- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-24
- Bylos Nr.
- 2-3411-853/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Ieškovas
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui G. P., dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ieškovas) prašo priteisti iš atsakovo G. P. 19933,47 Eur žalos atlyginimą Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas arba parengiamasis procesinis dokumentas.
Atsiliepimas
Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo pranešimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2016-08-08 asmeniškai. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. apie 15.19 val., atliekant tarnybą R. B. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate bei gavus nurodymą vykti adresu – (duomenys neskelbtini) dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kartu su kolega G. P. nuvykus minėtu adresu bei siekiant sutramdyti agresyvų asmenį – G. P., R. B. dėdamas antrankius bei panaudodamas jėgą vedė jį į tarnybinį automobilį, ko pasėkoje R. B. pajuto skausmą kairės rankos plaštakoje. 2014 m. rugpjūčio 21 d. R. B. apsilankius Mažeikių ligoninės priėmimo skyriuje, jam diagnozuotas kairės rankos plaštakos raiščių trauminis plyšimas. 2016 m. kovo 16 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktoje patikrinimo išvadoje dėl R. B. sveikatos sutrikdymo pripažinta, kad R. B. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir yra priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnyboje atliktų pareigų ir sužalojimo (19-24 b. l.). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertizės pažymoje nustatyta, kad R. B. sveikatos sutrikdymas priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui (26 b. l.). Dėl traumos, patirtos tarnybos metu, Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išmokėjo 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio – 17497,62 Eur dydžio kompensaciją ir 352,93 Eur draudimo išmoką bei nedarbingumo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. spalio 22 d. išmokėjo 2082,92 Eur nedarbingumo išmoką.
Policijos pareigūnų teisinės padėties ypatumus sąlygoja jų profesinės veiklos pobūdis, todėl teisės aktai nustato specifines policijos pareigūnams taikomas socialines garantijas. Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 50 straipsnio 3 dalis, numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. LR Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas numato, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas pagal nurodytas sąlygas, turi reikalavimo teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jei įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (patirti nuostoliai). Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą darytina išvada, kad atsakovo veiksmuose nustatytos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Atsakovas sužalojo policijos pareigūną R. B.. Šiam pareigūnui Telšių apskrities VPK finansų skyrius išmokėjo 17497,62 Eur (18 mėnesių darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją už sužalojimą, patirtą einant tarnybines pareigas, 352,93 Eur draudimo išmoką bei 2082,92 Eur nedarbingumo išmoką. Sužalotam pareigūnui kompensacija išmokėta vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat galima taikyti CK 6.290 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Kaip jau minėta, pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą, įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino ieškovo patirtus nuostolius, nėra pateikęs ir prieštaravimų dėl ieškovų patirtų nuostolių paskaičiavimo ar jų ginčijimo, todėl esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteisti iš atsakovo 17497,62 Eur žalos atlyginimą dėl turėtų nuostolių išmokėjus kompensaciją ir 352,93 Eur draudimo išmoką bei 2082,92 Eur žalos atlyginimo dėl patirtų nuostolių, susijusių su darbuotojo nedarbingumo išmoka.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo G. P. valstybei priteisiamas 598,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Priimti sprendimą už akių.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, į. k. 190547027, buveinės adresas – Karaliaus Mindaugo g. 1, LT-87102 Telšiai, a. s. LT46 7044 0600 0782 8431, 19933,47 Eur (devyniolika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt tris eurus 47 euro centus) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 598,00 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Išaiškinti G. P., jog žyminį mokestį turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.