- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- e1-2843-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40775-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- G. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Š. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis 2020 m. spalio 11 d., apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,57 prom. girtumas), žodinio konflikto su savo sugyventine R. G. metu, rankos kumščiu sudavė į pastarosios veido dešinės pusės skruostą ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. G. fizinį skausmą.
Taip G. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
G. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- kaltinamojo G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai bei paaiškino, kad psichiatrijos ligoninėje negydytas, galvos traumų, turėjusių įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, neturėjo. Priklausomybės ligų įstaigoje negydytas. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nori pasakyti, kad prisipažįsta visiškai ir nori pasakyti, kad nusikaltimą padarė tik dėl to, kad buvo neblaivus. 2020 m. spalio 11 d. jiems kartu su R. bei dar keliais svečiais (kurių vardų ir pavardžių, o taip pat kontaktų jis nežino, tačiau tyrimo eigoje galės pateikti) R. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį. Vartojo degtinę, išgėrė nemažai, kiek tiksliai, pasakyti negali. Galimai apie 17.00 val. tarp jo ir R. kilo žodinis konfliktas, susiginčijo dėl to, eiti į rinkimus, ar ne. R. pradėjo plūsti jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, tuomet jis nesusivaldė ir savo dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį R. į dešinės pusės skruostą. Nors smūgis ir nebuvo stiprus, tačiau R. nuo smūgio nukrito ant žemės. Mano, kad ji galėjo nukristi ir dėl to, kad buvo labai neblaivi. Visas šis konfliktas įvyko koridoriuje. Po to, kai R. nukrito, prie jų pribėgo kartu buvę svečiai, pradėjo šaukti, ką jis daro ir kažkas iš buvusių moterų iškvietė policiją. Kas iškvietė policiją, jis tiksliai pasakyti negali. Supranta, kad dėl jo suduoto smūgio R. galėjo jausti fizinį skausmą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Esant galimybei prašo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Dėl padaryto nusikaltimo ketina R. atsiprašyti ir sieks su ja susitaikyti, nepavykus susitaikyti, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 50);
- nukentėjusiosios R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytoje vietoje. Gyvena kartu su savo sugyventiniu G. Š., apie 2 metus, butas yra jos. 2020 m. spalio 11 d., apie 17.00 val. į jos namus atėjo jos draugai, t. y. S. T., R. B. ir K. B.. Ji kartu su draugais šventė draugės gimtadienį ir bute vartojo alkoholinius gėrimus. Sugyventinis buvo tame pačiame kambaryje, tačiau su jais jis alkoholio nevartojo, nes miegojo, kadangi buvo neblaivus. Sugyventinis atsikėlė apie 20.00 val. ir atėjo į virtuvę, kur tuo metu ji buvo. Atėjęs sugyventinis į virtuvę, pradėjo daryti valgyti. Bedarant valgyt, jis pradėjo su ja konfliktuoti dėl buitinių dalykų, dėl ko tiksliai konfliktavo, neatsimena. Konflikto metu jos sugyventinis G. Š. jai vieną kartą kumščiu (nepamena kuria ranka) trenkė į veido sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Po smūgio ant veido, po dešine akimi atsirado mėlynė. Jos draugė S. T. matė, kaip sugyventinis trenkė jai į veido sritį, kuri ir iškvietė policiją. Kiti draugai buvo kitame kambaryje, kurie nematė jos atžvilgiu naudoto smurto. Atvykę policijos pareigūnai patikslino įvykio aplinkybes, po kurių sulaikė jos sugyventinį. Vakar su policijos pareigūnais nenorėjo bendrauti, todėl, kad buvo išsigandusi ir susijaudinusi. Greitosios medicinos pagalba į namus atvykusi nebuvo, kadangi ji pati pareigūnams pasakė, kad jai ji nereikalinga, todėl pareigūnai greitosios medicinos pagalbą atšaukė. Policijos pareigūnai jos sugyventinį išsivežė į komisariatą. Apie 21.00 val. į namus atvažiavo policijos tyrėja, su kuria taip pat atsisakė bendrauti, dėl tų pačių priežasčių. Daugiau apie įvykį pasakyti nieko negali. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 21).
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. G. paaiškino, kad visas įvykio aplinkybes papasakojo pirmosios apklausos metu, tačiau papildomai nori pasakyti, jog teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, bet civilinio ieškinio savo sugyventiniui dėl minėto įvykio nereikš. Taip pat nori pasakyti, kad po įvykio greitoji med. pagalba atvykusi nebuvo, ji pati į gydytoją nesikreipė ir nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo. Į Valstybinės teismo medicinos tarnybos medikus taip pat nesikreipė ir neketina kreiptis. Dėl minėto įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir mano, kad jos sugyventinis turėtų būti nubaustas kokia nors negriežta bausme, susitaikyti su juo nesutinka. Yra informuota, kad baudžiamasis procesas planuojamas užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, tam prieštaravimų neturi (b.l. 25);
- liudytojos S. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Kitu adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jos draugė R. G. ir jos sugyventinis G. Š.. Jie kartu gyvena apie metus laiko, gyvena R. priklausančiame dviejų kambarių bute, veda bendrą ūkį. 2020 m. spalio 11 d., apie 17.00 val. ji atėjo pas juos į svečius, bute taip pat kartu buvo R. B., K. U.. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug po pusvalandžio tarp G. ir R. įvyko žodinis konfliktas, dėl kokios priežasties, ji nurodyti negali. Ji tuo meta buvo tualete, tualetas be durų. O jie abudu buvo virtuvėje. Jai išėjus iš tualeto ji matė, kaip G. pasakė R., kad ji stora ir trenkė kumščiu vieną kartą į veido sritį. R. iš karto apsiverkė, nes jai skaudėjo, po akimi atsirado mėlynė, iš nosies bėgo kraujas. R. ir K. buvo kitame kambaryje, todėl nematė, kaip G. trenkė R., galimai tik galėjo girdėti konfliktą. Ji po įvykio nedelsiant paskambino Nr. 112 bei iškvietė policiją, greitoji neatvažiavo, kadangi R. atsisakė nuo medikų pagalbos. G. prieš R. smurtauja nebe pirmą kartą, R. tyli ir policijos nekviečia. Maždaug prieš 2-3 metus G. ir ją buvo sumušęs, rašė pareiškimą dėl jo veiksmų. Atvykus pareigūnams R. jiems pasakoti apie įvykį atsisakė, nepateikė jokių savo duomenų ir sakė, kad nenori nieko pasakoti pareigūnams. Šiuo metu ji yra neblaivi bei atsisako duoti parodymus. Daugiau šiuo metu apie įvykį nieko pasakyti negali (b.l. 35).
- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2020 m. spalio 11 d., 17.08 val., bendrajam pagalbos centrui K. U. pranešė apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) sugyventinis sumušė savo sugyventinę (b.l. 8);
- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio D. V. 2020 m. spalio 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė K. U.. Dokumente užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai - kraujosruva (mėlynė) po dešine akimi. Nurodoma, jog atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi pranešėja K. U., kuri paaiškino, jog prieš jos draugę smurtauja jos sugyventinis G. Š.. R. G. paaiškino, jog įvyko konfliktas su sugyventiniu dėl politinių partijų. Kadangi įvyko ginčas dėl balsavimų, sugyventinis trenkė kumščiu jai į veidą. Nukentėjusioji buvo visiškai neblaivi, daugiau aplinkybių paaiškinti negalėjo. Po jos akimi matėsi mėlynė. R. G. patyrė fizinį skausmą, nuo GMP atsisakė (b.l. 9-10);
- alkotesterio parodymų pažyma, iš kurios matyti, kad G. Š. 2020 m. spalio 11 d., 17.46 val. buvo nustatytas 2,57 promilės girtumas (b.l. 55).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. Š. 2020 m. spalio 11 d., apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,57 prom. girtumas), žodinio konflikto su savo sugyventine R. G. metu, rankos kumščiu sudavė į pastarosios į veido dešinės pusės skruostą ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. G. fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje – t. y. fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu buvo sugyventiniai, gyveno kartu, ši aplinkybė atsispindi ir bylos duomenyse.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu G. Š. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 66-67).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sugyventinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį G. Š. – neteistas (vieną kartą teistas 1996 metais, teistumas išnykęs) (b.l. 61-62), baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 63-65), vykdo individualią veiklą, duomenų jo apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar Respublikiniame Priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios, pradėti dirbti ar užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu G. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 11 d., 17.20 val. iki 2020 m. spalio 12 d., 14.22 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis šis laikas įskaitytinas į bausmę (b.l. 44, 46).
Kaltinamajam G. Š. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina (b.l. 53).
Daiktinis įrodymas – R. G. priklausantys geltonos spalvos marškinėliai su rudos spalvos dėmėmis, saugomi Vilniaus apskrities VPK Daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 20, Vilnius) pagal 2020-10-19 kvitą B serija BBB Nr. 2PK004588 – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai R. G., o šiai neatsiėmus jų per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsiteisėjimo dienos – sunaikintini.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. Š. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu bausmės atlikimo laikotarpiu:
1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose;
2) nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios;
3) pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje;
4) per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti G. Š. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2020 m. spalio 11 d., 17.20 val. iki 2020 m. spalio 12 d., 14.22 val., prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
G. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikinti.
Daiktinį įrodymą – R. G. priklausančius geltonos spalvos marškinėlius su rudos spalvos dėmėmis, saugomus Vilniaus apskrities VPK Daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 20, Vilnius) pagal 2020-10-19 kvitą B serija BBB Nr. 2PK004588 – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai R. G., o šiai neatsiėmus jų per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsiteisėjimo dienos – sunaikintini.
1. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.