Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2022-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-746-805/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-08-08
Bylos Nr.
e1-746-805/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26631-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-746-805/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26631-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14;1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 8 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. K. 2022 m. liepos 9 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme smurtavo prieš savo šeimos narį - žmoną I. K., tyčia kumščiu smogė vieną kartą I. K. į kairę veido pusę, dėl ko ji nugriuvo ant žemės, taip smurtaudamas nukentėjusiajai I. K. dėl kraujosruvų aplink kairę akį, rankose, kraujosruvos pilve padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo D. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2022 m. liepos 19 d. šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje jis davė parodymus. Savo parodymus papildo ir patikslina. 2022 m. liepos 9 d., buvo šeštadienis, dienos metu, galėjo būti apie 13 val. jo žmona I. K. išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jis taip pat išėjo iš namų ir dviračiu išvažiavo į Jiezno miestelį, namus užrakino. Ar I. su savimi buvo pasiėmusi nuo namų raktą, ar ne, jis nežino. Apie 16 val. jis dviračiu įvažiavo į kiemą, buvo blaivus, pamatė I. susinervinusią, ji priekaištavo, kur jis buvo, kad jai jo tiek ilgai reikėjo laukti, kad ji negalėjo įeiti į namus, kad neturėjo nuo namų rakto. I. įpykusi kieme metė akmenį ir jam pataikė į kairę ranką. Jis fizinio skausmo rankoje nepajuto, tačiau ant I. įpyko ir, nulipęs nuo dviračio, sodybos kieme kumščiu smogė vieną kartą I. į kairę veido pusę. Po jo suduoto smūgio I. nukrito ant žemės. Jo suduotas smūgis I. į veidą buvo stiprus, ji jautė fizinį skausmą. Tuo metu kieme daugiau kitų asmenų nebuvo ir nematė kaip jis sudavė smūgį I. K.. Daugiau smūgių I. nesudavė. A. I. kairės veido pusės atsirado mėlynė. 2022 m. liepos 11 d., buvo pirmadienis, I. buvo neblaivi. Apie 17 val. 30 min. su ja žodžiu konfliktavo. Po konflikto I. išėjo iš namų. Neužilgo pas jį į namus atvyko greitoji pagalba ir policijos pareigūnai. Atvykus pareigūnams, I. pasakė, kad 2022 m. liepos 9 d. jis prieš ją smurtavo. Jis iš pradžių savo kaltę neigė, bet dabar visiškai prisipažįsta, kad savo fiziniais veiksmais I. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl to gailisi, pergyvena.

Nukentėjusioji I. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. K. yra jos sutuoktinis. Ji su D. susituokė (duomenys neskelbtini). Po santuokos ji su D. K. gyveno jo tėvo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu dažnai su D. K. pykosi, konfliktavo, todėl ji su juo tai gyvendavo kartu, tai atskirai. 2022 m. liepos 9 d. apie 16 val. D. K. dviračiu įvažiavo į kiemą. Ji buvo susinervinusi, įpykusi ant D. K., kad jai jo reikėjo tiek ilgai laukti, todėl ji nuo kiemo pasiėmė nedidelį akmenuką ir nesitaikydama metė į kiemą. Tuo metu kieme pasirodė D. K., kuriam netyčia tuo akmenuku pataikė į jo kairę ranką. Jis įsiuto ir, nulipęs nuo dviračio, sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kumščiu smogė vieną kartą jai į kairę veido pusę. Po D. K. suduoto smūgio ji nukrito ant žemės. Suduotas smūgis buvo stiprus, ji jautė fizinį skausmą. Smūgių kojomis jis nesudavė. D. K. buvo blaivus. Ji taip pat buvo blaivi. Po šio konflikto ji policijos pareigūnų nekvietė, nes tarpusavyje susitaikė. Kitą dieną ant jos kairės veido pusės dėl D. K. fizinių veiksmų atsirado kraujosruva. 2022 m. liepos 11 d., buvo pirmadienis, ji dienos metu gėrė alų. Po pietų apie 17 val. 30 min. ji su D. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pykosi, dėl girtumo visiškai neprisimena, dėl ko jie pykosi. Tik pamena tai, kad po konflikto ji nuėjo į kaimyno V. P. namus ir iš jo namų paskambino bendrajam pagalbos centrui, pasakė, kad D. K., šeštadienį, t. y. 2022 m. liepos 9 d., prieš ją smurtavo. Ji išsikvietė į namus greitąją ir policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams, ji pasakė, kad D. K. 2022 m. liepos 9 d. prieš ją smurtavo. Ji su D. K. susitaikė, jam jokių pretenzijų neturi. Byloje civilinio ieškinio ji nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. K. prisipažinimo, nukentėjusiosios I. K. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas, kad 2022 m. liepos 9 d. D. K. galimai smurtavo prieš savo sutuoktinę I. K.. Galimai dėl to I. K. veide, kairėje pusėje, atsirado kraujosruva, be to moteris teigė, kad ne tik sumuštas veidas, bet skauda ir šonkaulius. Apie įvykį I. K. pranešė po kelių dienų, pati būdama neblaivi (nustatyta 2,56 prom. neblaivumas). D. K. neigė smurtavęs sutuoktinės atžvilgiu. Tikslinant įvykio aplinkybes, apklausti I. K. ir išsiaiškinti tyrimui reikšmingas aplinkybes apie galimai patirtą smurtą nepavyko, kadangi po pranešimo moteris buvo išvežta ir iki šiol stacionariai gydoma LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikų Marių sektoriuje;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. tarnybinis pranešimas, kad 2022 m. liepos 11 d. 17.57 val. iš Bendrojo pagalbos centro į Alytaus apskr. VPK Prienų r. PK gautas I. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini) telefoninis pranešimas, kad „šeštadienį sumušė vyras, sumuštas veidas ir skauda šonkauliai, nepilnamečių nėra, yra atėjusi pas kaimyną, nesako savo namų adreso, neblaivi, agresyviai kalba. Info GMP“. Nuvykus į įvykio vietą, rasta I. K., gimusi (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,56 prom. neblaivumas, teigė, kad ją šeštadienį, tai yra liepos 9 d. sumušė jos sutuoktinis D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), blaivus;

Įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, kuriuo apžiūrėtas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas neišimta;

2022 m. rugpjūčio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti BPC pateikti du garso įrašai. Garso įraše, kurio failas (duomenys neskelbtini) užfiksuota 2022 m. liepos 11 d. 17:51:46 gautas I. K. pranešimas, kad šeštadienį ją sumušė jos vyras. Garso įraše, kurio failas (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2022 m. liepos 11 d. 18:58:51 gautas I. K. pranešimas, kad jos vyras ir jo motina mėto jos daiktus;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad I. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta: kraujosruva aplink kairę akį, rankose, kraujosruva pilve. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymų taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2022 m. liepos 9 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme smurtavo prieš savo šeimos narį - žmoną I. K., tyčia kumščiu smogė vieną kartą I. K. į kairę veido pusę, dėl ko ji nugriuvo ant žemės, taip smurtaudamas nukentėjusiajai I. K. dėl kraujosruvų aplink kairę akį, rankose, kraujosruvos pilve padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiosios duoti parodymai, kad ji jautė fizinį skausmą, bet ir paties kaltinamojo kaltės pripažinimas bei pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys. Nusikaltimas baigtas, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už D. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas elektroniniu paštu, į kurį ji atrašė sutinkanti, kad procesas būtų užbaigtas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sutuoktinę I. K. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, pagal pateiktus duomenis narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas nežymus. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, D. K. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis), o taip pat, siekiant prevencijos tikslų, skirtinas įpareigojimas, kuris darytų teigiamą poveikį kaltinamojo asmenybei.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymo įstaigoje;

per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymo įstaigoje;

per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi, D. K. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam taip pat išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti D. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė