšos sumažintų pensijų kompensavimui taip pat nėra patvirtintos. VRM manymu, pareiškėjas neįrodo, kad VRM ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė su ginču susijusią medžiagą (b. l. 30–34), atsiliepimo į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 55).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl VRM 2014 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1D-4959(11) „Dėl sumažintos pensijos dalies kompensavimo“ (toliau – skundžiamas sprendimas) (b. l. 4–5) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 20 d. išsiuntė VRM prašymą „Dėl sumažintos pensijos dalies kompensavimo“ (b. l. 3), kuriuo prašė jį informuoti, ar yra rengiamas ir kada bus pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymas, numatantis pareigūnų ir karių pensijų kompensavimo mechanizmą. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad, jei toks įstatymas nėra rengiamas ir to nesiruošiama daryti, tuomet prašo kompensuoti pareiškėjui sumažintą pensijos dalį, nes pareiškėjui paskirta pensija yra jo nuosavybė. Taip pat pažymėjo, kad neprieštarautų, jei kompensavimas vyktų su pareiškėju suderinta tvarka.
VRM pareiškėjui atsakė 2014 m. liepos 4 d. sprendimu, nurodydamas, kad 2014 m. sausio 3 d. VRM kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – SADM) su prašymu teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – LRV) siūlymus (teisės aktų projektus) dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokų kompensavimo. Atsakydama SADM nurodė, kad yra sudaryta speciali darbo grupė pensijų kompensavimo klausimams spręsti, kuri nusprendė pirmiau kompensuoti valstybines socialinio draudimo pensijas. SADM taip pat nurodė, kad LRV siūloma kasmet, pradedant nuo 2015 m., atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto fondo galimybes, įvertinti valstybinių pensijų kompensavimo galimybes. Įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VRM pateikė išsamų atsakymą į pareiškėjo prašymą dėl informacijos suteikimo apie rengiamus įstatymo projektus, susijusius su pensijų kompensavimo mechanizmo nustatymu.
VRM atsakydama pareiškėjui, taip pat nurodė, kad neturi galimybės išmokėti sumažintos pensijos dalį, nes pensijų kompensavimo tvarka nėra nustatyta įstatymu, be to, VRM valstybės biudžeto asignavimuose 2014 metams nėra patvirtintos tam tikslui skirtos lėtos. Šiuo aspektu, pastebėtina, kad VRM yra valstybės biudžetinė įstaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais ir teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, LRV nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais. VRM išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir atsakė jam savo kompetencijos ribose. Įstatymų leidėjas skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatęs sumažintų pareigūnų ir karių pensijų kompensavimo mechanizmo, todėl VRM neturėjo teisinio pagrindo išmokėti sumažintos pensijos dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, VRM atsisakymas išmokėti sumažintos pensijos dalį skundžiamame sprendime buvo motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.