- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- 1S-314-923/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58159-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Lina Lesinskienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgio Kiškio, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. (R. J.) gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundas ir pakeistas Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. balandžio 11 d. nutarimas, nutariant netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. J. (toliau – R. J.) Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 26 d. redakcija Nr. X-272), 159 straipsnį, 233 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už 2018 m. lapkričio 25 d. padarytą nusikalstamą veiką jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už 2018 m. gruodžio 8 d. padarytą nusikalstamą veiką – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmė.
1.2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendis ir panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (2018 m. lapkričio 25 d. nusikalstama veika), ir jis dėl šios nusikalstamos veikos išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
1.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme (laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 1 punkto, „b“ papunkčiu, 2 dalimi, pakeičiant laisvės atėmimo bausme) ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą subendrintą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį ir juo įskaitytas laikas, bei bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį.
2. Bausmės pradžia – 2021 m. spalio 26 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 61-41 buvo nutarta taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad įvertinus nuteistojo socialinio tyrimo išvadą ir kitas lygtinio paleidimo taikymui svarbias aplinkybes, Komisija mano, jog R. J. laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo nutarta tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą ir netenkinti R. J. lygtinio paleidimo. Teismas konstatavo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistojo R. J. gynėjas advokatas Vidmantas Martyšius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nustatant jam šias intensyvios priežiūros (probacijos) sąlygas: 1) dirbti pasirinktą darbą pilnu etatu; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) paskirti kitas pareigas, kurios teismo nuomone turėtų teigiamos įtakos nuteistojo R. J. elgesiui.
5.1. Nuteistojo gynėjo manymu, skundžiama nutartis grindžiama formaliais, pasikartojančiais ir šabloninio pobūdžio argumentais, nes pirmos instancijos teismas pateiktą informaciją vertino selektyviai neigiamai, o aplinkybių, dėl kurių nuteistajam objektyviai galima taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, palankiai nevertino ir neatsakė į nei vieną Komisijos nutarimo teisinį argumentą. R. J. gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeisti pagrindiniai teisingumo principai (nešališkumo, objektyvumo, išsamumo, visapusiškumo, suderinamumo), nes visos bylos aplinkybės privalėjo skundžiamoje nutartyje būti sujungtos į darnų santykį ir suderintos tarpusavyje.
5.2. Skunde teigiama, kad R. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą ir per visą savo gyvenimą neturėjo jokių ryšių su kriminaliniu pasauliu, dėl ko jis vertas toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo gynėjo vertinimu, apylinkės teismas negalėjo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, motyvuodamas R. J. padarytų nusikalstamų veikų visetu, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie negali būti pakeičiami ir neišnyks nuteistajam atlikus net ir visą laisvės atėmimo bausmę. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą, būtent nuteistojo supratimas ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą sutekti nuteistajam galimybę įrodyti, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti taikius jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, laisvai juda pataisos įstaigos numatytais maršrutais, per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis negavo nei vienos nuobaudos, kas nuteistojo gynėjo teigimu, patvirtina, jog R. J. ir Kauno tardymo izoliatoriaus administracija abipusiai vienas kitu pasitiki. Skunde nurodoma, kad vykdant individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika maža ir toks vertinimas parodo nuteistojo dideles pastangas pasitaisyti ir reabilituotis. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių J. J. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei.
5.4. Skunde nurodoma, kad R. J. vykdo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą lygtiniam paleidimui), kas sudaro pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad nuteistasis, paleistas iš pataisos namų, laikysis įstatymų ir nenusikals, kadangi tokia išvada pagrįsta tiek formaliuoju, tiek materialiuoju lygtinio paleidimo kriterijais.
5.5. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad R. J. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, pagal įgytą profesiją jis yra įkūręs verslą – automobilių kėbulų šiuolaikinę dažymo įmonę; vedęs ir su sutuoktine augina mažametį sūnų; nuo 2021 m. spalio 25 d. iki gyvos galvos privalo rūpintis ir išlaikyti A. Š.. Skunde teigiama, kad nuteistojo teigiamas elgesys viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, yra pagrindas išvadai, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
5.6. Skunde teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl R. J. galimybių sėkmingai integruotis laisvėje, taip pat reikia atsižvelgti į tai, jog pagal socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistasis turi konkrečius ir realistinius ilgalaikius tikslus, žino būdų, kaip jų sieks. Jis taip pat nėra pastebėtas bendraujantis su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais, yra nuo jų atsiribojęs, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, savo pozityviu elgesiu koreguoja šią sritį. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko labai glaudžius ryšius su artimaisiais, vertina jų palaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. J. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundas atmetamas.
6. Apygardos teismas, įvertinęs Komisijos nutarimą, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus bei nuteistojo gynėjo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, dėl ko priėmė pagrįstą sprendimą patenkinti prokurorės skundą ir Komisijos nutarimo netvirtinti. Nagrinėjamu atveju BVK normos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą, buvo išaiškintos teisingai ir pirmosios instancijos teismas įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis R. J. yra atlikęs privalomą įstatymo numatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš nuteistojo asmens byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam R. J. nustatyta vidutinė (artima žemai) nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jam skirtos psichologo konsultacijos, dalyvavo ir baigė dailės terapijos programą „R.A.K.T.A.S.“, dalyvavo ir baigė motyvacinį pokalbį „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Su R. J. taip pat buvo kalbėtasi teisės aktų, numatančių vidaus tvarkos taisyklių nuostatų ir reikalavimų laikymąsi, pravestas pokalbis apie tai, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija netoleruoja nuteistųjų subkultūros laikymosi ar bet kokių tarpusavio skirstymų, kurių nenumato teisės aktai. 2022 m. kovo 25 d. nuteistasis pradėjo dalyvauti Asmenų, kuriuos ruošiamasi paleisti pirma laiko Teisinio ir socialinio švietimo programoje. Nuo 2021 m. gruodžio 3 d. nuteistasis įdarbintas 0,25 etato į Turto valdymo skyriaus pagalbinio darbininko pareigas. R. J. taip pat dalyvavo muzikinėje susikaupimo popietėje, jogos/meditacijos užsiėmimų cikle, organizavo nuteistųjų šachmatų turnyrą bei stalo teniso varžybas, užsiima individualia veikla, groja gitara. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Drausmine tvarka nebaustas, šiuo metu yra pritarta nuteistojo paskatinimo priemonės – didžiausios pinigų sumos, už kurią jis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma (vienam mėnesiui) skyrimui. Sutiktina, kad visos anksčiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, tačiau įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo metu R. J. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu nuteistojo asmenybę būtų galima vertinti išskirtinai teigiamai, tačiau siekiant įvertinti ar nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, būtina įvertinti ir kitas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.
8. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad vis dar išlieka R. J. riziką pakartotinai nusikalsti didinantys kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Teismas sutinka su skunde nurodyta aplinkybe, kad kriminogeninis veiksnys – teisės pažeidimai yra statinis, kuris yra nekintamas, tačiau ši aplinkybė negali likti neįvertinta ar sumenkinama kitų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste. R. J. teistas 3 kartus, jo daromi nusikaltimai tik sunkėjo, todėl akivaizdu, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis pripažįsta tik iš dalies, kas verčia abejoti jo noru keisti savo elgesį ir koreguoti jį teigiama linkme. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pagal dvejus nuosprendžius, dabartiniai jo teisės pažeidimai yra būdingo nusikaltimo modelio dalis. R. J. taipogi pripažintas recidyvistu. Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pažymėtina, kad būdamas laisvėje R. J. stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (viršijo greitį, vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, spruko nuo pareigūnų, vairavo pavojingai ir sukėlė eismo įvykį), taip pat buvo užfiksuoti ir pažeidimai ir jo valdomoje įmonėje. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį matyti, kad šiuo metu jis neigia turintis problemų, savo padarytus teisės pažeidimus vertina kaip ne itin rimtus, nors ir teigia, kad yra pasiryžęs visiškai nuo panašios veiklos atsiriboti. Nors nuteistasis drausminių nuobaudų ir neturi, tačiau pažymėtina, kad 2022 m. sausio 14 d. jis buvo svarstytas Drausmės komisijos posėdyje už tai, kad be leidimo naudojosi įstaigos kompiuteriu ir parsisiuntė filmų, kuriuos persikėlė į savo asmeninę laikmeną.
9. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą taip pat būtina įvertinti ir paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2021 m. spalio 26 d., t. y. jis nėra atlikęs dar nė pusės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors ši aplinkybė ir negali būti esminė netaikant asmeniui lygtinio paleidimo, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus visas anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad taikius R. J. lygtinį paleidimą, būtų pažeistas teisingumo principas, o nuteistajam gali susidaryti nebaudžiamumo įspūdis. Kaip jau nurodyta anksčiau, nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o palyginus trumpas nuteistojo atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei patyrė pakankamai suvaržymų, kad būdamas laisvėje pasirinktų vien tik teigiamus savo elgesio modelius.
10. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko nuteistojo R. J. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo R. J. (R. J.) gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 17 d.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.