Kauno apygardos teismo nutartis

2022-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-178-485/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-31
Bylos Nr.
1S-178-485/2022
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00619-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
S. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-178-485/2022Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00619-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. Š. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. sausio 26 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. Š. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai per 2 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. gegužės 22 d., bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 28 d. Nuteistojo neatlikta bausmės dalis– 3 metai 3 mėnesiai 2 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2021 m. sausio 26 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, per bausmės atlikimo laiką 12 kartų paskatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nustatyti apsauginiai veiksniai, leidžiantys manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas sugebėtų laikytis įstatymų ir nenusikalstų.

3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog S. Š. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis S. Š. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Prašo atsižvelgti į jo amžių, taip pat į tai, kad dirbdamas jau išmokėjau skolą, ką patvirtina antstolio raštas ir taip pat pas kitą antstolį drausmingai kas mėnesį dengia įsiskolinimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo S. Š. skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.

9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis S. Š. siekia palikti labiau teigiamą įspūdį apie save pabrėžiant teigiamą savo gyvenimo patirtį. Tam tikrose srityse pasireiškia ir egocentrizmas. Analizuojant nuteistojo gyvenimo stilių, nusikaltimų istoriją stebimos agresyvaus elgesio, impulsyvių reakcijų bei savitvardos praradimo atvejų apraiškos. Teisės pažeidėjas linkęs racionalizuoti savo poelgius, ginti savo poziciją, savikontrolė sumažėdavo tuo metu, kai teisės pažeidėjas vartodavo alkoholinius gėrimus, nors pats nuteistasis neigia priklausomybes ir problemas dėl psichiką veikiančių medžiagų. Paskutinis įvykdytas nusikaltimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis.

11. Nuteistajam nustatyta visa eilė kriminogeninių veiksnių, dalį kurių sudaro statiniai veiksniai: kriminalinė istorija, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, ankstesni smurtiniai veiksmai, pirmas smurto atvejis jauname amžiuje (amžius pirmojo teistumo metu 18 m.) bei dinaminiai veiksniai: piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus, agresyvus/kontroliuojantis elgesys. Paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek S. Š. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors nuteistajam S. Š. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, kaip paminėta, vis dar išlieka ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistasis S. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą (nužudytas žmogus). Nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei neišnykus teistumui ir būdamas nuteistas laisvės apribojimo bausme. Kaip matyti, nusikaltimų pobūdis sunkėja. Praeityje S. Š. du kartus teistas už chuliganizmą, smurtinį elgesį prieš pareigūną ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Smurtiniai nusikaltimai yra būdingas teisės pažeidėjui nusikalstamo elgesio modelis, kadangi nuteistasis ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus.

13. Skunde nuteistasis prašo įvertinti jo pastangas dengti skolas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę išsamiai išanalizavo ir tinkamai įvertino. Teismas nurodė, kad nuteistasis dirba ir iš atlyginimo dengia įsiskolinimu, tačiau jo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka itin dideli, o galimybės juos dengti yra ribotos, kas teismui davė pagrindo išvadai, jog neįvykdytos didelės finansinės prievolės gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų ir tai stipriai apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais, jog Komisijai pateikta pažyma apie tai, kad po bausmės atlikimo S. Š. galės toliau tęsti darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka jį įdarbinti neterminuotai darbo sutarčiai, dar nesuteikia jokių garantijų, kad išėjęs į laisvę, nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį ir nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog S. Š. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo S. Š. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas RemeikaGytis VečerskasValdas Vitunskas