Telšių apylinkės teismo įsakymas

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius, išnagrinėjęs Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, užsiima individualia veikla, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, tai yra, jis 2009-10-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu priteisus ieškovui H. B. autoservisui 17538 litų skolą, 5 procentus nuo priteistos 17538 litų skolos sumos metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2009-05-25 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 526 litus žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, 2175 litų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 28,32 litų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdė ir pinigų nesumokėjo.

M. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2005-2006 m., kata tiksliai nepamena, iš pažįstamo J. K. nupirko automobilį Mercedes Benz S500, valst. Nr. nepamena. Mašina buvo iš po autoįvykio, ją reikėjo remontuoti. Pats J. jam pasiūlė tą mašiną varyti remontui į H. B. autoservisą. Tuo metu servisas buvo Tirkšliuose. Kadangi jis tuo metu jau gyveno Anglijoje, į servisą minėtą automobilį nuvežė J.. Jam J. pranešė, kiek reikės mokėti už remontą, kokia buvo suma, nepamena. Du kartus grįžo į Lietuvą, tačiau mašinos serviso darbuotojai negrąžino, nors prieš grįžtant abu kartus serviso savininkas sakė, kad jau gali grįžti pasiimti savo automobilio. Grįžus abu kartus, jam mašina grąžinta nebuvo, nes nebuvo baigta remontuoti. Trečią kartą grįžus į Lietuvą, serviso direktorius automobilio taip pat negrąžino. Pirmą ar tai antrą kartą grįžus į Lietuvą, serviso direktoriui H., jis sumokėjo 5000 litų už remontą. Tarėsi, kad likusią sumą, kokią, nebepamena, sumokės grąžinus mašiną. Mašinai reikėjo tvarkyti priekinę ir galinę dalį, kurios buvo daužtos. Po trečio grįžimo į Lietuvą, jis taip ir išvažiavo į Angliją nepasiėmęs savo mašinos. Vėliau mašiną jam paėmė pažįstamas A., pavardės nepamena. Likusius pinigus už remontą turėjo sumokėti grįžęs pats į Lietuvą. A. jo mašiną pastatė Mažeikiuose. Tada grįžęs į Lietuvą ir apžiūrėjęs mašiną, pamatė, kad mašina suremontuota nekokybiškai: ne iki galo sutvarkyta važiuoklė, kur buvo dažomas rėmas, matėsi nepadažytos vietos, špaklis. Dėl minėtos priežasties servisui už mašinos remontą daugiau pinigų nemokėjo, ir su ta pačia mašina išvažiavo į Angliją. Su serviso direktoriumi nebebuvo susitikęs. Anglijoje jis iš naujo tvarkė mašiną, kur jam serviso darbuotojai sakė, kad mašina sutvarkyta nekokybiškai ir, kad geriau būtų, jei būtų atvežęs ją iš karto neremontuotą. Vėliau serviso direktorius H. B. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl skolos išieškojimo civilinio proceso tvarka. Jis pats į teismą grįžęs nebuvo, jį teisme atstovavo advokatas S. B.. Kodėl buvo priimtas jam nepalankus sprendimas, negali pasakyti, tačiau savo gynėjui buvo pateikęs iš Anglijos serviso gautus dokumentus, kuriuose matėsi, kad iš naujo remontavo automobilį. Dėl to, kad neįvykdė teismo sprendimo, nuoširdžiai gailisi ir pasižada tartis su serviso darbuotoju dėl žalos atlyginimo (b.l. 37).

Kiti įrodymai, patvirtinantys, kad M. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką:

2009-10-12 Mažeikių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1847-721/2009 priėmė sprendimą ir iš atsakovo M. D. priteisė ieškovui H. B. autoservisui 17538 litų skolą, 5 procentus nuo priteistos 17538 litų skolos sumos metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2009-05-25 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 526 litus žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, 2175 litų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 28,32 litų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Sprendime teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog santykiuose su juo ieškovas elgėsi kaip nors nesąžiningai, nerūpestingai ar neatidžiai, taip pat nepateikė įrodymų, jog ieškovo atlikti automobilio Mercedes Benz S500 remonto darbai buvo nekokybiški. Byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų atsakovo pozicijai pagrįsti. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, jog J. K. jį informavo apie remonto darbų atlikimo kainą mažesnę, nei sutartyje nurodyta, t. y. 10000 Lt, 2006-07-27 sutartis, kurioje remonto darbų kaina yra 15000 Lt nenuginčyta ir nėra ginčijama. Pažymėtina, kad ir atsakovo net nepatikslinta, kokie konkretus trūkumai buvo, kada ir kokiu būdu jie buvo fiksuojami, kaip buvo susitarta dėl jų šalinimo, kaip buvo vykdoma jų šalinimo procedūra ir pan., apie trūkumus kalbama bendromis frazėmis. Nenustatyta, kad užsakovu pagal sutartį esantis atsakovas dėl galimų rangovo (ieškovo) darbo trūkumų reikštų jam pretenzijas. Atsakovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai, anot jo, pagrindžiantys jo paaiškinimus, besąlygiškai ir objektyviai galimų atliktų automobilio remonto darbų trūkumų fakto neįrodo. Joks rangovo padarytų defektų faktas byloje esančia medžiaga nenustatytas, jo nepatvirtina prijungtoje baudžiamojoje byloje esančios sutartys, sąskaitos ir teismui pateikta sąskaita apie atliktus automobilio remonto darbus. Blogas ar nesavalaikis darbų atlikimo faktas, dėl ko atsakovas atsisako atliktų darbų apmokėjimo nėra konstatuotas. Nėra taipogi nustatyta, kad būtent galimiems defektams šalinti ar sutartimi prisiimtų, bet neužbaigtų įsipareigojimų vykdymui atsakovas būtų samdęs kitus asmenis ir būtent dėl to jam būtų atsiradę nuostoliai, kurių atlyginimo jis galėtų reikalauti iš rangovo (ieškovo). Aplinkybes, kad automobilio remonto darbai, dėl kurių buvo sutarta su atsakovo įgaliotais asmenimis bei pačiu atsakovu patvirtino ir liudytojai J. K., V. Č., A. L.. Liudytojai paaiškino, jog rangovas laiku ir kokybiškai atliko visus sutartimi sutartus automobilio kėbulo virinimo ir lyginimo, variklio remontas, važiuoklės remonto, paruošimo dažymui bei dažymo darbus bei atsakovo suderintus papildomus priekinio tilto, galinio tilto remonto, kėbulo ir spoilerių tiuningavimo darbus. Liudytojų parodymus, esant neišpildytam įstatymu numatytam įpareigojimui raštu aptarti defektų ar kitų trūkumų faktą, teismas vertintina kitų byloje esančių duomenų viseto pagrindu. Nors remonto darbų kalkuliacija, PVM sąskaita-faktūra nebuvo atsakovo pasirašyti, jis pasiėmęs iš autoserviso automobilį, jokių atliktų darbų kokybės trūkumų nenurodė, vadinasi, darbai jo buvo priimti be išlygų. Atsakovas atliko automobilio techninę apžiūrą, ji įregistravo VĮ ,,Regitra“, automobilį naudoja kaip tinkama. Todėl konstatuotina, kad ieškovas savo pareigas pagal tarp šalių sudarytą sutartį atliko laiku ir tinkamai, o atsakovas pažeidė pareigą atsikaityti. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 str.1 d. 2 p., 6.205 str. Dėl išdėstyto teismas mano, kad netinkamas rangovo, t. y. ieškovo, darbų atlikimo faktas neįrodytas, todėl juo grindžiami atsakovo argumentai atmestini, o ieškinys laikytinas įrodytu ir prašomos priteisti 17538,00 Lt įsiskolinimo sumos ribose tenkintinas visiškai.

2011-11-28 antstolio Svajūno Degimo pranešime nurodyta, kad M. D. nevykdo 2009-10-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo, skolos nemoka, jam areštuotos priklausančios sąskaitos bankuose, transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 21).

2012-01-31 gautas H. B. susitarimas, kad jis susitarė su M. D. dėl 2009-10-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo įvykdymo (b.l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (baudžiamasis nusižengimas) yra teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas. Šios baudžiamojo įstatymo normos saugoma vertybė – įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, kuris reiškia, kad teismo sprendime nustatytų nurodymų privalo paisyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismų sprendimai BK 245 straipsnio prasme yra procesiniai dokumentai, kurių formos gali būti sprendimai ar nutartys (civilinėse bylose) ir nuosprendžiai arba nutartys (baudžiamosiose bylose). Taigi pagal BK 245 straipsnį atsakomybė kyla, kai asmuo nevykdo nurodymų, jam nustatytų įsiteisėjusiame teismo procesiniame dokumente, šiuo atveju – sprendime civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K–7/2009, 2K–636/2010, 2K-108/2012).

Iš teismui pateiktų ir išnagrinėtų įrodymų teismas daro išvadą, jog kaltinamajam šioje baudžiamojoje byloje ir atsakovui civilinėje byloje Nr. 2-1847-721/2009 M. D. buvo žinoma apie priimtą sprendimą minėtoje civilinėje byloje, nes jo interesus atstovo advokatas, kuriam sprendimas buvo įteiktas asmeniškai. Tais atvejais, kai šalis veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui (CPK 118 str. 1 d.), ir laikomi tinkamai įteikti šaliai, tačiau ir be to, pačiam atsakovui civilinėje byloje ir kaltinamajam šioje baudžiamojoje M. D. sprendimas buvo vis tiek išsiųstas. Įsiteisėjus sprendimui, jo atsakovas nevykdė visiškai ir nesumokėjo jokios dalies teismo iš jo priteistos skolos ir kitų reikalavimų dalies. A. S. Degimas rašte taip pat patvirtino, jog skolininkas skolos nemoka, nors jam yra areštuotos sąskaitos bei jo transporto priemonė. Apklaustas kaltinamasis pripažino, kad neįvykdė teismo sprendimo ir dėl to nuoširdžiai gailisi ir dėl jau teismo priteisto įsiskolinimo H. B. servisui jis susitarė su įmonės savininku, kad skolą gražins iki 2012-07-15.

Atsižvelgiant į tai matyti, kad kaltinamojo M. D. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pilnai įrodyta byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais. M. D. nevykdydamas teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str.

Prokuroro siūlymas užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu yra pagrįstas.

Kaltinamasis M. D. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu.

M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis įvykdė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą teisingumui, jis dirbantis, anksčiau teismo neteistas, administracine tvarka nebaustas. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką M. D. gali būti skiriama Baudžiamojo kodekso straipsnio, kuriuo jis yra kaltinamas, sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Baudos dydžiui įtakos turi ir tai, kad bauda gali būti paskirta iki 50 MGL už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes kaltinamajam baudos dydis skirtinas žymiai mažesnis negu už baudžiamąjį nusižengimą įstatymo numatytas baudos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 2 mėnesiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir nubausti jį 5 MGL, tai yra šešių šimtų penkiasdešimties litų (650,00 Lt) dydžio bauda.

Įpareigoti M. D. paskirtą baudą sumokėti per 2 mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas – 6801, o teismui pateikti kvito nuorašą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. D. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti M. D., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.