Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-06-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-381-404/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-06-10
Bylos Nr.
A2.6.-381-404/2014
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00148-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
E. M.
Advokatai
Irmantas Motužis
Administracinė byla Nr. A2.6-381-404-2014Proceso Nr. 4-33-3-00148-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4; 45.4.5; 60.
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. birželio 10 d.Plungė
Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,sekretoriaujant Vilijai Budrikienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. M.,atstovui advokatui Irmantui Motužiui,

viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nė­jo E. M., gimusio 1994 m. kovo 16 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vio, Lietuvos Respublikos pi­lie­čio, apie teistumą duomenų nėra, nevedusio, (duomenys neskelbtini) moksleivio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ – dispečeriu, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Plungės m., ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. vasario 26 d., 14⁰⁵ val., Plungės mieste, Salantų gatvėje E. M. vairavo savo automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be valstybinės techninės apžiūros, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, kadangi ši teisė jam atimta teismo nutarimu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 238 punktų reikalavimus.

E. M. taip pat pareikštas administracinis kaltinimas, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, stabdomas nestojo policijos pareigūnams, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. M. pirminėje medžiagoje nurodė vairavęs savo automobilį protokole nurodytu laiku ir vietovėje, važiuodamas garsiai klausėsi muzikos, o norėdamas išbandyti automobilio variklio galią po remonto, padidino greitį. Kad stabdo policijos pareigūnai nepastebėjo, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų teisės pažeidimų, prašė skirti baudą ir automobilio nekonfiskuoti, nes nori jį parduoti baudai sumokėti. Teisme E. M. nebuvo apklaustas, kadangi byla buvo baigta nagrinėti jam nedalyvaujant, vadovaujantis ATPK 272 str. 1 d. nuostatomis.

Pirminėje medžiagoje pažeidėjo padaryti teisės pažeidimai grindžiami Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS PP tyrėjo M. Beržonsko surinkta pirmine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu; tarnybiniu pranešimu apie E. M. padarytus teisės pažeidimus; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; duomenimis apie automobilio priklausomybę ir specialios teisės atėmimą; liudytojos I. S. apklausos protokolu; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; pažeidėjo pasiaiškinimu raštu.

Teisme liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai Martynas Beržonskas, Vygantas Gedgaudas, Juozas Aleškevičius (administracinė byla Nr. A2.6-238-404/2014).

Liudytojas Martynas Beržonskas parodė, kad važiuojant Plungės mieste kartu su Vygantu Gedgaudu policijos tarnybiniu automobiliu, pastebėjo kaip priešpriešais važiuojantis „Audi“ automobilis, kaip vėliau paaiškėjo vairuojamas E. M., staiga pasuko į Stoties gatvę, tada jam susidarė įspūdis, kad vairuotojas išsigando jų automobilio, todėl, iš pradžių įjungus mėlynos-raudonos spalvų švyturėlį, vėliau ir garsinį signalą, ėmė persekioti šį automobilį. „Audi“ automobilis padidino greitį ir važiavo viršijant 118 km/h greitį, nes tiek rodė jų automobilio odometras, nesustodamas įvažiavo į įmonės teritoriją, o vairuotojas jiems prisistatė gal po pusvalandžio, nustatė, kad vairavo neturėdamas teisių, automobiliui nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra.

Liudytojas Vygantas Gedgaudas iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas Martynas Beržonskas. Papildomai parodė, kad persekiojamas automobilis ne tik viršijo leistiną greitį mieste, bet ir sukėlė avarinę situaciją aplenkdamas „fūrą“, tarp jų tarnybinio ir persekiojamojo automobilio buvo apie 30-40 metrų atstumas, kad prieš persekiojant „Audi“ automobilis padidino greitį jis spėja, nes greitis jokiais leistinais prietaisais nebuvo matuojamas.

Liudytojas Juozas Aleškevičius parodė, kad dirbdamas budėtoju policijos komisariate, pagal automobilio valstybinius numerius nustatė, jog automobilis priklauso E. M., kurį jis pažinojo, skambino pastarajam telefonu liepdamas pasirodyti policijos pareigūnams, kurie jį persekiojo.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos matyti, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Iš surinktų ir nutarime aptartų įrodymų matyti, kad pažeidėjo E. M. kaltė, dėl vairavimo automobilio kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neturint teisės jo vairuoti, įrodyta pilnai, pažeidėjas kaltę dėl šių administracinių kaltinimų pripažįsta. E. M. vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, kadangi ši teisė jam atimta 2013-10-09 teismo nutarimu, pažeidė KET 14 p. reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neturint šios teisės, pa­da­rė ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d., vairavo šį automobilį be valstybinės techninės apžiūros, pažeidė KET 238 p. reikalavimus, įpareigojančius viešajame eisme dalyvauti motorinėms transporto priemonėms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d.

Pažeidėjas E. M. ir jo atstovas advokatas Irmantas Motužis ginčija pareikštą kaltinimą dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad E. M. veiksmuose buvo visi ATPK 130 str. 1 d. numatyti teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. E. M. kaltinamas nesilaikęs KET 17 p. numatyto reikalavimo sustoti.

Objektyvioji šio teisės pažeidimo pusė yra nepaklusimas sustabdyti transporto priemonę, uniformuotas policijos pareigūnas, reikalavimo teisėtumas, reikalavimo išraiška.

Teisme apklausti liudytojai Martynas Beržonskas ir Vygantas Gedgaudas parodė, kad jiems tik susidarė įspūdis, jos „Audi“ automobilio vairuotojas išsigando, todėl sankryžoje nusuko į kitą gatvę, dėl ko ėmė persekioti įjungę garso ir šviesos signalus. Automobilis nesustojo, padidino greitį, todėl jį toliau persekiojo atsilikdami apie 30-40 metrų. Persekiojamam automobiliui padidinus greitį, dėl kliūties gatvėje (sutrukdė krovininis automobilis) nebesugebėjo pasivyti „Audi“ automobilio, kurį surado bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje.

Tačiau nėra įrodymų, kad buvo kitas objektyviosios pusės esminis elementas – nepaklusimas sustabdyti transporto priemonę. Nepaklusimas galėtų būti pripažintas nuo tada, kai persekiojamos transporto priemonės vairuotojui objektyviai buvo išreikštas stabdymo gestas. Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 25 p., numatyta, kad policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“, arba transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Instrukcijos 30.2 p. numatyta, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; bei laikytis 30.3 p. nurodymo per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Šie Instrukcijos reikalavimai papildo KET 84 straipsnį, kuriame nurodyta, kad vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai tikrinantis pareigūnas (reguliuotojas) duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje. Visos šios teisės normos reikalauja, kad važiuojančiam vairuotojui reikalavimas sustoti būtų išreikštas aiškiai, nedviprasmiškai, adresatas būtų nurodytas tiksliai ir negalėtų abejoti, kad reikalavimas nukreiptas į jį. Kai patrulių automobilis važiuoja paskui stabdomą automobilį, toks reikalavimas išreiškiamas garsiakalbiu arba užrašu patrulių automobilio švieslentėje.

Nagrinėjamoje byloje to nebuvo padaryta. Martynas Beržonskas ir Vygantas Gedgaudas teisme nurodė, kad buvo įjungę garsinį ir mėlynos-raudonos spalvų šviesos signalus, tačiau reikalavimo sustoti per garsiakalbį nesakė. Byloje nėra duomenų, kad buvo laikytasi ir Instrukcijos 30.2 p. nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį, t. y. pranešti apie persekiojimo faktą, jo pradžią, eigą ir pabaigą, todėl visiškai neaišku kaip buvo vykdomas įtariamojo pažeidėjo persekiojimas, kada pradėtas, kada baigtas, nėra objektyviai užfiksuotas ir pažeidėjo automobilio greitis. Nėra duomenų ir apie tai, jog buvo laikytasi Instrukcijos 30.1 p. nurodymų įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie persekiojamą transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui, kad būtų tęsiamas persekiojimas, suradimas, sustabdymas, aplinkybių išsiaiškinimas – nėra tinkamai fiksuotos informacijos, jog policijos pareigūnai vykdė Instrukcijos 30.1 p. ir 30.2 p. reikalavimus ir apie persekiojamą automobilį budinčiai daliai perdavė būtiną informaciją.

Nesant pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti pažeidimo objektyviąją pusę, kyla pagrįstos abejonės ir dėl subjektyviosios pusės sudėties buvimo, nes nėra galimybės nustatyti, ar E. M. tyčia nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, ar galėjo ir privalėjo suvokti, kad yra stabdomas ir ar turėjo galimybę tokį reikalavimą įvykdyti, kadangi iš nutarime aptartų įrodymų negalima konstatuoti tyčios jo veikoje. Nors E. M. neneigia, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietovėje vairavo savo automobilį, tačiau kategoriškai neigia, kad viršijo greitį ir suprato, jog buvo stabdomas policijos pareigūnų. Byloje nėra nustatyti faktai, jog pažeidėjas viršijo leistiną greitį ar padarė kitus KET pažeidimus iki jo persekiojimo pradžios, iš kitų bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnai Martynas Beržonskas ir Vygantas Gedgaudas nesilaikė teisės aktais nustatyto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę tvarkos, kas leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog E. M. galėjo nesuvokti policijos pareigūnų veiksmų ir nesustoti ne tyčia, o tik nesuprasdamas, ko iš jo yra reikalaujama.

Nutarime aptartais įrodymais pažeidėjo E. M. veikoje nenustatyta subjektyvioji tyčia, todėl byla jo atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant nuobaudą pažeidėjui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Teismas pripažįsta pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo nuoširdų gailėjimąsi dėl įrodytų teisės pažeidimų, atsakomybę sunkinančia – pakartotinai per metus padaryti tokios pat rūšies (pažeidimai transporte), už kuriuos jam jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos metų laikotarpyje (2013-07-23 nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d.; 2013-10-09 nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. 2 d. nuostatomis esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pažeidėjas padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, todėl nuobaudos skiriamos už kiekvieną atskirai. Pažeidimų bylas nagrinėja tas pats teismas, todėl galutinai skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str.)

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 33 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. M. pri­pa­žin­ti kal­tu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 128 str. 2 d. ir jį nubausti:

- pagal ATPK 123 str. 1 d. bauda 125 Lt (šimto dvidešimt penkių litų);

- pa­gal ATPK 128 str. 2 d. bauda 2.000 Lt (dviejų tūkstančių litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą E. M. paskirti - baudą 2.000 Lt (du tūkstančius litų).

Nutraukti ad­mi­nist­ra­ci­nės by­los dalį prieš E. M. pa­gal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., nesant jo veikoje teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. 28 (2014-02-26) saugomą UAB „Palska“ (Stoties g. 19, Plungės m.) – grąžinti savininkui arba teisėtam jo valdytojui, nutarimui įsiteisėjus.

Išaiškinti E. M., kad paskirtą baudą turi sumokėti per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos bet kuriame banke į Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Plungės poskyrio sąskaitą (įmokos kodas 6030, sąskaitos numeris LT24 7300 0101 1239 4300), o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 str. 1 d.).

Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu per pirmąsias 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 1 kabinetą (Laisvės alėja 4, Plungė).

Vėliau įrodymai apie sumokėtą baudą turi būti pateikiami institucijai surašiusiai protokolą, priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo bendram 40 (keturiasdešimties) dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.

Neturint galimybės sumokėti baudą, turi teisę ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimo kopiją žiniai išsiųsti E. M.

Nu­ta­ri­mas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo ga­li bū­ti skun­džia­mas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Virginijus Gedeikis