Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-23 · Byla Nr. N-63-5138-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-23
Bylos Nr.
N-63-5138-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63?5138/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. T. (J. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarimo J. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. lapkričio 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. T. (J. T.) dėl to, kad jis 2009 m. lapkričio 30 d., 5 val. 35 min., Vilniuje, Laisvės pr., vairavo transporto priemonę Mitsubishi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,4 promilės), neatsižvelgė į eismo sąlygas, atitinkamai nepasirinko greičio, nesuvaldė automobilio, apsivertė ir apgadino automobilį bei nepateikė draudimo. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 ir 16 punktus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutarimu pripažino J. T. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnyje 4 dalyje, ir skyrė jam 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą teismas skyrė 30 Lt baudą. Minėtas nuobaudas teismas subendrino ir galutinai paskyrė 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Be to, teismas nutarė iškelti administracinių teisės pažeidimų bylas pagal ATPK 187² straipsnį V. Z., R. K. (R. K.) ir J. L. Nurodė, kad J. T. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, autoįvykio schema, alkotesterio parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, teisme apklaustų liudytojų D. S., R. O., V. S. parodymais. Teismas manė, kad J. T. ir jo advokato iniciatyva teisme apklaustų liudytojų R. K., V. Z. ir J. L. parodymai, lyginant juos su nuosekliais ir išsamiais policijos pareigūnų parodymais, yra prieštaringi ir neatitinka rašytinės bylos medžiagos. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų R. O. ir D. S. parodymais, kad jiems atvykus į įvykio vietą prie apvirtusio džipo, ten buvo neblaivūs J. T. ir jo draugas R. K. Pareigūnai patvirtino, jog girdėjo kaip J. T. skambino žmonai, prašė jos atvažiuoti ir už jį prisiimti kaltę. Supratęs, kad pareigūnai išgirdo jo pokalbį, J. T. pripažino savo kaltę ir jiems padavė automobilio dokumentus. Tačiau po to, atvykus žmonai, atsisakė prisipažinti ir pradėjo gąsdinti pareigūnus atleidimu iš darbo. Liudytoja V. Z. yra J. T. faktinė žmona, R. K. yra jo draugas, o J. L. yra V. Z. draugė. Teismas vertino, kad šie asmenys, siekdami padėti J. T. išvengti atsakomybės, davė melagingus parodymus, nors buvo įspėti dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą (ATPK 187² str.) ir pasirašė pasižadėjimą. Teismas padarė išvadą, kad jie melagingai tvirtino, jog automobilį vairavo ir su juo apsivertė V. Z.. Šie liudytojai klaidino teismą ir trukdė byloje nustatyti objektyvią tiesą. Skirdamas nuobaudą J. T., teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. T. prašo panaikinti teismo nutarimą ir nutraukti bylą jo ir liudytojų V. Z., R. K. bei J. L. atžvilgiu. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, nes byloje rėmėsi tik pareigūnų bei pravažiavusio pro eismo įvykio vietą liudytojo parodymais. Apelianto nuomone, jo kaltė buvo nustatinėjama remiantis tik prielaidomis, pažeidžiant teisėtumo, objektyvumo, nekaltumo prezumpcijos ir piliečių lygybės įstatymams principus. Remiasi ATPK 286 straipsniu, ir nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (nutartys bylose Nr. N3-443/2006, N62-4341/2009 ir kt.), kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą teismo sprendimą. Ši teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Pareiškėjo manymu, pareigūnų parodymai yra nekonkretūs ir neobjektyvūs. Administracinio teisės pažeidimo esmė (protokole ir teismo sprendime) liko neatskleista, už teismo nutarime nustatytus KET 133 ir 16 punkto pažeidimus apeliantas negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (žr. 2007 m. sausio 26 d. nutartį byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartį byloje Nr. N9-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti, jie aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. 2004 m. kovo 4 d. nutarimą byloje Nr. N3-955/2007). V. Z., R. K. ir J. L. parodymai nepaneigti, tačiau jiems iškeltos administracinės bylos už tariamai padarytus ATPK 187² straipsnio pažeidimus. Byloje padaryti procesiniai administracinių bylų teisenos pažeidimai yra esminiai, jų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl teismo nutarimas turi būti naikinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 286 straipsnyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė įmotyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, interalia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (nutartys bylose Nr. N3-443/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 27, Nr. N62-4341/2009).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, išnagrinėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų bei tinkamai motyvavo nutarimą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė policijos pareigūnus R. O. ir D. S. (b. l. 24?25), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytus asmenis V. Z., R. K. ir J. L.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė pareigūnų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą įvykio versiją. Pabrėžtina, jog jokių aplinkybių, dėl kurių pažeidimus forminę policijos pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi minėtais parodymais nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.

Pabrėžtina, jog pareigūnas R. O. teisme parodė, kad J. T. bandė įkalbėti kitą asmenį prisiimti kaltę. Supratęs, kad pareigūnas šį pokalbį girdėjo ir suprato, J. T. prisipažino vairavęs automobilį, tačiau vėliau vėl tvirtino, kad automobilį vairavo V. Z.. Visa tai leidžia teismui apelianto paaiškinimus vertinti kaip pasirinktą gynybos taktiką.

Liudytojų V. Z., R. K. ir J. L. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ir išdėstė išsamius jų atmetimo motyvus: minėti parodymai prieštarauja rašytinei bylos medžiagai bei nuosekliems pareigūnų parodymams. Be to, V. Z., R. K. ir J. L. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens artimieji ir draugai, t. y. yra suinteresuoti padėti jam išvengti administracinės atsakomybės, todėl jų parodymai vertintini kritiškai.

Liudytojai V. Z., R. K. ir J. L. buvo įspėti (b. l. 23, 25) dėl atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnį, kuris numato atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Kadangi byloje nustatyta, jog J. T. neblaivus vairavo automobilį ir su juo apsivertė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, o minėti liudytojai teisme teigė priešingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė V. Z., R. K. ir J. L. administracinio teisės pažeidimo bylas pagal ATPK 187² straipsnį.

Apelianto argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo esmė Institucijos surašytame protokole ir teismo nutarime neatskleista, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teismo nutarime aiškiai nurodyta, kokiomis veikomis J. T. padarė jam inkriminuotus pažeidimus, ir kokios teisės aktų normos nustato atsakomybę už šiuos pažeidimus. Pabrėžtina, kad ATPK 126 straipsnio normos nėra blanketinės, atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems šiame straipsnyje numatyta tiesiogiai, todėl jokios nuorodos į kitus teisės aktus šiuo atveju neturi būti daromos.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. T. (J. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRoma Sabina AlimienėRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius