Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V. M. dėl turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Atsakovas V. M. atsikirtimų į ieškinį nepateikė, ieškinys ir pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys 2002-09-07 sudarė santuoką Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašas Nr. 111). Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat santuokos metu šalys 2008-05-09 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1966 ir 2008-05-09 priėmimo-perdavimo akto Nr. 1967 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo ir 0,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)

Santuoka tarp šalių bendru sutarimu nutraukta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1354-419/2009. Tuo pačiu sprendimu patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 6 punktu šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo po ½ dalį buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atiteks ieškovei ir šalių nepilnametei dukrai U. M.. Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai į dalintino turto balansą neįtraukė, todėl po santuokos nutraukimo žemės sklypas šalių valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.72, 4.73 straipsniai, 4,75 straipsnio 1 dalis).

Galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir išspręsti po santuokos nutraukimo likusio sutuoktinių turto padalijimo klausimą santuokos nutraukimo byloje ieškovė neturi, kadangi šiai dienai yra suėjęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 2 dalyje numatytas penkerių metų terminas. Tokiu atveju sutuoktinių turtas gali būti dalijamas taikant CK 4.80 straipsnio nuostatas.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo atidalinti jai tenkančią žemės sklypo dalį taikant atsakovo atžvilgiu kompensavimo pinigais mechanizmą. Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir ieškovės argumentus, teismas tokiam atidalijimo būdui pritaria. Pažymėtina, kad pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, 46 punktą žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais, žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto. Nagrinėjamoje situacijoje žemės sklypo plotas yra 0,03 ha, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad dalijant žemės sklypą natūra, būtų galimybė suformuoti du atskirus žemės sklypus. Be to, ieškovė paaiškino, kad aptariamas žemės sklypas yra netoli buto, kuris po santuokos nutraukimo atiteko ieškovei ir jos dukrai, ir iš esmės yra skirtas šio buto gyventojų asmeninio ūkio poreikiams tenkinti. Nutraukiant šalių santuoką bendru sutarimu, atsakovas pretenzijų dėl šalių buto nereiškė ir nėra duomenų, kad reikštų ieškovei pretenzijas dėl žemės sklypo. Duomenų, kad atsakovas žemės sklypu faktiškai naudojasi, byloje taip pat nėra. Todėl, teismo vertinimu, pritaikius kompensacinį atidalijimo būdą, atsakovo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 97 Eur. Kitų duomenų apie žemės sklypo vertę byloje nėra. Šalių žemės sklypo dalių dydis nėra nustatytas, tokiu atveju laikytina, kad jų dalys yra lygios, tai yra kiekvienai šaliai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai ir priteisus visą žemės sklypą ieškovės nuosavybėn, iš ieškovės atsakovui priteistina piniginė kompensacija, lygi pusei žemės sklypo masiniu būdu nustatytos vidutinės rinkos vertės – 48,50 Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareikšdama ieškinį teisme ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti ieškovei A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valdomo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:

priteisti ieškovei A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)

priteisti iš ieškovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 48,50 (keturiasdešimt aštuoni Eur 50 ct) Eur piniginę kompensaciją.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 75 (septyniasdešimt penki) Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.