Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei ir Virginijai Matušiovienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „DSK LT“ atstovams I. U. ir A. U., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aiba“ atstovei V. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „DSK LT“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aiba“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „DSK LT“ ieškinį palaiko, prašo priteisti iš atsakovo 726,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2015 m. vasario 26 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 2015/02/01 dėl darbų saugos paslaugų teikimo atsakovui UAB „Aiba“, pagal kurią ieškovas teikė darbų saugos paslaugas, o atsakovas įsipareigojo apmokėti gautas sąskaitas. Ieškovas teikė paslaugas, tačiau atsakovas nuo 2016 m. vasario 1d. iki liepos 29 d. už jas neatsiskaitė.

Ieškovo atstovas A. U. paaiškino, kad pagal sudarytą tarp šalių sutartį ieškovas paskyrė specialistu, atliekančiu paslaugas pagal sutartį, I. U., kuri vykdė darbų saugos priežiūrą. Specialistė vykdavo į objektus, prižiūrėdavo, kad būtų laikomasi darbų saugos taisyklių. Nurodė, kad visi darbuotojai, apie kurių įdarbinimą žinojo ieškovas, buvo instruktuoti. Dažniausiai su atsakovo atstovais bendraudavo telefonu, jiems pateikdavo pastabas. Nurodė, kad nuo sutarties sudarymo iki ginčo laikotarpio atsakovo atstovai nepareiškė jokių pretenzijų, ginčo laikotarpiu nepareiškė prieštaravimų dėl gautų sąskaitų – faktūrų. Ieškovas kiekvieną mėnesį siųsdavo sąskaitas – faktūras tuo pačiu elektroniniu paštu, tačiau nuo 2016 m. vasario mėnesio atsakovas nustojo mokėti, o 2016 m. birželio 28 d. atsiuntė pranešimą, kad vienašališkai nutraukia sutartį.

Ieškovo atstovė I. U. paaiškino, kad paslaugų priėmimo – perdavimo aktas niekada nebuvo rašomas, nes paslaugų pobūdis toks, kad kartais paslaugos nėra apčiuopiamos. Atsakovo įmonėje bendraudavo su buhaltere ir darbų vadovu E. S.. Ginčo laikotarpiu atvykusi į atsakovo įmonę negalėjo pildyti žurnalų, nes jų nerasdavo, paklaususi darbų vadovo apie žurnalus, negaudavo konkretaus atsakymo, prašydavo juos atnešti, tačiau niekas jų nepateikdavo. Savo atvykimų į atsakovo įmonę ieškovo atstovė niekur neregistravo. Kai negalėdavo instruktuoti, vykdė darbų kontrolę, apie pažeidimus informuodavo atsakovo atstovą telefonu. Negavusi žurnalų, ji neinstruktuodavo atsakovo darbuotojų, nes neturėdavo, kur užfiksuoti apie atliktą darbą. Nurodė, kad atsakovas niekada nepateikė jokių pretenzijų dėl teikiamų paslaugų. Atsakovas nepranešdavo apie naujai priimamus darbuotojus, kuriems reiks pravesti instruktažą, nors sutartyje nustatyta, kad atsakovas turi pareigą pranešti prieš vieną darbo dieną. Ginčo laikotarpiu atsakovas pranešė tik apie vieno darbuotojo priėmimą į darbą. Paslaugos buvo teikiamos kiekvieną mėnesį, ieškovo atstovė vykdavo ne tik į atsakovo įmonę, bet ir į objektus, kuriuose dirbo atsakovo darbuotojai, šių vizitų jokiuose dokumentuose nefiksuodavo.

Ieškovo atstovai prašo tenkinti ieškinį visiškai ir priteisti 726 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-07-29 ieškovas nesuteikė jokių paslaugų ir nevykdė darbų saugos funkcijų, nė karto neatvyko, nekonsultavo atsakovo, o atsakovas įsipareigojo sumokėti tik už suteiktas paslaugas. Pagal sudarytos sutarties 3.5 p. paslaugos iš ieškovo yra priimamos pasirašant sąskaitą-faktūrą bei perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sąskaitos būtų pateiktos atsakovui, ar kad atsakovas būtų jas pasirašęs. Kada ir kokios paslaugos buvo suteiktos. Tai, kad ieškovas neteikė paslaugų, atsakovo teigimu įrodo ta aplinkybė, kad atsakovas vienašališkai nutraukė nuo 2016 m. birželio mėnesio sutartį.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 29 d. ieškovas atsakovui nesuteikė visiškai jokių paslaugų. Atsakovo atstovė patvirtino, kad paslaugų priėmimo – perdavimo aktai nebuvo pasirašomi, nurodė, kad iki ginčo laikotarpio sąskaitas – faktūras atveždavo ieškovo atstovė ir jos buvo pasirašomos, tačiau ginčo laikotarpiu jokių sąskaitų – faktūrų atsakovo atstovai nepasirašė, elektroniniu būdu siųstos sąskaitos nėra pasirašytos abiejų pusių, todėl, atsakovo atstovės nuomone, yra negaliojančios. Teigia, kad ieškovo atstovė nuo 2016 metų pradžios nebuvo nė karto atvykusi į atsakovo įmonę, paslaugų nesuteikė. Paaiškino, kad atsakovo įmonės vadovas dėl darbų gausos iš karto nepastebėjo, kad nevykdoma sutartis ir jos nenutraukė, nes pats tiesiogiai nebendravo su ieškovo atstove. Atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį 2016 m. birželio mėn. Prašo atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sąskaitos faktūros buvo siunčiamos ne tuo el. pašto adresu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog 2015-02-26 tarp šalių buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti sutarties prieduose numatytas paslaugas, o atsakovas – už suteiktas paslaugas sumokėti (sutarties 1.1, 3. 4 p., 4-13 b. l.). Tarp šalių sutartiniai teisiniai santykiai tęsėsi nuo 2015-02-26. Byloje kilo ginčas dėl sutarties vykdymo/nevykdymo ir apmokėjimo pagal sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1d. iki 2016 m. liepos 29 d.

Ieškovas teigia, kad bendradarbiavo su atsakovu ir jam teikė paslaugas, tačiau už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1d. iki 2016 m. liepos 29 d. atsakovas nesumokėjo už jas. Atsakovas atsikerta ir nurodo, jog paslaugos nebuvo teikiamos, sąskaitos faktūros atsakovo nepasirašytos. Byloje pateiktas UAB ,,DSK LT“ įsakymas patvirtina, jog atsakingu asmeniu vykdyti darbų saugos ir sveikatos funkcijas buvo paskirta I. U. (61 b. l.).

Už paslaugą, suteikiamą pagal sutarties priedą, užsakovas moka vykdytojui 100 Eur ir PVM atlygį per mėnesį (sutarties 4.1 p.). Sutarties 3.5 p. šalys buvo sutarusios, kad ieškovo teikiamos paslaugos priimamos, pasirašant sąskaitas-faktūras bei perdavimo-priėmimo aktą, tačiau šalių atstovai teismo posėdžiuose pripažino, jog šio punkto nebuvo laikomasi ir perdavimo-priėmimo aktai nebuvo pasirašomi (garso įrašai). Sutarties 4.2 p. numatė, jog išrašytos sąskaitos-faktūros gali būti pateikiamos ir elektroniniu paštu, o sutarties priedo 4.1 p. nustatyta, jog sąskaitos faktūros bus siunčiamos el. paštu, tačiau el. pašto adresas nenurodytas (12 b. l.). Byloje nustatyta, jog ieškovas atsakovui PVM sąskaitas-faktūras siųsdavo el. pašto adresu aiba@inbox.lt, tačiau atsakovas teigia, kad toks adresas nebegalioja, nes galioja info@aiba.lt. Tai, kad atsakovui sąskaitos faktūros siųstos tinkamu (veikiančiu) el. paštu adresu aiba@inbox.lt patvirtina ir paties atsakovo siųstas pranešimas ieškovui apie sutarties nutraukimo pareiškimą būtent iš to el. pašto adreso (28, 67 b. l.), todėl nepagrįstai atsakovas teigia, jog sąskaitų negavo, nepasirašė. Tarp šalių buvo susitarta, jog sąskaitos bus pateikiamos el. paštu, todėl laikytina, kad jos buvo pateiktos atsakovui tinkamai, jos neprivalėjo būti pasirašytos, nes buvo pateikiamos el. paštu.

Iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog atsakovui buvo išrašytos ir pateiktos sąskaitos-faktūros 726 Eur sumai (3-8 b. l.). Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui pretenzijų dėl pateiktų sąskaitų nereiškė, bet sąskaitų neapmokėjo. Atsakovo atstovė teigia, kad ieškovas nesuteikė paslaugų, todėl neprivalo sumokėti. Sutarties 3.4 p. numato atsakovui pareigą sumokėti už suteiktas paslaugas prieduose nustatytais terminais (per 5 d. nuo sąskaitos išrašymo, priedo 4.1 p.).

Ieškovo atstovai teigė, kad paslaugos buvo teikiamos ir telefonu bei instruktuojant, konsultuojant, tačiau tik iš dalies pagrindė šias aplinkybes įrodymais. Nurodo, jog pasitikėjo atsakovu, bendradarbiavimas vyko ir anksčiau, todėl nepasirašinėjo perdavimo-priėmimo aktų. Atsakovas nepripažįsta paslaugų teikimo, tai grindžia pateiktais dokumentais: gaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalu, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų darbo vietoje registravimo žurnalu bei darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalu (81-88 b. l.). Iš pateiktų žurnalų (ginčo laikotarpio fragmentų) matyti, jog atsakingas ieškovo darbuotojas I. U. žurnaluose apie instruktavimą yra pasirašiusi paskutinį kartą 2015 m. birželio, rugpjūčio mėnesiais, po to instruktavo atsakovo direktorius I. B.. Nors I. U. teigė, kad ji atvykdavo į įmonę, bet jai nebuvo pateikiami žurnalai, dėl ko negalėjo instruktuoti, tačiau šių aplinkybių nepagrindė, neįrodė, kokių veiksmų ėmėsi, kad būtų tinkamai vykdoma tarp šalių sudaryta sutartis, pati pripažino, kad tokiu atveju, kai jai nebuvo pateikiami žurnalai, ji neinstruktuodavo, todėl laikytina, jog nesant įrašų žurnaluose ginčo laikotarpiu, šių (instruktavimo) paslaugų ji nesuteikė (CPK 178, 185 str.).

Tačiau iš šalių sudarytos sutarties priedo matyti, jog šalys buvo sutarusios dėl didesnės apimties paslaugų teikimo, tai numatyta priedo 2.1, 2.2. p., kurių dalies suteikimą ginčo laikotarpiu ieškovas pagrindė rašytiniais įrodymais. Iš pateiktų įrodymų apie susirašinėjimą su atsakovu matyti, jog ieškovo atstovė I. U. 2016 m. gegužės 9 d. siuntė atsakovui darbuotojų sveikatos pasitikrinimo grafiką (58-60 b. l.). 2016 m. gegužės 11 d. ji gavo iš atsakovo atsakingo darbuotojo A. S. informaciją, jog yra įdarbintas pas atsakovą naujas darbuotojas, po ko I. U. 2016 m. gegužės 12 d. išsiuntė atsakovui med. pažymą (55, 56 b. l.). 2016 m. birželio 30 d. lankėsi atsakovo objekte, esančiame Tilžės g., kur buvo atliekami palėpės šiltinimo darbai, nustatė, kad darbuotojai su stiklo vata dirba be pirštinių, trumpomis rankovėmis. Po patikrinimo objekte atsakingas asmuo informavo atsakovą (per A. S.) apie nustatytą pažeidimą 2016-07-06 (53 b. l.). Visi šie įrodymai patvirtina, jog ginčo laikotarpiu buvo teikiamos ieškovo paslaugos, tačiau jų teikimą įrodo tik gegužės-liepos mėnesiais, todėl už juos ir gali reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas. Be to, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teigė, kad būdavo, kad ne kiekvieną mėnesį suteikdavo paslaugas, bet tokiu atveju kitą mėnesį suteikdavo daugiau. Šalių buvo sutarta, ir nustatyta konkreti mėnesio suma 100 Eur ir PVM ir kad mokama už suteiktas paslaugas, todėl privalo atsakovas sumokėti tik už suteiktas paslaugas (CPK 178, 185 str.).

Tarp šalių sudaryta sutartis nuo 2015-02-26 iki 2015-12-31, bet nepareiškus noro ją nutraukti, ji buvo pratęsta neterminuotam laikui. Šalys pripažįsta, kad sutartis tarp šalių yra nutraukta, nesutaria tik dėl nutraukimo datos. Atsakovas atsikerta, kad sutartis tarp šalių buvo nutraukta nuo 2016-06-06, tai grindžia el. paštu aiba@inbox.lt atsiųstu ieškovui pranešimu apie nutraukimą, iš kurio matyti, jog 2016-06-28 pranešimu informuoja ieškovą, jog nuo 2016-06-06 nutraukia sutartį (28, 67 b. l.). Ieškovas nurodo, jog sutartis nutraukta nuo 2016-07-28 (67 b. l.). Nesutiktina su atsakovo pozicija, kad sutartis nutraukta nuo 2016-06-06, kadangi šalys ir sutartyje buvo numačiusios, jog sutartis gali būti nutraukta raštu įspėjus apie nutraukimą prieš vieną mėnesį, tačiau atsakovas ieškovą informavo apie tai beveik po mėnesio (sutarties 7.3.1 p.). Pranešime nenurodoma ir byloje nenustatyta, kad sutartis nutraukiama dėl to, kad nevykdoma sutartis, kad tai būtų esminis sutarties sąlygų pažeidimas. Jei būtų nustatytas toks pažeidimas, įstatymas numato taip pat pareigą informuoti kitą šalį iš anksto (prieš 30 d.), o ne po jos nutraukimo (CK 6.218 str.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sutartis tarp šalių buvo nutraukta nuo 2016-07-28. Sutarties nutraukimas ar pabaiga neatleidžia nuo pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas (sutarties 7.6 p., CK 6.189 str., CPK 178, 185 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nustatęs, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Ieškovas teismui pateikė susirašinėjimą su atsakovu elektroninėmis priemonėmis, iš kurių matyti, kad ginčo laikotarpiu, t. y. 2016 m. gegužės 9 d. ieškovo atstovė siuntė atsakovui darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, 2016 m. gegužės 11 d. atsakovo darbuotojas kreipėsi į ieškovą, kad būtų sutvarkyta naujai įdarbinamo asmens medicininė pažyma, ieškovo atstovė gegužės 12 d. nusiuntė ieškovui sutvarkytą medicininę pažymą, 2016 m. birželio 30 d. lankėsi objekte, liepos 6 d. ieškovo atstovė siuntė atsakovui elektroninį laišką, kuriame išvardijo statybų objekte matytus darbo saugos pažeidimus, visa tai rodo, jog dalis paslaugų buvo suteikta, todėl už jas turi būti sumokėta. Atsakovas pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku (CK 6.38 str. 1d., 6.200, 6.205, 6.256 str.). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 377,68 Eur skola už prekes ir suteiktas paslaugas (CK 6.176 str., CPK 178, 185 str.).

Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovui priteistina skola, susidariusi už tris mėnesius, skaičiuojant po 121 Eur, t. y. 363 Eur, kitoje dalyje atmetant, kaip neįrodytą, kadangi ieškovas nereikalavo ir nepasirašinėjo paslaugų perdavimo-priėmimo aktų, tuo prisiimdamas riziką įrodyti suteiktas paslaugas, esant ginčui (CPK 178, 185 str.).

Ieškovas prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d. atsakovas privalo mokėti ieškovui 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 363 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-08-23, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl jos priteistinos (CK 6.37 str. 1, 2 d.).

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 11 Eur ((2, 27 b. l., CPK 88, 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aiba“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,DSK LT“ 363,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 363 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-08-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 Eur (vienuolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.