- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-29
- Bylos Nr.
- I-1464-437/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00331-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Rūta Miliuvienė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, M. Z., V.
- Advokatai
- Danutė Puzirauskienė
- Kategorijos
- 11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Miliuvienės, Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Sigitai Brasienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, atsakovės atstovei Linai Kaminskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Z. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, M. Z. ir V. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. Z. pateikė teismui skundą (I tomo b. l. 3-6), kuriame prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją vykdyti jos kompetencijai priskirtą funkciją, - kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl papildomo žemės sklypo suformavimo prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje.
Skunde paaiškino, kad Vilniaus miesto valdybos 1992-07-23 potvarkiu Nr. 1463v buvo patvirtintas Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1992-07-14 sprendimas Nr. 91-703, kuriuo jos sutuoktiniui A. Z. suteiktas neatlygintinai 834 kv. m ploto žemės sklypas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, dalį namų valdoje esančios žemės (4 arus) iš valstybės išpirko jos sūnus M. Z. Namas, kuriame ji gyvena ir kuris jai priklauso nuosavybės teise yra istorinėse M. Z. valdytose žemėse. Namų valdos techninės apskaitos byla patvirtina, kad namų valdoje (duomenys neskelbtini) g. yra 3485 kv. m žemės. Dalis jai priklausiusios žemės yra užimta, ją naudoja kaimynystėje gyvenančios J. Z. šeima, tačiau apie 10 a. žemės yra laisva (neužstatyta ir neužimta trečiųjų asmenų). Teigia, kad šią žemę ji pagrįstai ir teisėtai naudoja, joje pasodinti jos vaismedžiai.
Nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašydama užtikrinti, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius kreiptųsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu formuoti papildomą, jos naudojamą žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-11-27 raštu Nr. 876 informavo, kad jos reikalavimai nepagrįsti, tvirtindama, jog namų valdai (duomenys neskelbtini) g. suformuotas 1234 kv. m žemės sklypas. Su 2008-01-19 skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, kuri 2009-03-05 rašte Nr. 3B/7.5/-Z-38-192 nurodė, kad ginčo žemė yra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemė ir į ją turi teisę pretenduoti visi asmenys, pateikę prašymus susigrąžinti (duomenys neskelbtini) kaimo žemę. Taip pat nurodyta, kad sutinkamai su Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, Vilniaus mieste negali būti suformuotas didesnis nei 20 arų žemės sklypas.
Teigia, kad Nekilnojamo turto kadastro ir registro byloje esantys įrašai patvirtina, jog jos realiai naudojamas žemės sklypo plotas yra didesnis nei 960 kv. m. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad ginčo žemės sklypas yra užstatytas. Tai, kad viešojo administravimo subjekto sprendimu yra nustatytos jos žemės sklypo ribos, neturi reikšmės nagrinėjant kilusį ginčą ir nevaržo galimybės reikalauti didesnio žemės sklypo formavimo.
Remiasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 106 p., LR Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remiantis jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė atmesti pareiškėjos J. Z. skundą kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į skundą (I tomo b. l. 185-187), kuriame paaiškino, kad J. Z. 834 kv. m ploto žemės sklypo dalis prie jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, buvo suteikta neatlygintinai Vilniaus apskrities viršininko 1999-05-05 įsakymu Nr. 1340-01 „Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste suteikimo neatlygintinai pil. J. Z.“. Namų valdos (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, 1234 kv. m žemės sklypas, kurio dalis buvo suteikta J. Z., suformuotas, jo ribos, naudojimo teisės apribojimai bei sąlygos patvirtintos 1998-12-30 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 2543V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. ribų ir ploto tvirtinimo“.
Pažymėjo, kad buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime iki 1940-07-22 nacionalizacijos išliko rėžinė žemės valdymo sistema, kaimas nebuvo išskirstytas į vienkiemius. Buvusio rėžinės žemės sistemos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos laisvoje (neužstatytoje) žemėje suprojektuoti sklypai grąžinami natūra visiems pretendentams į šią žemę proporcingai jiems likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl tokiu atveju, jeigu greta namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, būtų suprojektuotas naujas (neužstatytas) žemės sklypas, jis turėtų būti atitinkamomis dalimis grąžintas nuosavybėn visiems piliečiams, pageidaujantiems šiame kaime turėtą žemę susigrąžinti natūra. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003-04-14 raštu Nr. 31/03/17-951 „Dėl žemės sklypų ribų, plotų ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama atlikti minėtus veiksmus. Teigia, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija atliko visas teisės aktų jos kompetencijai priskirtas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo procese.
Remiasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str., LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p., Vilniaus miesto valdybos 1992-07-23 potvarkiu Nr. 1466V, Vilniaus miesto valdybos 1993-02-11 potvarkiu Nr. 199V, Vilniaus miesto valdybos 1993-03-18 potvarkiu Nr. 428V.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė. Posėdžio metu pateiktuose pareiškimuose tretieji suinteresuoti asmenys M. Z. ir V. M. nurodė, kad su pareiškėjos skundu sutinka, jis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ginčo žemė yra pareiškėjos namų valdoje, šią žemę ji nuo seno valdo ir naudoja.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Pareiškėja skundžia teismui Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsisakymą vykdyti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. atsisakymą kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl papildomo žemės sklypo prie namų valdos (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, suformavimo (I tomo b. l. 12-13, II tomo b. l. 4-5).
Nagrinėjamu atveju nustatyta (I tomo b. l. 8-181, 189-190, II tomo b. l. 2-17, Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 1-189 l., Namų valdos techninės apskaitos byla), kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3836 ir 2008 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5955 pareiškėjai yra atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko, jos tėvo V. B. 0,2354 ha žemės. Likusios atkurti žemės plotas yra 0,4201 ha. Pareiškėja taip pat yra savo vyro A. Z. turto paveldėtoja, kurio vardu yra atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. Z. 0,9614 ha žemės. Dar neatkurtos mirusiojo A. Z. vardu nuosavybės teisės į 3,4086 ha žemės plotą. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai patvirtina, kad M. Z. žemė buvo Vilniaus apskrities Rudaminos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime. Valstybės įmonės Registrų centras 2007-01-29 pažymėjimas (II tomo b. l. 15) patvirtina, kad pareiškėjai ir jos sūnui M. Z. (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, nuosavybės teise priklauso 83,18 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdybos 1993-02-11 potvarkiu Nr. 199V, kuriuo jos sutuoktiniui A. Z. suteikta nuosavybėn neatlygintinai natūra namų valdos (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypo 834 kv. m ploto dalis, dalį žemės (4 arus) iš valstybės pagal 1999-05-26 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo jos sūnus M. Z. Iš pareiškėjos pateiktos Namų valdos techninės apskaitos bylos nustatyta, kad namų valdoje (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, yra 3485 kv. m žemės. Pareiškėja paaiškino, kad dalis šios žemės (10 arų) yra laisva (neužstatyta), neužimta trečiųjų asmenų, šią žemę pareiškėja nuo seno naudoja. Minėtą faktinę aplinkybę patvirtino tretieji suinteresuoti asmenys M. Z. ir V. M. savo pareiškimuose teismui.
Atsakovė neginčija, kad pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą pagrįstai pretenduoja atkurti A. Z. vardu nuosavybės teises į buvusio savininko M. Z. iki nacionalizacijos turėtos žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje, dalį, tačiau nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl papildomo žemės sklypo prie namų valdos (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, suformavimo, kadangi mano, kad net tuo atveju, jeigu greta namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, būtų suprojektuotas naujas (neužstatytas) žemės sklypas, jis turėtų būti atitinkamomis dalimis grąžintas nuosavybėn visiems piliečiams, pageidaujantiems buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę susigrąžinti natūra.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija. Šių prašymų nagrinėjimo tvarką, valstybės institucijų kompetenciją bei administracines procedūras parengiant nuosavybės teisių atkūrimui reikalingus dokumentus, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nurodytą žemės sklypų formavimo ir planų rengimo bei tvirtinimo tvarką ir kitus su minėto įstatymo įgyvendinimu susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (byloje aktuali 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija). Šios Tvarkos 106 punktas nustato, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos miesto žemėtvarkos skyrius, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus priima apskrities viršininkas. Atkuriant nuosavybės teises į miestuose esančią žemę, tose miesto teritorijose, kuriose buvo rėžių sistema, savivaldybės administracijos direktorius turi organizuoti žemės sklypų formavimą bei kadastrinių matavimų rengimą ir patvirtinti žemės sklypų planus per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą apskrities viršininkas gali priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo natūra į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, tik po to, kai savivaldybės administracija atlieka Tvarkos 106 punkte jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir pateikia žemėtvarkos skyriui patvirtintus žemės sklypų planus ir kitus dokumentus (duomenis).
Byloje ištirti įrodymai ir paminėtas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, gavusi pareiškėjos prašymą dėl papildomo žemės sklypo prie namų valdos (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, suformavimo, turėjo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, numatytus Tvarkos 106 p., t. y. kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu formuoti papildomą, pareiškėjos naudojamą žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje.
Remiantis byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Atsakovė įpareigotina kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl papildomo žemės sklypo suformavimo prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje.
Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44, 45 straipsniai. Pagal ABTĮ 44 str. 1, 2, 6 d. pareiškėjas, kurio naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tai yra turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas, taip pat atstovavimo išlaidas. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.).
Prie pareiškėjos skundo pridėtas 2009-03-25 įmokos mokėjimo kvitas patvirtina, kad ji sumokėjo 100 litų mokestį už skundo padavimą (b. l. 2), todėl jai iš atsakovės priteistina 100 litų dydžio dėl žyminio mokesčio sumokėjimo patirta išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str., 85-87 str., 88 str. 3 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
n usprendė:
pareiškėjos J. Z. skundą tenkinti. Įpareigoti atsakovę Vilniaus apskrities viršininko administraciją kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl papildomo žemės sklypo suformavimo prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje.
Priteisti J. Z. iš atsakovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos 100 (šimtą) litų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.