Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., lietuvis, Lietuvos publikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Kauno r., (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2014-03-25 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (2 veikos) – 1 m. laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2. 2015-02-12 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėn.;

3. 2018-01-31 Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 281 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. 1 ir 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 m. laikotarpiui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2018 m. balandžio 22 d., apie 11.50 val., namuose, adresu: Kauno r., (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš V. S., t. y. tyčia sugriebė rankomis jai už kaklo ir jį suspaudė, padarydamas jai minkštųjų audinių suspaudimą kairėje kaklo pusėje, taip sukeldamas V. S. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Ekspertas Ą. S., susipažinęs su A. G. sveikatos istorija, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į klausimą, ar A. G. galėjo valdyti dešinę ranką ir atlikti smaugimą, parodė, kad Asmens sveikatos istorijoje rašoma, kad pasekmė po insulto yra silpnesnė dešinė rankos pusė, bet paskutinio gydymo metu teigiama, kad jėgos sumažėjimo abiejose rankose nėra. Taip pat gydytojas rašo, kad sutrikęs dešinės rankos judėjimas ir jautrumas. Raumenų jėga galūnėse yra vertinama penkiais balais iš penkių. Jėga rankoje yra išlikusi. A. G. pas gydytojus lankosi, gydytoja rašo vaistus, paskutinis įrašas yra 2017 metų pabaigoje. Šiemet naujų įrašų nėra padaryta. A. G. eisena atsistatė. Dešinės pusės jautrumas sumažėjęs. Gydantis gydytojas nenustatė, kad jėga būtų sumažėjusi. Pas V. S. buvo taškinės kraujosruvos ir neryškios, todėl negali kategoriškai teikti, kad negalėjo kraujosruvos būti padarytos ir anksčiau. Labai sunku nustatyti sužalojimų - taškinių kraujosruvų atsiradimo, laiką. Jos kiekvienam asmeniui individualiai pasireiškia. Asmens sveikatos istorijoje buvo gydytojo išrašas 2017 m. rugpjūčio mėnesio, kad A. G. gulėjo stacionare. Dabar A. G. lankosi pas gydytoją, serga hipertenzija, todėl dėl jos išrašomi vaistai. Kiek matoma iš rugsėjo mėnesio įrašų asmens sveikatos istorijoje, tai dešinė kūno pusė yra silpnesnė. Nėra pažymėta ryškaus sveikatos būklės pablogėjimo. Žmogui gali pablogėti, po pusės metu gali reabilituotis. Pablogėjimų A. G. sveikatos būklėje, nuo paskutinio įrašo asmens sveikatos istorijoje, nematyti.

2018-04-22 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad atvykus į įvykio vietą ant nukentėjusiosios V. S. kaklo pastebėtas įdrėskimas. Šio tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 22-23).

2018-04-22 tarnybinis pranešimas dėl pranešimo aplinkybių patikslinimo, iš kurio matyti, kad ant V. S. kaklo matėsi raudona dėmė, kuri, jai sutikus, nufotografuota (b. l. 24-26).

2018-04-23 Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1289/2018(02) nurodoma, kad V. S. konstatuota minkštųjų audinių suspaudimas kairėje kaklo pusėje galėjo būti padarytas suspaudžiant, smaugiant kaklą rankomis (b. l. 51).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 9637, iš kurio matyti, kad 2018-04-22 12:42 val. A. G. nustatytas 2,20 ‰ (promilių) girtumas (b. l. 58).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu laikomas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Objektyviai šie nusikaltimai gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1 d., ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. G. 2018 m. balandžio 22 d., apie 11.50 val., namuose, adresu: Kauno r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sugriebė V. S. rankomis už kaklo ir jį suspaudė, šiais smurtiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai minkštųjų audinių suspaudimą kairėje kaklo pusėje, taip V. S. sukeldamas fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdymas jos sveikatą.

Kaltinamasis kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., t. y. dėl to, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose Kauno r., (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankomis sugriebė už kaklo V. S. ir jį suspaudė, šiais smurtiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, pripažino. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinime nurodytu laiku tarp jo ir jo buvusios sutuoktinės E. G. dukros V. S. konfliktas vyko, kurio metu jis pripažino sugriebęs už kaklo ir pastūmęs V. S.. Kaltinamasis pripažino įvykio dieną – 2018 m. balandžio 22 d. smurtavęs prieš V. S., pripažino sugriebęs jai už kaklo bei V. S. pastūmęs. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš V. S. patvirtina ir pačios nukentėjusiosios V. S., liudytojų E. G. ir K. A. parodymai. Nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mąstą patvirtina specialisto išvada. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

LAT praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis pagalbos į medikus (kasacinė nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014). Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją. Net trumpą laiką spaudžiant ranka kaklą, t. y. smaugiant, žmogui trukdoma kvėpuoti, tokiu būdu neabejotinai jaučiamas skausmas. Ekspertas Ą. S. nepaneigė aplinkybės, kad A. G. galėjo valdyti dešinę ranką ir atlikti smaugimą, o taip pat nurodė, kad E. G. buvo išlikusi pasekmė po insulto - silpnesnė dešinė rankos pusė, tačiau susipažinęs su jo asmens A. G. sveikatos istorija teigė, kad po paskutinio gydymo metu jėgos sumažėjimo abiejose rankose nėra, raumenų jėga galūnėse yra vertinama penkiais balais iš penkių, jėga rankoje yra išlikusi. Todėl teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad A. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam A. G. skyrimo, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. G. teistas 3 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo už neatsargų nusikaltimą atidėjimo laikotarpį (b. l. 94-98), nedirbantis, registruotas Darbo biržoje (b. l. 108), baustas administracine tvarka (b. l. 106-107), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2003-01-01 nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 114), Respublikinio priklausomybės ligų centro, Kauno filialo duomenų bazėje dėl priklausomybės ligų neregistruotas (b. l. 112).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, padarytas nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, per bausmės vykdymo už neatsargų nusikaltimą atidėjimo laikotarpį), yra neįgalus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų. Kaltinamajam skirtina bausmė – areštas, o šią bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu, jos vykdymas atidėtinas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 str., BK 67 str.).

Nukentėjusioji V. S. byloje civilinio ieškinio nepareiškė.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei skirti įpareigojimai nebendrauti bei neieškoti ryšių su V. S. nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintini.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti bausmę - 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu subendrinti su 2018-01-31 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinę bausmę A. G. skirti 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 8 p., 10 p., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, šiuo laikotarpiu A. G. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant joje dalyvauti per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo bei įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2018-04-22 12 val. 10 min. iki 2018-04-24 9 val. 45 min. (2 paros).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei skirtą įpareigojimą nebendrauti bei neieškoti ryšių su V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).