Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-565-34/2007 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bunastus“, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rivasta“ dėl baudos, avanso ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas, atsižvelgdamas į tikruosius šalių ketinimus, sutarties sudarymo aplinkybes bei į tai, kad namo, adresu Rygos g. 51C, Vilnius, projektas, statybos leidimas, kita pagal statybas reglamentuojančių įstatymų bei poįstatyminių aktų nuostatas reikalinga dokumentacija buvo parengta UAB „Bunastus“ vardu, konstatavo, kad šalys susitarė dėl gyvenamojo namo dalies, adresu Rygos g. 51C, Vilnius, pirkimo-pardavimo, o ne jos statybos. Teismas pažymėjo, kad gyvenamasis namas, esantis Rygos g. 51C, Vilniuje, buvo pradėtas statyti dar prieš pasirašant sutartį su ieškovu G. G. , t. y. 2002 m. liepos mėnesį, bei kad ieškovas G. G. nevykdė savo kaip užsakovo įsipareigojimų pagal pasirašytą sutartį.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 15 000 Lt už terasos įrengimą teismas nurodė, kad į bylą pateikta 2003 m. liepos 5 d. paskolos sutartis bei ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad UAB „Rivasta“ suteikė G. G. 15 000 Lt paskolą, o ieškovas G. G. teismo posėdyje paaiškino, kad 10 000 Lt UAB „Rivasta“ direktoriui grąžino ir liko skolingas 5 000 Lt. Teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta duomenų bei išrašytų kasos orderių, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad G. G. sumokėjo UAB „Rivasta“ terasos įrengimo kainą, o ieškovo G. G. asmeninė paskola nelaikytina įrodymu, pagrindžiančiu jo turėtas išlaidas. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis UAB „Rivasta“ raštas patvirtina, jog panaudotų medžiagų nurašymo apskaitos dokumentų (aktų) įrengiant terasą, esančią adresu Rygos g. 51C, Vilniuje, pagal G. G. ir UAB „Rivasta“ pasirašytą atliktų darbų aktą rasta nebuvo. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 20 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rivasta“ ieškinį atsakovui UAB „Bunastus“ dėl apmokėjimo pagal rangos sutartį, kuriuo ieškinys atmestas ir minėtoje civilinėje byloje atlikta ekspertizė nustatė, jog terasų ir rūsių statybos kaina įskaityta į gyvenamųjų namų statybos kainą. Teismas pažymėjo, kad minėtame 2005 m. spalio 20 d. sprendime konstatuota, kad UAB „Bunastus“ su UAB „Rivasta“ yra pilnai atsiskaičiusi. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovas G. G. neturi pagrindo reikalauti iš atsakovo UAB „Bunastus“ 15 000 Lt nuostolių už terasos įrengimą atlyginimo, kadangi su UAB „Rivasta“ atsakovas UAB „Bunastus“ yra atsiskaitęs už terasos įrengimą.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad tarp ieškovo G. G. ir atsakovo UAB „Bunastus“ sudaryta 2002 m. gruodžio 3 d. sutartis bei kreditavimo sutartis su AB SAMPO banku nutrauktos dėl paties ieškovo G. G. kaltės ir nesant atsakovo UAB „Bunastus“ kaltės, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovui 51 050 Lt nuostolių atlyginimo bei 6 200 Lt baudos.

Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, kadangi akivaizdžiai lemiamais laikė atsakovo paaiškinimus bei atsikirtimus, tuo tarpu ieškovo paaiškinimus bei procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ignoravo. Teismas netinkamai įvertino šalių elgesį po sutarties sudarymo, netinkamai kvalifikavo tarp šalių sukurtus teisinius santykius, padarė nepagrįstas išvadas, jog rangos sutartis bei kreditavimo sutartys su AB SAMPO banku nutrauktos dėl ieškovo kaltės. Namo dalis, t.y. 63,90 m², dėl kurios statybos buvo susitarta šalių sutartyje, turėjo būti įkeičiama AB SAMPO bankui pagal kreditavimo sutartį, tačiau atsakovas šios dalies bendrame turte faktiškai neatskyrė. Gyvenamasis namas (pastatas) buvo pastatytas, tačiau ieškovo, kaip būsimo bendraturčio, dalies nustatymas reiškia ne tik dalies nuosavybės teisėje (idealioji dalis), bet aiškiai apibrėžtos, ieškovo idealiąją dalį atitinkančios realiosios dalies turte nustatymą. Atsakovas nesuformavo ir individualiai neapibrėžė viso daikto atskiros, ieškovui tenkančios 63,90 m² ploto dalies. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą pastatytame name kaip atskiras nekilnojamasis daiktas yra suformuota 1 gyvenamosios paskirties patalpa. Faktiškai 63,90 m² dalis niekaip nebuvo išskirta bendrame pastato plote ir dėl to tokia namo dalimi faktiškai nebūtų įmanoma naudotis pagal paskirtį. Teismo išvada, kad teisinė pastato registracija patvirtino atsakovo tinkamą sutarties įvykdymą, nepagrįsta. Ieškovui tenkančioje namo dalyje darbai, kuriuos atsakovas įsipareigojo įvykdyti priede prie statybos rangos sutarties „Objekto statybos darbai ir medžiagos“, nebuvo atlikti, todėl ieškovas neturėjo pagrindo sumokėti atsakovui 124 000 Lt. Be to, 2005 m. kovo 16 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pažymėta, jog gyvenamojo namo (pastato) baigtumas yra 76 procentų. Todėl dėl statybos rangos sutarties nutraukimo yra kaltas atsakovas UAB „Bunastus“ ir jam atsirado pasekmės, numatytos statybos rangos sutarties 8.2.2. punkte. Teismo sprendimo išvados yra priešingos byloje nustatytiems faktams. Nors teismas konstatavo, jog statybos rangos sutartį atsakovas UAB „Bunastus“ sudarė prisijungimo būdu, tačiau šalis, nesutinkanti su siūlomomis sąlygomis, turi galimybę atsisakyti sudaryti sutartį ir todėl preziumuojama, jog atsakovas, sutikdamas sudaryti statybos rangos sutartį su ieškovu, sutiko su standartinėmis sąlygomis. Todėl teismo išvada, kad atsakovas nebuvo įsipareigojęs derintis prie ieškovo G. G. ir AB SAMPO banko sudarytos kreditavimo sutarties, nepagrįsta. Be to, teismas nenustatė, jog atsakovas nebuvo tinkamai supažindintas su standartinėmis sąlygomis, kad sąlygos prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.

Atsiliepimai į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimas pakeistinas.

Byloje nustatyta, kad šalys 2002 m. gruodžio 3 d. sudarė sutartį Nr. 02-01, kurią šalys nurodė statybos rangos sutartimi. Atsakovas UAB „Bunastus“ 2004 m. kovo 30 d. pranešimu ieškovui G. G. pranešė, kad nutraukia minėtą sutartį dėl G. G. neįvykdymo sutarties – nesumokėjimo už pastatytą namo dalį (butą). Tarp šalių kilo ginčas dėl minėtos sutarties vykdymo ir nutraukimo.

2002 m. gruodžio 3 d. sutarties Nr. 02-01 1.1 punkte nurodyta, kad sutarties objektas yra 63,90 m² namo dalies sublokuotame name statybos darbai Vilniaus mieste, Rygos g. 51 C (51F), ant žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 0101-00190762 pagal suderintą ir patvirtintą projektą bei atitinkamus leidimus statybai. Sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad UAB „Bunastus“ įsipareigoja atlikti statomoje namo dalyje, trečiame aukšte, turinčioje 63,90 m² plotą, darbus, išvardintus sutarties priede Nr. 1. Sutarties priedo Nr. 1 1 punkte nurodyti projektavimo ir projekto patvirtinimo darbai, o 4.10, 4.11, 4.12, 4.15, 4.16.1, 14.6.2 punktuose nurodyti langų, vidinių durų, lubų, vidinių sienų bei pertvarų, vonios bei virtuvės įrengimo darbai. Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad G. G. galutinai atsiskaito su UAB „Bunastus“ per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai yra užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, pašalinti defektai, jei tokie buvo, ir priduoti dokumentai, reikalingi teisinei registracijai. Sutarties sąlyga, kad sutarties objektas yra 63,90 m² namo dalis, bei kitos minėtos sutarties sąlygos dėl šios namo dalies langų, lubų, vidinių durų, vidinių sienų bei pertvarų, vonios bei virtuvės įrengimo reiškia, kad sutarties objektas yra ne dalis daikto, priklausančio bendrosios nuosavybės teise, bet teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas atskiras konkretus nekilnojamasis daiktas, t. y. konkreti patalpa-butas. Tai patvirtina ir tikslas sutartimi įsigyti konkrečią 63,90 m² namo dalį bei šios namo dalies naudojimo paskirtis. Priešingai aiškinant sutarties sąlygas konkreti 63,90 m² patalpa – butas negalėtų būti naudojama pagal paskirtį. Pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą (CK 6.401 str. 1 d.). Preliminariojoje sutartyje gali būti numatyta, kad pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą sutartyje numatytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas ir šiuo atveju visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo (CK 6.401 str. 5 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad sutarties sąlygos patvirtina, kad šalių 2002 m. gruodžio 3 d. sutartis Nr. 02-01 yra ne statybos rangos sutartis, bet preliminarioji būsimo (nepastatyto) buto pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.193, 6.401, 6.681 str.). Todėl aplinkybė, kad ieškovas G. G. pasiūlė minėtos sutarties tekstą, neturi esminės reikšmės sutarties sąlygų aiškinimui. Atsakovas UAB „Bunastus“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad verčiasi gyvenamųjų namų (butų) statyba bei juos parduoda ir kad gyvenamųjų patalpų pardavimas neužsitęstų ir iš dalies užsitikrinti gyvenamųjų namų statybų finansavimą atsakovas dar vykstant statyboms iš anksto ieško potencialių pirkėjų, su kuriais sudaro preliminarias gyvenamųjų namų (butų) pirkimo-pardavimo sutartis.

Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma (Statybos įstatymo 2 str. 27 d.). Neatskiriama preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties dalis yra gyvenamojo namo ar buto projektas, jo sąmata ir kiti dokumentai (CK 6.401 str. 4 d.). Statybos rangos sutartyje privalo būti nurodyta, kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus statybos dokumentus (CK 6.684 str. 2 d.).

Nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė į bylą sutarties objekto – 63,90 m² buto konkretaus projekto. Nei vienas atsakovo pateiktas į bylą statinio projektas nėra sutarties objekto – 63,90 m² buto konkretus projektas. Sutarties priedo Nr. 1 1 punkte nurodyta, kad į darbų kainos sumą įtraukta projektavimo ir projekto tvirtinimo darbų kaina. Tai reiškia, kad šalys susitarė ir atsakovas įsipareigojo parengti sutarties objekto – 63,90 m² buto projektą. Atsakovui UAB „Bunastus“ kaip gyvenamųjų namų (butų) statybos bei pardavimo verslu užsiimančiam juridiniam asmeniui taikytini padidinti reikalavimai dėl preliminarių nepastatytų butų pirkimo-pardavimo bei kitų gyvenamųjų namų (butų) statybos, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Todėl minėto 63,90 m² buto konkretaus projekto neparengimo bei nepateikimo pasekmės tenka atsakovui UAB „Bunastus“.

Minėtos 2002 m. gruodžio 3 d. sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, kad G. G. galutinai atsiskaito su UAB „Bunastus“ per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai yra užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, pašalinti defektai, jei tokie buvo, ir priduoti visi dokumentai, reikalingi teisinei registracijai. Į bylą nepateikta įrodymų ir atsakovas neįrodė, kad sutarties objektas – 63,90 m² butas įstatymų nustatyta tvarka buvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas ir buvo pateikti reikalingi dokumentai šio buto kaip atskiro nekilnojamojo daikto registracijai Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamame daikte ir, jeigu nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 str., 1, 2 d.). Todėl ir sudarant 63,90 m² namo dalies, nesuformuotos kaip atskiro nekilnojamojo daikto, pirkimo-pardavimo sutartį, turi būti nurodytos pagal nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis patalpos, sudarančios 63,90 m² namo dalį. Pateikti į bylą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo kadastro ir registro dokumentų bylų Nr. 13/43167 nuorašai patvirtina, kad name, esančiame Rygos g. 51C, Vilniuje, nėra patalpų, sudarančių konkrečią 63,90 m² namo dalį ir tinkamų naudoti kaip atskirą izoliuotą bendrą patalpą ar butą. Į bylą nepateikta darbų atlikimo aktų bei kitų įrodymų ir atsakovas neįrodė, kad pagal sutartyje nurodytą projektą pastatė sutarties objektą – konkretų 63,90 m² butą kaip teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą atskirą nekilnojamąjį daiktą ar konkrečią 63,90 m² namo dalį, kurios patalpos pagal nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis yra 63,90 m² dydžio ir atitinka atskiros izoliuotos bendros patalpos ar buto reikalavimus. Gyvenamojo namo, esančio Rygos g. 51C, Vilniuje, pripažinimas tinkamu naudotis ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nepatvirtina, kad atsakovas pastatė minėtos sutarties konkretų objektą. Atsiliepimas į ieškinį patvirtina, kad atsakovas UAB „Bunastus“, sudarydamas šalių sutartį, žinojo, kad ieškovas G. G. atsiskaitymui pagal sutartį panaudos banko kreditą, o banko kredito gavimui reikalingas daikto įkeitimas. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui neatsirado pareiga galutinai atsiskaityti su atsakovu pagal sutarties 3.2 punkto reikalavimus, kadangi atsakovas neįvykdė įsipareigojimų pagal sutartį, t.y. nepastatė konkretaus sutarties objekto ir nepridavė visų dokumentų, reikalingų šio objekto teisinei registracijai. Todėl atsakovas UAB „Bunastus“ nepagrįstai nutraukė šalių 2002 m. gruodžio 3 d. sutartį Nr. 02-01 2004 m. kovo 30 d. pranešimu, motyvuodamas, kad ieškovas nesumokėjo atsakovui už pastatytą namo dalį (butą).

Šalių sutarties 8.2.2 punkte nurodyta, kad UAB „Bunastus“, nutraukęs sutartį dėl nepateisinamos priežasties, sumoka G. G. 5 procentų sutartyje nurodytos pradinės darbų kainos dydžio baudą ir atlygina dėl to G. G. patirtus nuostolius. Netesybas reglamenuoja CK 6.71-6.75 straipsniai. CK 6.165 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta, kad, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl 6 200 Lt baudos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6. 71, 6. 165, 6.205, 6.217, 6.258, 6.401 str.).

Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovo nepagrįsto sutarties nutraukimo ieškovui atsirado nuostoliai.

Į bylą pateikta UAB „Rivasta“ ir G. G. 2003 m. liepos 5 d. statybos darbų rangos sutartis bei pagal šią sutartį atliktų darbų aktas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1842-41/2007 2007 m. gegužės 25 d. sprendimu priteisė iš G. G. BUAB „Rivasta“ naudai 15 000 Lt skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2007 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendime konstatavo, kad UAB „Rivasta“ ir G. G. 2003 m. liepos 5 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią UAB „Rivasta“ įsipareigojo iki 2003 m. rugpjūčio 31 d. atlikti terasos įrengimo darbus gyvenamojo namo, esančio Rygos g. 51C, Vilniuje, dalyje, kuri statoma pagal G. G. ir UAB „Bunastus“statybos rangos sutartį, o G. G. įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus. Teismas sprendime konstatavo, kad UAB „Rivasta“ įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau G. G. nesumokėjo už atliktus darbus. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-437-51/2005 2005 m. spalio 20 d. sprendimu atmetė UAB „Rivasta“ ieškinį UAB „Bunastus“ dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal rangos sutartį priteisimo ir konstatavo, kad UAB „Bunastus“ atsiskaitė su UAB „Rivasta“ už atliktus darbus. Teismas 2005 m. spalio 20 d. sprendime nekonstatavo, kad UAB „Bunastus“ sumokėjo UAB „Rivasta“ už terasos įrengimą pagal 2003 m. liepos 5 d. UAB „Rivasta“ ir G. G. statybos darbų rangos sutartį. Pateiktame į civilinę bylą Nr. 2-437-51/2005 UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2005 m. birželio 23 d. Nr. 142A ekspertizės akte nurodyta, kad terasų ir rūsių statybos kaina įskaityta į gyvenamųjų namų statybos kainą, tačiau ekspertizės akte nėra nurodyta, kad į šią kainą įskaityta ir įrengtos pagal UAB „Rivasta“ bei G. G. 2003 m. liepos 5 d. statybos darbų rangos sutartį terasos kaina. Teisėjų kolegija pagal Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1842-41/2007 bei pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad dėl atsakovo UAB „Bunastus“ nepagrįsto sutarties nutraukimo ieškovas G. G. patyrė 15 000 Lt dydžio nuostolius dėl terasos įrengimo darbų kainos sumokėjimo.

Į bylą nepateikti dokumentai, kad ieškovas G. G. sumokėjo 200 Lt dokumentų paruošimo mokestį, nurodytą kreditavimo sutarties Nr. BSL 102502647 specialiojoje dalyje, ir 100 Lt sutarties pakeitimo mokestį, nurodytą papildomo susitarimo Nr. BSL 102502647-P-1 Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo nepagrįsto sutarties nutraukimo patyrė 300 Lt dydžio nuostolius dėl kredito sutarties sudarymo bei pakeitimo mokesčių sumokėjimo.

Pateikti į bylą įrodymai nepatvirtina, kad dėl atsakovo nepagrįsto sutarties nutraukimo ieškovas patyrė 35 750 Lt nuostolius dėl susidariusio rinkos kainų skirtumo nuo šalių sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad atsakovas 2004 m. kovo 30 d. pranešimu nutraukė šalių sutartį ir nuo sutarties nutraukimo praėjo 3 metai. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad po minėtos sutarties nutraukimo įsigijo kitą butą ir dėl rinkos kainų skirtumo patyrė nuostolius. Į bylą pateikti įrodymai tik apie atsakovo UAB „Bunastus“ parduodamų butų kainas ir nepateikti įrodymai apie į šalių sutarties objektą – 63,90 m² butą panašių bei analogiškų butų Vilniaus mieste kainas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo nepagrįsto sutarties nutraukimo patyrė 35 750 Lt dydžio nuostolius dėl susidariusio rinkos kainų skirtumo.

CK 6.73 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad kai reiškiamos reikalavimams atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Todėl kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia išieškotos netesybos. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtų 15 000 Lt nuostolių atlyginimas mažintinas 6 200 Lt netesybų (baudos) suma ir ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo yra pagrįstas tik iš dalies bei tenkintinas iš dalies, t.y. 8 800 Lt suma (15 000 Lt – 6 200 Lt = 8 800 Lt; CK 6.73, 6.258 str.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentus ir sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimas pakeistinas, suformuluojant rezoliucinę dalį ir ieškinį tenkinant iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovui 6 200 Lt avanso išlaidų atlyginimo, 6 200 Lt baudos, 8 800 Lt nuostolių atlyginimo, 500 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo ir 166 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetant, priteisiant iš ieškovo valstybei 47 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo ir priteisiant iš atsakovo valstybei 136 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo bei 23 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį ir Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 22 d. nutartimi atleistas nuo likusios 3 888,64 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 450 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš ieškovo valstybei 16,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo ir priteistina iš atsakovo valstybei 5,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį suformuluoti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo UAB „Bunastus“ (įmonės kodas 2569751) ieškovui G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 200 Lt (šešis tūkstančius du šimtus litų) avanso išlaidų atlyginimo, 6 200 Lt (šešis tūkstančius du šimtus litų) baudos, 8 800 Lt (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus litų) nuostolių atlyginimo, 500 Lt (penkis šimtus litų) žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo ir 166 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš ieškovo G. G. valstybei 47 Lt (keturiasdešimt septynis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Priteisti iš atsakovo UAB „Bunastus“ valstybei 136 Lt (vieną šimtą trisdešimt šešis litus) žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo ir 23 Lt (dvidešimt tris litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.“

Priteisti iš atsakovo UAB „Bunastus“ ieškovui G. G. 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo ir 210 Lt (du šimtus dešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo G. G. valstybei 16,50 Lt (šešiolika litų penkiasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Bunastus“ valstybei 5,90 Lt (penkis litus devyniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.