Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, iš dalies darbingas (darbingumo lygis 45 procentai), gyvenan­tis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

- nukentėjusiosios D. B. parodymais (b. l. 72–74), iš kurių matyti, kad 2020 m. balandžio 22 d. visą dieną buvo namuose, gamino maistą, tvarkėsi namus. Sūnus V. B. anksti ryte išėjo pas kaimyną J. P., ten dirbo. Kitas sūnus E. B. didžiąją dienos dalį buvo namuose, dieną prieš beveik visą dieną vartojo alkoholį, todėl matė, kad nuo pat ryto buvo neblaivus. Apie 11 val. jis kažkur išvyko, grįžo maždaug už pusvalandžio, parsi­vežė dar alkoholio, nuėjo į savo kambarį ir gėrė. Kartais išeidavo iš savo kambario, įsidėdavo jos ruošto maisto bei keikdamas, kad ji neduoda jam valgyti, eidavo į savo kambarį. Apie 16 val. į namus grįžo sūnus V. su kaimynu, parsinešė alkoholio ir gėrė gyvenamojo namo kambaryje. Į kambarį užėjo ir Eugenijus, kuris pradėjo priekaištauti, kad ji suvalgė jo turėtus šašlykus, tačiau ji jokių šašlykų nevalgė ir nieko apie juos nežinojo. Matė, kad Eugenijus buvo neblaivus, vos pastovė­jo ant kojų, V. E. ramino, pasiūlė jam išgerti. E. išgėrė vieną stikliuką vyno bei keikdamasis išėjo į savo kambarį. Dėl tokio E. elgesio ji labai susijaudino, pradėjo verkti, kadangi ji jokių jo šašlykų nevalgė. Paprašė pas V., kad nueitų pas E. bei paieš­kotų tų šašlykų. V., būdamas neblaivus, nuėjo pas E. Būdama kambaryje išgirdo triukšmą, kaip suprato, V. rado šašlykus, nes girdėjo, kaip jis sakė: „va tavo šašlykai“. Išgir­dusi šiuos žodžius, nusprendė nueiti į E. kambarį pažiūrėti, ar tikrai V. rado šašly­kus. Eidama išgirdo triukšmą, atėjusi pamatė prie slenksčio sukniubusį V., matė, kad jam iš galvos, kairės viršugalvio pusės, bėgo kraujas, kad E. mediniu šepečio kotu sudavė V. keturis kartus į galvą. Suduodant smūgius nulūžo šepečio galva, keli iš tų smūgių buvo suduoti kotu, iš jo styrančiais vinimis. Priėjusi norėjo rankomis užstoti V., griebti už šluotkočio, tada V. tuo pačiu šluotkočiu tyčia, laikydamas jį abiem rankomis, atsisukęs į ją, trenkė jai tris kartus į dešinę ranką, ties alkūne, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Tuo metu, mano, kad išgirdęs triukšmą, į E. kambarį įbėgo J. P., kuris priėjo prie gulinčio V., paban­dė jį pakelti bei nuvesti į kambarį, kuriame prieš tai vartojo alkoholį. Mano, kad V. buvo arba be sąmonės, arba labai mažai sąmoningas. E., pamatęs ką padarė, metė medinį šepečio kotą į šoną bei pasiėmęs skudurą pradėjo valyti kambaryje buvusį kraują. Ji grįžo į kambarį, į kurį Juozas parvedė V., paguldė jį ant žemės, atsinešė šlapią skudurą, matė, kad iš Virginijaus galvos bėgo kraujas, todėl norėdama sustabdyti kraujavimą šlapią skudurą uždėjo ant žaizdos. Išsi­gandusi paprašė, kad Juozas pakviestų savo sūnų M. P., kad jis iškviestų policijos pareigū­nus. M. P. atvažiavo į jų namus, davė telefoną ir ji iškvietė policijos pareigūnus bei greitą­ją medicinos pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė E., o medikai V. išvežė į Alytaus ligoninę. Jai skaudėjo ranką, į kurią sūnus E. tris kartus sudavė šepečio kotu, tačiau į medikus dėl to nesikreipė, ant rankos mėlynių neliko, ranką galėjo lankstyti ir judinti. Dėl šio įvykio sūnui E. civilinio ieškinio nereikš, jis žalos atlyginti negalėtų, kadangi neturi pinigų, pastoviai vartoja alkoholį;

- policijos pareigūno T. B. tarnybiniu pranešimu dėl liudytojo J. P. apklausos (b. l. 82–83), kuriame nurodyta, jog J. P. telefonu paaiškino, kad 2020 m. balandžio 22 d. nuo ryto kartu su V. B. dirbo prie gyvenamojo namo, kūreno šakas, darė kitus ūkio darbus. Baigę darbą, vakare, nuėjo pas V. į namus, po darbų išgerti alkoholio, parsinešė kelis butelius 0,5 l talpos stipraus spiritinio vyno ir jį gėrė kambaryje, kuriame buvo ir D. B.. Kitame kambaryje, kitoje namo pusėje, buvo ir E. B., kuris taip pat gyvena tuose namuose. Begeriant į kambarį, kuriame jie buvo, atėjo E., kuris žodžiais užsipuolė mamą D. B., neva ji suvalgė jo maistą. Jam atrodė, kad E. buvo neblaivus. Gali būti, kad V. žodžiais ramino E., kad šis nerėkautų. E. išgėrė vieną stikliuką vyno bei burnodamas išėjo į savo kambarį. D. paprašė, kad V. nueitų ir paieškotų E. maisto, sakė, kad jo nevalgė. V. nuėjo pas E. o jis su D. liko sėdėti kambaryje. Po kurio laiko pasigirdo triukšmas, D. nuėjo patikrinti, kas vyksta E. kambaryje, o jis liko sėdėti tame pačiame kambaryje. Išgirdęs, kad triukšmas nenurims­ta ir galimai vyksta muštynės, ir pats nuėjo pasižiūrėti. Priėjęs prie E. kambario pastebėjo prie slenksčio sukniubusį V., matė, kad jam iš galvos keliose vietose bėgo kraujas, pabandė jį pakelti bei nuvesti į kitą kambarį, kuriame prieš tai vartojo alkoholį. Ar V. buvo sąmonin­gas, negali pasakyti, tačiau pats paeiti nesugebėjo, jį reikėjo vilkti. Atvilkęs į kambarį, paguldė ant žemės. Tada atėjo D., kuri paprašė, kad pakviestų savo sūnų M. P., kad šis iškviestų medikus ir policiją. Jis taip ir padarė. Atvykęs M. padavė D. savo telefoną ir ji pati iškvietė pareigūnus ir medikus. Danė uždėjo V. ant galvos rankšluostį, kad sustabdytų kraujavimą. Matė, kad V. kraujavo iš antakio bei keliose vietose galvoje. Danė sakė, kad E. V. mušė šepečiu, o šepečiui sulūžus, jo kotu, skundėsi, kad E. ir jai sudavė šepečio kotu. Atvykus medikams ir pareigūnams, jis išėjo namo, nežino, kas vyko tuose namuose;

- policijos pareigūno T. B. tarnybiniu pranešimu dėl liudytojo M. P. apklausos (b. l. 82–83), kuriame nurodyta, jog M. P. telefonu paaiškino, kad 2020 m. balandžio 22 d., apie 19 val., jam paskambino kaimynė D. B., kuri prašė, kad atvažiuo­tų į jos namus, nes E. muša V. Kai jis atvyko, V. B. gulėjo kambaryje ant žemės, jis buvo sužalotas, buvo prakirstas antakis bei keliose vietose prakirsta galva. Iš prakirstų vietų bėgo kraujas, stabdyti kraujavimą buvo bandoma rankšluosčiu. Jo tėvas J. P. irgi buvo kambaryje prie nukentėjusiojo, kada jis atėjo, nežino. Policijos pareigūnus ir greitąją medici­nos pagalbą iškvietė D. B., jis davė jai savo mobilaus ryšio telefoną, kad paskambintų bendrajam pagalbos centrui. Būdamas įvykio vietoje sužinojo, kad V. buvo sužalotas šepe­čio kotu trenkiant į galvą, kiek smūgių buvo suduota, nežino. D. sakė, kad ir jai sūnus E. šepečio kotu trenkė į ranką. E. nematė, kol neatvažiavo pareigūnai. Jis automobiliu parvežė V. iš ligoninės į namus;

- asmens duomenų pažyma (b. l. 125–126), iš kurios matyti, jog D. B. yra kaltinamojo E. B. motina.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad E. B. kaltė pada­rius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymai, iš kurių matyti, kad E. B. smurtavo prieš savo brolį ir motiną; specialisto išvada, kuria nustatyti sužalojimo pada­rymo mechanizmas, trauminių poveikių skaičius, sveikatos sutrikdymo mastas. Šie įrodymai pakan­kami pripažinti įrodytu, kad E. B. smurtaudamas padarė savo broliui nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam bei motinai fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majam viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžia­muoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 144–146, 148).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis E. B. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuome­nei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsako­mybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinan­ti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis neteistas (b. l. 123–124), iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka nebaustas (b. l. 127–128); nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 132–133, 134); įrašytas Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, impulsyvus tipas; nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. iki 2005 m. rugpjūčio 22 d. buvo gydytas Žiegždrių psichiatrijos staciona­re; 2013 m. buvo taikytos psichologo konsultacijos probacijos tarnybos siuntimu dėl priklausomy­bės alkoholiui; pas psichiatrą nuo to laiko nesilankęs, nesigydęs (b. l. 137); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad E. B. nėra aktyvus ne tik darbe, bet ir visuomeninėje veikloje, dėl savo netinkamo elgesio yra turėjęs reikalų ir su teisėsaugos institucijomis, kadangi yra mėgėjas vartoti alkoholinius gėrimus, dėl ko būna agresyvus (b. l. 141).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, E. B. skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis), nes pripažinti­na, kad ši bausmė pirmą kartą teisiamam kaltinamajam bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikin­tina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – sulaužytas šepetys, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (b. l. 35), – sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (mėnesius) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, E. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, E. B. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. balandžio 23 d., ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsaky­mui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – sulaužytą šepetį – sunaikin­ti.

Išaiškinti E. B., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numa­tytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proce­so kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.