Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudž. byla Nr.1A-377-366-2007

Teisėjas Artūras Dilys Procesinio sprendimo kategorija 2.4.8

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus , teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 138 str. 1 d., 294 str. 2 d. ir nubaustas:

- pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 2, 7 p., 3 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per vieną mėnesį atsiprašyti visų nukentėjusiųjų ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista iš M. T. 198,34 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. T. nuteistas už tai, kad jis 2006 metų liepos mėn. 15 d. apie 21 val., O. R. namo kieme, (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą tariamą savo teisę į O. R. namuose buvusį televizorių “Vido”, o būtent - suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau 7 smūgių O. R. į galvą, galūnes ir juosmens sritį, padarydamas minkštųjų audinių sumušimus kairiajame paausyje, kairėje alkūnėje ir žaste, šlaunyse, blauzdoje ir kairiajame kelio sąnaryje bei juosmenyje, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios O. R. sveikatą, po ko įsibrovė į O. R. namą ir panaudodamas fizinę prievartą prieš A. R. - smogdamas jam ne mažiau vieno smūgio kumščiu į galvą, pasisavino R. R. televizorių „Vido”, tuo padarė nukentėjusiajai R. R. 599 Lt žalą bei didelę žalą O. R. ir A. R. teisėms ir teisėtiems interesams.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie gauti remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų viseto pagrindu pagrįstai pripažino M. T. kaltu.

Byloje nėra jokių duomenų, kad įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas išsamiais nukentėjusiųjų O. R., A. R. bei R. R. parodymais, kurie patvirtinti kitais įrodymais. N. R. R., O. R., A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu apie nusikalstamos veikos aplinkybes, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, jų nekeisdami, konkrečiai įvardindami M. T. veiksmus, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Viso proceso metu O. R. nurodė, kad M. T. siekdamas patekti į jų namą bei norėdamas pasiimti televizorių panaudojo jos bei A. R. atžvilgiu smurtą, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. O. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, bei jos parodymus pagrindžia ir teismo medicinos išvada, iš kurios matyti, kad O. R. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai kairiajame paausyje, kairėje alkūnėje ir žaste, šlaunyse, blauzdoje ir kairiajame kelio sąnaryje bei juosmenyje, sužalojimai padaryti 7 kūno vietose, ne mažiau 7 smūgių poveikyje (b.l. 18). A. R. savo parodymuose nurodė, kad O. R. buvo lauke, M. T. neleido įeiti į namo vidų, o jis pats tuo metu stovėjo namo viduje prie durų ir girdėjo lauke triukšmą, riksmus ir jam bestovint iš už nugaros priėjo M. T. ir sudavė kelis smūgius. M. T. į namo vidų pateko per langą bei pasiėmė ir išsivežė R. R. atsivežtą televizorių. R. R. apklausos metu nurodė, kad jos mama stovėjo prie namo lauko durų, kad neįeitu M. T., o tėvas stovėjo namo viduje taip pat saugojo, kad M. T. neįeitų į namo vidų. Ji pasislėpusi lauke, girdėjo riksmus, bei girdėjo kaip M. T. liepė privaryti automobilį prie lango, kad galėtų įkelti televizorių. M. T. išvažiavus, ji grįžo į namus, kur pamatė, kad motina ir tėvas sumušti, matėsi sumušimo žymės (b.l. 165), analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 26-27). Nukentėjusiųjų parodymai patvirtina vieni kitus. Tiek nukentėjusieji, tiek ir pats nuteistasis nurodo, kad M. T. nebuvo leista patekti į Reimontų namus, tačiau jis tai padarė prieš gyvenamojo namo savininkų valią ir kadangi ginčas dėl televizoriaus priklausomybės nebuvo išspręstas, įvykdė ginčijamą ir nerealizuotą savo tariamą teisę į disponavimą televizoriumi.

Aukščiau išdėstytais argumentais paneigti M. T. parodymai, kad jis O. R. atžvilgiu nenaudojo fizinio smurto ir kad jis į O. R. namą ne įsibrovė tikslu realizuoti savo teisę disponuoti kartu su R. R. įgytu televizoriumi “Vido”. Tokie nuteistojo parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų D. D. ir A. M. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu. Šių dviejų liudytojų parodymai yra prieštaringi – D. D. teigia, kad jiems dar nespėjus išlipti iš mašinos priėjo girti Reginos tėvai ir pradėjo mušti Marių, bei tęsdamas savo parodymus jau nurodo, kad kai jie atvažiavo, Reginos tėvai buvo namuose, bei priėjus prie durų, iššoko tėvas ir šėrė Mariui, jie pradėjo muštis, bei motina juos skyrė, tada Reginos tėvai pradėjo muštis tarpusavyje (b.l. 163). Tuo tarpu A. M. teigia, kad A. R. pradėjo gąsdinti šoviniais. Jis pats buvo prie mašinos, nuo įvykių toliau, nes lakstė šuo bei matė, kaip A. R. atbėgo su peikena ir puolė Marių, o jau tolesnėje apklausoje nurodo, kad Marius buvo prie durų, atėjo uošvis su peikena, ir puolė Marių, o uošvienė bandė juos skirti, todėl jai Marius galėjo suduoti netyčia (b.l. 166). Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad liudytojai D. D. ir A. M. būdami nuteistojo M. T. draugais duoda klaidingus parodymus, siekdami padėti jam išvengti atsakomybės dėl padarytų veikų.

Tokiu būdu iš byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų viseto darytina išvada, kad M. T. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d. – nesunkiai sutrikdė O. R. sveikatą ir BK 294 str. 2 d. – savavališkai įvykdė ginčijamą ir nerealizuotą savo tariamą teisę į disponavimą televizoriumi.

Teismas bausmę nuteistajam paskyrė motyvuotai, laikydamasis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Apylinkės teismas, skirdamas bausmes bei nustatydamas bausmių dydžius atsižvelgė į M. T. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, kurie yra baigti, į kaltinamojo asmenybę – teisiamas trečią kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str.), dirbantis, administracine tvarka nebaustas (b.l. 66), Rokiškio miesto seniūnija jo atžvilgiu nusiskundimų nėra gavusi (b.l. 68), nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, atsižvelgta ir į tai, kad nusikaltimai buvo padaryti buitinio nesutarimo su gyvenimo partnere pasekoje Įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaujantis BK 56 str. apylinkės teismas pagrįstai skyrė M. T. laisvės atėmimo bausmes, kurios yra žymiai mažesnės už BK 138 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius, todėl šių bausmių laikyti aiškiai per griežtomis nėra jokio pagrindo.

Skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas bausmes apylinkės teismas tinkamai pritaikė BK 63 str. nuostatas, t.y. bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai subendrino jas apimdamas, todėl ir nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NU TARĖ:

M. T. apeliacinį skundą atmesti.