Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-46-363/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-25
Bylos Nr.
1-46-363/2011
Teisminio proceso Nr.
1-78-2-00003-2005-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Nukentėjusysis
D. R., M. R., V. G.
Kaltinamasis
A. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-46-363/2011Proceso Nr. 1-78-2-00003-2005-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.11.; 1.1.13.; 1.2.14.3.1.; 2.3.6.4.5.
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 25 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant Daivai Akavickienei,dalyvaujant prokurorei Eleonorai Kudriavcevai,gynėjui adv. E. K.,nukentėjusiesiems: D. R., M. R., V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 kl. išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Telšiuose, teistas: 1) 2003-04-29 pagal BK 271 str. 2 d. 6 mėn. l. at., pritaikius 2002-11-07 LR įst. „Dėl amnestijos“ nuo bausmės atleistas; 2) 2004-11-22 pagal BK 180 str. 2 d. 1 m. 8 mėn. l. at., vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., 2007-11-19 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis A. M. apiplėšė žmones.

Tai yra jis, 2005 metų balandžio 1 dieną, apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini), Plungės rajone, veikdamas bendrininkų grupėje su M. B., S. A. ir V. J., kurių atžvilgiu 2006 m. vasario 24 d. Plungės rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, turėdami tikslą apiplėšti užpuolė D. R., M. R. ir V. G.. A. M. suduodant koja vieną smūgį M. R. į galvą, tokiu būdu pargriovus nukentėjusįjį ant žemės, rankomis suduodant 1-2 smūgius į šoną, V. J. koja sudavus 3-5 smūgius M. R. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu M. R. nežymiai sutrikdant sveikatą, S. A. ir M. B. numovė M. R. striukę, kurios vertė 150 Lt. V. J. koja sudavus vieną smūgį D. R. į galvą, M. B. įvykio vietoje atsitiktinai rastu tyrimo metu nenustatytu daiktu D. R. sudavus vieną smūgį į sprandą, tokiu būdu pargriovus nukentėjusįjį ant žemės, tuo pačiu daiktu D. R. sudavus dar 3 smūgius į galvą, tokiu būdu nežymiai sutrikdant nukentėjusiajam sveikatą, M. B. pagrobė D. R. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3510i”, kurio vertė 200 Lt, juosmens diržą, kurio vertė 25 Lt. S. A. sudavus vieną smūgį V. G. į veidą, du smūgius į krūtinę, tokiu būdu sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą, S. A. kartu su M. B. pagrobė V. G. striukę, 150 Lt vertės, bei žiedą, kurio vertė 30 Lt.

Tokiu būdu A. M. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą, M. R. priklausantį 150 Lt vertės turtą, D. R. priklausantį 225 Lt vertės turtą, V. G. priklausantį 180 Lt vertės turtą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad su M. B., S. A., V. J. ir S. K. jie važinėjosi jo vairuojamu automobiliu po Plungės miestą, taip linksmindamiesi. Išvažiuojant iš Plungės, kitų automobilyje sėdėjusių vaikinų prašymu jis važinėjosi pirmyn-atgal. M. B. jam pasakė eiti vaikinų paprašyti cigarečių. Jam einant link vaikinų, vienas atsisuko ir jam smogė, tada jie susimušė, pargriuvo ant žemės. Jis vieną vaikiną mušė be jokio išankstinio tikslo, todėl, kad šis pirmas jį puolė. Nukentėjusiųjų apiplėšime jis nedalyvavo, bet matė, kad vaikinai pareidami į automobilį parsinešė daiktų.

Ikiteisminio tyrimo metu jis davė klaidingus parodymus todėl, kad galėjo būti įtampa, tyrėjas, kurio įvardinti negali, darė jam moralinį spaudimą žodžiais, kurių negali atkartoti.

Nukentėjusysis D. R. parodė, kad jis su draugais ėjo namo Lentpjūvės gatve. Jiems einant, tris kartus pro juos pravažiavo automobilis, kuris jiems jau išėjus iš miesto, stovėjo keliuke už sankryžos. Jiems praėjus pro automobilį ir nuėjus apie 100 metrų, prie jų pribėgo vaikinai ir išsklaidė, kad nebūtų kartu, nes jie ėjo kelkraščiu šalia vienas kito. Kiek buvo vaikinų, pasakyti negali, nes jie puldinėjo nuo vieno, prie kito. Vaikinai, nieko nesakė, jokių cigarečių neprašė. Prie jo pripuolė du vaikinai, vienas daužė iš nugaros į sprandą, kad jis negalėtų pasipriešinti, o kitas buvo priešais jį. Jam su vienu iš jų susigrūmus, jie nuriedėjo į griovį. Jam nusegė diržą ir ištraukė mobilųjį telefoną. Striukės neėmė, nes buvo šlapia. Nuo jo draugų paėmė striukes ir žiedą. Jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jam daiktai grąžinti, žala atlyginta.

Nukentėjusysis M. R. parodė, kad jam su draugais grįžtant iš Plungės, juos užpuolė, sumušė ir apiplėšė. Viskas įvyko labai greitai. Kiek buvo užpuolusių asmenų pasakyti negali. Niekas nieko nesakė, cigarečių neprašė. Jis grūmėsi su vienu ant asfalto, paskui nuvilko jį į kelkraštį. Jis nepasidavė, todėl buvo pripuolęs dar vienas vaikinas. Daužė jam per galvą, per šonus, kol nebegalėjo priešintis. Tada nuvilko striukę ir pasišalino. Vienas daužė galvą, o kitas tuo momentu movė striukę. Jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Žala yra atlyginta.

Nukentėjusysis V. G. patvirtino nukentėjusiųjų D. R. ir M. R. parodymus ir nurodė, kad jam buvo padaryti nubrozdinimai, iš jo atėmė striukę ir žiedą. Iš pradžių jį mušė dviese, vėliau, kai pargriovė ant žemės, mušė vienas. Mušė taip, kad neleido atsistoti. Žala yra atlyginta.

Liudytoja S. K. parodė, kad jie penkiese atvažiavo į Plungę švęsti Aurimo gimtadienio. Planavo važiuoti į barą, bet nė į vieną barą neužėjo. Važinėjosi po Plungę ir įvykdė plėšimus. A. M. sėdėjo už vairo. M. B., S. A. ir dar vienas vaikinas, kurie sėdėjo automobilio gale, sakydavo A. M. „sustok“, jis sustodavo ir neklausdavo kam reikia sustoti. Sustojimų metu A. M. buvo išėjęs iš automobilio, jis jai nesakė kur ir ko eina. Iš pradžių nesuprato, ką vaikinai daro, vėliau suprato. Vaikinai parsinešdavo į automobilį daiktų, kaltinamasis daiktų į automobilį neparsinešė, buvo blaivus. Visų aplinkybių nepamena, bet patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nuteistasis M. B. parodė, kad jis su kaltinamuoju, S. A., V. J. ir A. M. drauge (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Plungę švęsti A. M. gimtadienio. Kai jų neįleido į kavinę, pradėjo važinėtis po Plungę. Kaltinamasis negėrė, nes vairavo automobilį. Taip išėjo, kad nuo kelių žmonių atėmė telefonus. Nepamena visų aplinkybių, nes buvo daug epizodų. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad važiuojant namo pravažiavo tris vaikinus, iš kurių vienas rankose turėjo mobilųjį telefoną. Tada jie grįžo prie vaikinų, bet nesustojo, nes buvo kitų automobilių ir nesiryžo stoti. Po to dar pro vaikinus pravažiavo ir kiek toliau sustojo. Vaikinams pro juos praėjus, jie visi keturi, išskyrus (duomenys neskelbtini), kuri buvo likusi automobilyje, puolė vaikinus iš už nugarų. Jis rankose turėjo atsitiktinai rastą pagalį. Jis su V. J. puolė vieną vaikiną, šiam vaikinui jis sudavė pagaliu per sprandą. Vaikinas priešinosi, grūmėsi, jie visi trys nusirito nuo kelio. Tada jis vaikinui sudavė pagaliu apie tris kartus per galvą ir vaikinas prarado sąmonę. Tada jis iš vaikino kelnių kišenės ištraukė mobilųjį telefoną, nujuosė diržą ir grįžo ant kelio. V. J. nuėjo padėti A. M., kuris tuo metu grūmėsi su kažkokiu vaikinu, o S. A. stovėjo šalia trečiojo vaikino. Jam priėjus prie to vaikino, kuris sėdėjo ant žemės, jie su S. A. liepė vaikinui nusimauti striukę, jis nusimovė ir atidavė. Po to jie su S. A. liepė ir kitam vaikinui duoti striukę, tačiau šis atsisakė. Tada jie su S. A. striukę patys numovė. Tada prie jų iš karto privažiavo automobilis ir jie nuvažiavo.

Nuteistasis S. A. parodė, kad važiavo į Plungę švęsti kaltinamojo gimtadienio. Kai jų neįleido į kavinę, jie trise gėrė alkoholį automobilyje. Visų aplinkybių nepamena, nes tai buvo seniai, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie iš esmės sutampa su M. B. parodymais dėl trijų vaikinų apiplėšimo. Nuo to momento, kai M. B. vieną iš nukentėjusių vaikinų nusivijo į krūmus, jis priėjo prie A. M., kuris grūmėsi su trečiuoju vaikinu, nes šis smarkiai priešinosi. Jam bei kitiems pradėjus spardyti kojomis vaikinui į galvą ir į šonus, šis nebesipriešino. Tada jis su M. B. ir V. J. trise nuo gulinčio vaikino nuvilko jo odinę striukę, A. M. tada jau buvo automobilyje. Grįžus į automobilį jie aptarė, kokius daiktus parsinešė ir išvažiavo namo į Telšius. Nuo žmonių atimtus daiktus paliko automobilyje. Kitą dieną A. M. jam davė pagrobtąjį telefoną „Nokia 3510i“.

Specialisto išvados patvirtina, kad užpuolimo metu M. R. ir D. R. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. (t. 1, b.l. 21, 23 )

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolų matyti, kad M. B. tyrimui pateikė nuo M. R. pagrobtą striukę, nuo D. R. pagrobtą odinį kelnių diržą, nuo V. G. pagrobtą žiedą ir striukę. (t. 1, b.l. 29-32) S. A. tyrimui pateikė nuo M. R. pagrobtą mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3510i“. (t. 1, b.l. 45-47 )

Visų šių duomenų, kurie atitinka LR BPK 20 str. numatytus įrodymams keliamus reikalavimus baudžiamajame procese, ir teismas juos pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis, 2005 metų balandžio 1 dieną, apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini), Plungės rajone, veikdamas bendrininkų grupėje su M. B., S. A. ir V. J., kurių atžvilgiu 2006 m. vasario 24 d. Plungės rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, apiplėšė D. R., M. R. ir V. G., todėl jo veika atitinka LR BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Nors kaltinamasis nurodo, kad jis daiktų atėmime nuo nukentėjusiųjų nedalyvavo, nuėjo į automobilį, tai nepaneigia jo dalyvavimo apiplėšime.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-75/2010)

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir jau nuteistieji M. B., S. A. ir V. J. prieš nukentėjusiuosius panaudojo smurtą. Toks smurto panaudojimas atėmė galimybę nukentėjusiesiems priešintis, nes jie buvo atskirti vienas nuo kito, kiekvienas atskirai sumuštas ir dėl to negalint jiems priešintis, tuo pasinaudoję, kaltinamasis ir nuteistieji pagrobė jų turtą, visas nukentėjusiųjų turtas buvo pagrobtas jau panaudojus prieš juos prievartą.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarta gali būti ir nusikalstamos veikos darymo metu. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Todėl argumentas, kad kaltinamasis nedalyvavo atimant nuo nuknietėjusiųjų jų daiktus, neleidžia daryti išvados, jog jis nedalyvavo apiplėšime.

Kaltinamasis automobiliu su kitais šios veikos bendravykdytojais važinėjo pro nukentėjusiuosius pirmyn-atgal, taip juos nužiūrėdami kaip aukas, M. B. matė, kad vienas iš nukentėjusiųjų turėjo rankoje mobilųjį telefoną. Pavažiavę į priekį ir sustoję nukentėjusiųjų laukė, šiems praėjus, staiga iš nugaros visi keturi užpuolė ir mušė, mušdami atiminėjo nukentėjusiųjų turtą, numovė striukes ir atėmė kitus daiktus. Kaltinamajam mušant M. R., kiti bendrininkai jam numovė striukę. M. B., S. A. ir V. J. dar tebeatiminėjant nuo nukentėjusiųjų daiktus kaltinamasis prie jų automobiliu privažiavo ir visi sulipę greitai nuvažiavo, aptarinėjo automobilyje kokius daiktus atėmė, parvažiavę į Telšius daiktus dalijosi.

Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą kad kaltinamasis ir jau nuteistieji M. B., S. A. ir V. J. nusikalstamas veikas padarė veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, kad visi keturi atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Iš kaltinimo šalintina atsakomybę sunkinanti aplinkybė-apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu, nes nėra byloje jokių įrodymų patvirtinančių šią aplinkybę. Tiek kaltinamasis, tiek jau nuteistieji asmenys už šią veiką, tiek liudytoja S. K. nurodo, kad vienintelis kaltinamasis buvo blaivas, nes vairavo automobilį.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. 1 d. ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo metu, tai rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas bausmės tikslų nepasiekė. Taip pat teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo asmenybę, kad nusikalto ne pirmą kartą, buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet pats atvyko ir pasidavė policijos pareigūnams, tai rodo, kad galbūt padarė išvadas iš savo netinkamo elgesio ir, kaip pats nurodo, siekia gyventi visavertį gyvenimą. Taip pat teismas atsižvelgia į pagrobtojo turto vertę, į tai, kad pagrobti daiktai nukentėjusiesiems yra grąžinti, žala atlygina, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę mažesnę negu įstatymo už padarytą veiką numatytas bausmės vidurkis.

Kadangi kaltinamasis nusikalto neatlikęs bausmės pagal 2004 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, bausmės vykdymo atidėjimo metu, jam naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su neatlikta bausme vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. taisyklėmis, dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, nes kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BPK 297 str., 303 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir paskirti jam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose;

vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., naujuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2004 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežčiausios 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį naujuoju nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės ir galutinę subendrintą bausmę jam nustatyti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. vasario 25 d.

Į bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2005 m. balandžio 20 d. iki 2005 m. balandžio 21 d. įskaitytinai ir atliktą bausmę pagal 2004 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė