Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovui Justui Valaskevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi Y. P., gimusio (duomenys neskelbtini) d. Nepale, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Y. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), vieną dieną, t.y. 2017 m. gegužės 12 d. dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą bei buvo dirbama be patvirtintų darbuotojų darbo laiko grafikų. Pažeidimas nustatytas 2017 m. birželio 5 d., apie 11.30 val. VDI Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorių J. Valaskevičiaus ir D. J.-Garkavės atlikto patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Iš asmenų paaiškinimų nustatyta, kad V. Ž. 2017 m. gegužės 12 d. atliko darbines funkcijas aukščiau minėtame restorane, tačiau su ja įstatymų nustatyta tvarka nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jos socialinio draudimo pradžią nebuvo informuotas VSDVF teritorinis skyrius. Patikrinimo metu taip pat nebuvo pateiktas einamojo, t.y. 2017 m. birželio mėnesio darbuotojų darbo grafikas, kur būtų nurodytas darbuotojų darbo laiko pradžia ir pabaiga. Tokiais veiksmais Y. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 147 straipsnio 1 ir 3 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Y. P. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad protokole nurodytą dieną dėl darbo pokalbio atėjo mergina, kuri pretendavo į indų plovėjos pareigas. Prieš įsidarbinant ji pati norėjo pabandyti dirbti ir jai buvo leista dirbti apie dvi valandas. Visą dieną ji nedirbo. Su mergina buvo sutarta, kad ji ateis rytoj, atsineš visus dokumentus ir pradės dirbti. Sekančią dieną mergina atėjo į darbą ir pasakė, kad turi skolų antstoliams. Jis apie informavo buhalterę. Kadangi merginos sąskaita buvo areštuota, jie norėjo kažkaip išspręsti šią problemą, nes darbo užmokestis pas juos yra mokamas bankiniu pavedimu. Po to ta mergina dingo, o vėliau jie sužinojo, kad ji kreipėsi į darbo inspekciją bei nurodė, kad jo vadovaujamoje įmonėje dirbo net dvi savaites, nors iš tikrųjų dirbo tik apie dvi valandas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė, jog su mergina buvo kalbėta apie atlyginimą, darbo pobūdį bei grafiką. Pripažįsta, kad darbo inspektorių patikrinimo metu jo vadovaujamoje įmonėje nebuvo 2017 m. birželio mėnesio darbo grafiko, šį grafiką jis pateikė po dviejų dienų.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu Y. P. nurodė, kad, jo manymu, nėra nei vieno restorano Vilniuje, kuris samdytų personalą be bandymo laikotarpio kelioms valandoms. Jis darė tą patį. Mergina atvyko pakalbėti dėl darbo ir jo paprašė leisti pamėginti dirbti keletą valandų ir jis leido. Jie negali priversti personalo dirbti. Vėliau jie išsiaiškino, kad mergina turi skolų antstoliams ir galimai vartoja narkotikus, todėl nepriėmė jos į darbą, o ji nuėjo skųstis į darbo inspekciją. Jis labai atsiprašo, kad leido pamėginti merginai dirbti, daugiau to nekartos (b.l. 2-3).

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas Y. P. yra surašytas pagrįstai, nes iš bylos medžiagos matyti, kad darbuotoja buvo atėjusi trumpam pabandyti dirbti ir atliko darbines funkcijas, tačiau įstatymo nustatyta tvarka įdarbinta nebuvo. Nusižengimas yra įrodytas, todėl prašo Y. P. skirti baudą, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus.

Liudytojos V. Ž. į teismo posėdį prisišaukti nepavyko, nes šaukimai, siųsti byloje nurodytu gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteikti. Prisiskambinti byloje nurodytu V. Ž. telefono numeriu taip pat nepavyko, nes jis yra išjungtas. VSDFV duomenimis liudytoja nedirba, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Y. P. kaltė, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalie, 96 straipsnio 3 dalies numatytus nusižengimus, taip pat yra grindžiama:

- V. Ž. 2017 m. gegužės 17 d. skundu Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, kuriame nurodyta, kad jai atėjus pokalbiui į indišką restoraną UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitą dieną, t.y. nuo gegužės 1 d. ji pradėjo jame dirbti pagal grafiką – dvi dienos darbo, dvi dienos poilsio. Taip dirbo iki gegužės 12 d. Įmonės vadovas nenorėjo jos darbinti oficialiai, pasiūlei jai dirbti nelegaliai, atlyginimą mokant į rankas „juodais“ pinigais. Ji išėjo iš darbo ir paprašė pinigų, tačiau jai nebuvo sumokėta tiek, kiek ji išdirbo. Nuo gegužės 1 dienos iki gegužės 12 d. restorano vadovas nekelia ragelio, bet nuolat ieško žmonių, kurie dirbtų pas jį nelegaliai. Prašo padėti jai susigrąžinti uždirbtus pinigus (b.l. 5);

- 2017 m. birželio 5 d. tyrimo veiksmų protokolu, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje rasti penki darbuotojai. Patikrinus Sodros sąrašus nelegalaus darbo nenustatyta. Nepateiktas darbuotojų darbo grafikas 2017 m. birželio mėnesiui. Patikrinime dalyvavo ir įmonės direktorius Y. P.. Iš asmens paimtas paaiškinimas dėl V. Ž.. Darbuotojos K. M. ir V. L. patvirtino, kad atpažįsta moterį nuotraukoje (parodyta V. Ž. nuotrauka) ir ji buvo atėjusi kartą dėl darbo porai valandų, pabandė plauti indus, daugiau jos nematė. Taip pat buvo paimtas paaiškinimas iš O. S.. Pastaroji O. Ž. neprisiminė (b.l. 6);

- VSDFV duomenimis, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. apie V. Ž. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešta nebuvo (b.l. 7);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (b.l. 10-13).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Y. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusižengimą.

DK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties ir darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Lietuvos Respublikos teismų formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnį ir darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011). Įstatyme numatyti nelegalaus darbo požymiai yra alternatyvūs, tad bent vieno iš jų konstatavimas leidžia darbą vertinti kaip nelegalų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčijo faktinių bylos aplinkybių, jog jis 2017 m. gegužės 12 d. leido V. Ž. pabandyti dirbti kelias valandos jo vadovaujamame restorane indų plovėja. Kaip jis nurodė, sutarė su ja, kad ji ateis kitą dieną, atneš visus reikiamus dokumentus ir bus oficialiai įdarbinta. Kitą dieną atėjusi V. Ž. informavo, kad turi skolų antstoliams, todėl jis su buhaltere sprendė dėl jai mokėtino atlyginimo, nes pas juos atlyginimai mokami bankiniu pavedimu, tačiau mergina dingo, o jis po to sužinojo, kad ji kreipėsi į darbo inspekciją, kaltindama jį tuo, kad jis jai nesumokėjo atlyginimo už dvi darbo savaites, nors ji restorane tik apie dvi valandas bandė plauti indus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat neginčijo aplinkybės, jog 2017 m. birželio 5 d. atlikto patikrinimo metu jis nepateikė darbo inspektoriams einamojo, t.y. 2017 m. birželio mėnesio darbo grafiko.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais administracinėn atsakomybėn trauktino asmens parodymais, kadangi juos patvirtina byloje esantis nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame konstatuota, jog patikrinimo metu apklausus dirbančius darbuotojus bei parodžius jiems V. Ž. nuotrauką, K. M. ir V. L. atpažino V. Ž. ir nurodė, kad ji buvo atėjusi dviem valandoms pamėginti plauti indus, daugiau jos ten dirbančios nematė. VDI inspektoriams peržiūrėjus Y. P. pateiktus 2017 m. gegužės 2, 5 ir 6 dienų vaizdo įrašus, darytus jo vadovaujamame restorane, V. Ž. juose neužfiksuota (b.l. 4), nors iš jos skundo turinio matyti (b.l. 5), kad tomis dienomis ji turėjo dirbti restorane (V. Ž. nurodė, kad pradėjo dirbti gegužės 1 dieną, jos darbo grafikas buvo – dvi dienos darbo, dvi dienos laisvos). V. Ž. išsiuntus kvietimą atvykti į darbo inspekciją (b.l. 14), siekiant patikslintą jos pateiktą informaciją dėl nelegalaus darbo ir kartu peržiūrėti vaizdo įrašus, ji nurodytu laiku neatvyko. Kaip jau buvo minėta, teismui taip pat nepavyko jos prisikvieti į teismo posėdį, nes šaukimai, siųsti jos gyvenamosios vietos adresu, grįžo neįteikti, o byloje nurodytas telefono numeris yra išjungtas.

Įvertinus tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, išskyrus V. Ž. skundą, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane V. Ž. nelegaliai dirbo net dvi savaites laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki gegužės 11 d., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Y. P. pagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas tik dėl V. Ž. nelegalaus darbo 2017 m. gegužės 12 d., nes jis pats iš esmės neneigė aplinkybės, jog tą dieną V. Ž. apie dvi valandas restorane plovė indus, ką patvirtino ir kitos restorano darbuotojos K. M. ir V. L. (t. y. atliko tam tikras darbines funkcijas įmonės naudai).

Pažymėtina, jog DK 99 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) numatyta, jog darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu (DK 99 straipsnio 5 dalis). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia savo kaltę dėl nelegalaus darbo tuo aspektu, jog niekas nesamdys restorano darbuotojų, neduodamas jiems realiai pabandyti dirbti kelias valandas, siekiant įsitikinti jų tinkamumu siūlomam darbui, be to, pats asmuo (V. Ž.) prašė leisti jai pabandyti, taigi leisdamas V. Ž. padirbėti kelias valandas, jis be kita ko norėjo, kad ji geriau susipažintų su siūlomu darbu, jo pobūdžiu bei sąlygomis. Tačiau ši Y. P. nurodyta aplinkybė jokios įtakos nusižengimo kvalifikavimui neturi, nes Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos nenumato darbdaviui teisės leisti darbuotojui pabandyti dirbti tam tikrą darbą, kol su juo nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis. Siekiant įsitikinti, ar darbuotojas yra tinkamas siūlomam darbui, įstatymas numato galimybę sudaryti darbo sutartį su išbandymo laikotarpiu. Tokiu atveju įsitikinus, jog darbuotojas yra netinkamas siūlomam darbui (ar darbuotojui įsitikinus, kad darbas jam netinkamas), darbdavys (ar darbuotojas) darbo sutartį gali nutraukti. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, susipažinimas su darbo sąlygomis laikyti tokie veiksmai, kaip pasivaikščiojimas po įmonę, susipažinimas su įranga, pokalbiai su jau dirbančiais darbuotojais ir pan. Tokiam susipažinimui ar deryboms darbo teisės aktai netaikomi, nes asmuo neatlieka jokių darbinių funkcijų ir neatneša darbdaviui naudos, jam nemokamas atlyginimas. Tačiau susipažinimo su darbo sąlygomis metu asmuo neturi atlikti jokių darbo funkcijų, neturi atlikti veiksmų, dėl kurių atlikimo jis tariasi, neturi nešti įmonei naudos, nes tokiu atveju kyla tiek darbo užmokesčio ir mokesčių mokėjimo klausimas, tiek nelaimingo atsitikimo darbe grėsmė, o jei nėra darbo sutarties ir nemokami socialinio draudimo mokesčiai, kyla žalos kompensavimo problemos. Todėl įstatymas (DK 93 str., 98 str. ir 105 str.) sureguliavo santykius tarp darbdavio ir potencialaus darbuotojo taip, kad, prieš pradedant asmeniui atlikti bet kokias darbines funkcijas, su juo turi būti sudaryta darbo sutartis (Vilniaus apygardos teismo 2013-05-31 nutartis byloje Nr. ATPK-579-487/2013).

Nagrinėjamoje byloje esatys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad Y. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikė darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes 2017 m. gegužės 12 d. leido V. Ž. dirbti, nesudaręs su ja darbo sutarties bei apie jos socialinio draudimo pradžią nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, todėl jis pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

ANK 96 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus. DK 147 straipsnio 3 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) numato, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ? darbo tvarkos taisyklėse gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo.

Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad VDI inspektoriams 2017 m. birželio 5 d. atlikus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo dirbama be patvirtinto einamojo, t.y. 2017 m. birželio mėnesio darbuotojų darbo laiko grafiko, nors toks grafikas turėjo būti sudarytas ir viešai paskelbtas mažiausiai prieš savaitę iki jo įsigaliojimo 2017 m. birželio 1 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė aplinkybės, jog patikrinimo metu restorane nebuvo sudarytas darbuotojų einamojo mėnesio darbo laiko grafikas. Atsižvelgiant į tai, Y. P. pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1000 iki 5000 eurų. Už ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą yra numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems asmenims nuo 80 iki 880 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad Y. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad esmines veikos kvalifikavimui pagal ANK 95 straipsnį reikšmingas aplinkybes jis iš esmės pripažino. Teismas atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius Y. P. – duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra, jis yra vedęs, augina mažametį vaiką. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia ir į tai, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas truko trumpai, nelegalus darbas buvo dirbamas vieną dieną (pagal administracinėn traukiamo asmens paaiškinimus – tik apie dvi valandas), taip pat į tai, kad patikrinimo metu jokių kitų nelegalaus darbo faktų nustatyta nebuvo. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad yra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir Y. P. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skirti mažesnę baudą, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali, nes šiuo atveju net ir minimalios baudos paskyrimas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Už ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą Y. P. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Y. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir skirti jam administracines nuobaudas:

- pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, – 300 eurų baudą;

- pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį – 80 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, skirti Y. P. galutinę administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17070457647 ir įmokos kodą - 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).