Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-17 · Civilinė byla Nr. 2S-366-392/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-17Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-17
Bylos Nr.
2S-366-392/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33678-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Atsakovas
O. K., K. K.
Ieškovas
R. D.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-366-392/2014(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33678-2013-2)Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 122.2.; 122.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams K. K., O. K. dėl sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2013-05-14 Dovanojimo sutartį Nr. 4191, kuria atsakovas K. K. perleido atsakovei O. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją bei nustatyti D. D. išlaikymui iki jo pilnametystės 2028-09-15 užtikrinti nurodytų žemės sklypų priverstinį įkeitimą (hipoteką) 129 600 Lt sumai. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą Nekilnojamojo turto ir kadastro registre dėl draudimo perleisti tretiesiems asmenims atsakovei O. K. nuosavybės teise priklausančius aukščiau nurodytus žemės sklypus. Nurodė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas dėl išlaikymo mokėjimo pasidarys nebeįmanomas. Atsakovas, sužinojęs apie ieškiniu tėvystės nustatymo byloje keliamus reikalavimus, ėmėsi nesąžiningų veiksmų – savo turtą perleido motinai ir taip apsunkino galimybę realiai patenkinti ieškovės reikalavimus dėl vaiko D. D. išlaikymo. Todėl yra didelė tikimybė, jog, sužinojęs apie ieškovės reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, atsakovai K. K. ir O. K. imsis veiksmų, siekdami turtą perleisti kitiems asmenims, iš kurių, kaip iš sąžiningų įgijėjų, turto grąžinimas natūra nebebūtų įmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovės R. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų turinį, padarė išvadą, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, nes ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

Šalies argumentai

Atsakovė O. K. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, tačiau nenurodė jokių motyvų, tik pažymėjo, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Ieškovė ieškinio padavimo metu nebuvo ir dabar nėra atsakovo K. K. kreditorė, todėl reikalavimo teisių neturi, taip pat neturi ir teisės reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.). Ieškovei iš atsakovo šiuo metu nėra priteista jokių piniginių sumų. Įstatymas nenumato, kad actio Pauliana institutu gali pasinaudoti asmuo, kuris galimai ateityje bus kreditorius.

Atsiliepimas

Ieškovė R. D. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovui K. K. prievolė išlaikyti savo nepilnametį sūnų kilo ne teismo sprendimo, o įstatymo pagrindu nuo sūnaus gimimo momento, nes CK 3.192 str. 1 d. numatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismo sprendimas priteisti išlaikymą (jo įsiskolinimą) tik patvirtina privalomą tokios prievolės įgyvendinimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21332-726/2013 iš atsakovo K. K. priteistas 13 025 Lt įsiskolinimas, 600 Lt kas mėnesį išlaikymas nuo 2013-04-30, kuris nėra sumokėtas, ir skola 2013-10-31 sudaro 3 600 Lt. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė nėra atsakovo K. K. kreditorė ir tokia galimai bus tik ateityje, atmestini. Ieškovė akcentavo, kad, nesant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atsakovė O. K. turėtų nevaržomą galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims, kurie būtų laikomi sąžiningais įgijėjais, ir tokiu būdu teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų negalimas, nes turto sugrąžinimas natūra iš sąžiningų įgijėjų negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Vienas iš atskirojo skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, tačiau nenurodė jokių motyvų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Kaip matyti iš ginčijamos nutarties, teismas įvertino ieškinio ir jo reikalavimų turinį ir įvertinęs sprendė, kad jie yra tikėtinai pagrįsti. Teismas nustatė, kad ieškovė ginčija 2013-05-14 Dovanojimo sutartį Nr. 4191, kuria atsakovas K. K. perleido atsakovei O. K. tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), prašo taikyti restituciją bei nustatyti atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės 2028-09-15 užtikrinti nurodytų žemės sklypų priverstinį įkeitimą (hipoteką) 129 600 Lt sumai. Be to, ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad nurodytą nekilnojamąjį turtą K. K. O. K. perleido iš karto po to, kai 2013-05-07 gavo ieškinį dėl tėvystės pripažinimo ir išlaikymo priteisimo, kas patvirtina atsakovo nesąžiningą elgesį. Pažymėtina, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, ir, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškinio tenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aptariamas atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad ieškovė nebuvo ir nėra atsakovo K. K. kreditorė, todėl reikalavimo teisių, taip pat ir teisės reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), neturi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymas įpareigoja teismą, nagrinėjantį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įsitikinti ieškovo reikalavimo pagrįstumu, tačiau ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, todėl actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, nevertinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2672/2013). Be to Vilniaus miesto apylinkės teisme yra išnagrinėta (sprendimas neįsiteisėjęs) civilinė byla Nr. 2-21332-726/2013 pagal R. D. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Byloje nuspręsta pripažinti, kad K. K. yra D. D. tėvas, vaiko išlaikymui priteisti alimentai, todėl konstatuotina, jog ir šis atskirojo skundo argumentas taipogi yra nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai, ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutarė:

Atsakovės O. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius