Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko D. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ (buvusi Lindorff Oy, veikusi per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą), pareiškimą skolininkui D. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu nutarta išieškoti iš skolininko D. V. kreditorės Lindorff Oy, veikiančios per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, naudai 289,08 Eur skolą, 72,16 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-06) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8 Eur žyminį mokestį. Minėtas teismo įsakymas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 28 d.Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose 2018 m. gegužės 21 d. gauti skolininko D. V. prieštaravimai dėl kreditorės pareiškimo išduoti teismo įsakymą. Skolininkas nurodė, kad pradinio kreditoriaus teikiamos paslaugos buvo nekokybiškos, taip pat suėjęs bendrasis ieškinio dešimties metų senaties terminas. Išdavus teismo įsakymą skolininkui buvo įteikti ne visi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 437 straipsnyje nurodyti procesiniai dokumentai, taip pat CPK 438 straipsnyje nustatyti veiksmai nebuvo atlikti CPK 123, 124 straipsniuose nustatyta tvarka. Su priimtu teismo įsakymu jis nesutinka, prašo panaikinti teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1789-670/2017, o kreditorės pareikštus reikalavimus atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi skolininko D. V. prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo išduoti teismo įsakymą atsisakė priimti.Teismas nustatė, kad terminas skolininkui pateikti prieštaravimus pasibaigė 2017 m. gruodžio 27 d., o skolininkas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti neprašė ir nenurodė priežasčių, kodėl prieštaravimą pateikė pasibaigus dvidešimties dienų terminui. Nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų matyti, kad skolininkas yra elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) naudotojas, todėl teismo dokumentai jam buvo įteikiami per EPP. D. V. teismo pranešimas kartu su teismo įsakymo ir kreditorės pareiškimo kopijomis per EPP buvo išsiųsti 2017 m. gruodžio 6 d., todėl vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikytina, kad procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti 2017 m. gruodžio 7 d. Teismas konstatavo, jog skolininkas teismui prieštaravimus pateikė praleidęs įstatymu nustatytą terminą, todėl skolininko prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo išduoti teismo įsakymą atsisakė priimti (CPK 439 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde skolininkas D. V. prašo Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir iš esmės išspręsti prieštaravimų priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Apeliantas nurodo, kad teismas apie skolininko vardu egzistuojančią paskyrą negali pasakyti nieko, nei iš kur ji atsirado, nei kas ją sukūrė, negali užblokuoti, tik siūlo prie jos prisijungti. Taip pat teismas vengia pateikti asmeninę informaciją, esančią paskyroje tikslu, kad skolininkas negautų įrodymų, siekiant apginti save teisme.Apeliantas teigia, kad realiai teismo įsakymo kopiją ir kreditorės pareiškimo kopiją jis perskaitė tik gavęs jas teisme 2018 m gegužės 2d ., o teismo pranešimą 2018 m. gegužės 21 d., nes teismas jų neišsiuntė skolininko gyvenamosios vietos adresu, kuris nurodytas kreditorės pareiškime, bet išsiuntė į paskyrą, kurioje visi atliekami veiksmai fiksuojami (taisyklių 15.3. punktas). CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatytas dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimas elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau apie dalyvavimą byloje skolininkui taip pat nebuvo pranešta.Apelianto nuomone, teismas nesivadovavo gausia teismų praktika, jog tokio pobūdžio bylose procesinių dokumentų įteikimas turi būti realus, o ne preziumuojamas nuslepiant teismo procesą. Šalys turi turėti vienodas galimybes teisminiame procese, pareikšti pareiškimus ir pateikti atsikirtimus, asmenims turi būti sudaryta galimybė kreiptis į teismą, tas įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, taip pat ir CPK 17 straipsnyje.Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB ) „Intrum Lietuva“ (buvusi Lindorff Oy, veikusi per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą) prašo netenkinti skolininko D. V. 2018 m. gegužės 30 d. atskirojo skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-1789-670/2017. Atsiliepime nurodama, kad:Nors skolininkas D. V. nėra vienas iš CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau bylos duomenys atskleidžia, kad prieš teisme iškeliant civilinę bylą eL2-1789-670/2017 skolininkas D. V. buvo išreiškęs norą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. buvo aktyvavęs EPP paskyrą.Civilinės bylos Nr. eL2-1789-670/2017 nagrinėjimo metu buvo nustatytos sąlygos, sudariusios teisėtą pagrindą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams procesinius dokumentus skolininkui įteikti per EPP sistemą. Kaip nustatė Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai, skolininkas D. V. buvo EPP naudotojas (LITEKO VEP posistemio paslaugų gavėjas), tai reiškia, kad jis buvo aktyvavęs savo paskyrą EPP sistemoje. Atkreipė dėmesį, kad viena iš sąlygų, būtinų EPP paskyros aktyvavimui yra ta, kad EPP naudotojas privalo susipažinti su Taisyklėmis, o šis susipažinimas yra laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje (Taisyklių 7.2 p.). Taigi, aktyvavęs EPP paskyrą, skolininkas D. V. išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus savo EPP sistemos paskyroje, todėl konstatuotina, kad abi sąlygos, leidusios skolininkui dokumentus įteikti per EPP sistemoje aktyvuotą paskyrą, buvo įgyvendintos.Byloje nėra duomenų, kad skolininkas D. V. būtų deaktyvavęs savo EPP paskyrą ar atšaukęs savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. LITEKO duomenimis, skolininkas buvo sudaręs sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, buvo EPP sistemos vartotojas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti netinkamai.Apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių faktą, kad EPP paskyrą aktyvavo bei su EPP taisyklėmis susipažino būtent jis, teigia, kad Taisyklės jam yra taikomos pilna apimtimi. Kaip nurodyta Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartyje, procesiniai dokumentai skolininkui per EPP sistemą buvo išsiųsti 2017 m. gruodžio 6 d., todėl įteikimo diena, nuo kuriuos skaičiuojamas 20 dienų terminas prieštaravimams pateikti, buvo 2017 m. gruodžio 7 d. Terminas prieštaravimams pateikti šioje civilinėje byloje suėjo 2017 m. gruodžio 27 d., tačiau skolininkas į bylą nepateikė prašymo atnaujinti šį terminą, taip pat neįrodė, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skolininko prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo išduoti teismo įsakymą, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė UAB „Intum Lietuva“ (buvusi Lindorff Oy, veikusi per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą), kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama išieškoti iš skolininko D. V. 289,08 Eur skolos, 72,16 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. teismo įsakymu kreditorės reikalavimus patenkino. Išduotas teismo įsakymas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 28 d., skolininkui per CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepateikus dėl jo prieštaravimų. Apelianto D. V. teigimu, 2018 metų gegužės mėnesį sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą teismo įsakymą, jis 2018 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus. Skolininkas susipažinęs su gautais dokumentais nepraleisdamas dvidešimties dienų termino 2018 m. gegužės 21 d. atvyko į Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus ir pateikė teismui raštu prieštaravimus (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti skolininko prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo išduoti teismo įsakymą, konstatavęs, jog skolininkas teismui prieštaravimus pateikė praleidęs įstatymu nustatytą terminą. Skolininkas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti teismo neprašė ir nenurodė priežasčių, kodėl prieštaravimą pateikė pasibaigus dvidešimties dienų terminui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvada nesutinka.Vadovaujantis CPK 438 straipsniu, kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio Kodekso 124 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus teikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu, t. y. registruota pašto siunta, per pasiuntinių paslaugų teikėjus, antstolius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 432¹ straipsnio 4 dalis numato galimybę procesinius dokumentus skolininkui įteikti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis, ar nagrinėjamu atveju tokia galimybė yra.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog 2015 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 21 punkte numatyta, jog jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 7 dalimi arba Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹ straipsnio 3 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas skolininkui procesinius dokumentus per EPP sistemą galėjo siųsti tik tokiu atveju, jei skolininkas būtų pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP paskyra būtų aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs LITEKO sistemos duomenis, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas 2017 m. gruodžio 6 d. teismo įsakymą skolininko atžvilgiu nepatikrino skolininko, kaip proceso šalies, LITEKO sistemoje (nepatikrinta pagrindinė Registrų informacija apie skolininką, informacija gyventojų registre, prisijungimas prie EPP civilinėje byloje Nr. eL2-1789-670/2017 nerastas), nors kreditorės pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo yra pateiktas skolininko asmens kodas. Taip pat nustatyta, jog skolininkas D. V. buvo dalyvaujantis byloje asmuo ne vienoje civilinėje, baudžiamojoje bei administracinių nusižengimų bylose, iškeltose 2017-2018 metais, todėl LITEKO sistemoje matoma, kad skolininkas paskutinį kartą buvo prisijungęs prie EPP sistemos 2017 m. lapkričio 28 d. 13.48 val., pažymėtina, jog minėtas teismo įsakymas skolininko atžvilgiu buvo priimtas 2017 m. gruodžio 6 d. Nors šie duomenys leidžia teismui manyti, kad skolininkas galimai 2017 metais galėjo būti pateikęs sutikimą gauti procesiniu dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje dėl dalyvavimo jau iškeltose ir tuo metu nagrinėjamose civilinėse, baudžiamosiose bei administracinių nusižengimų bylose, tačiau LITEKO duomenis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino ar skolininko LITEKO VEP paskyra teismo įsakymo priėmimo metu buvo aktyvi. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje negalėjo skolininkui teismo įsakymo ir teismo pranešimo įteikinėti CPK 432¹ straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė nuoseklios pozicijos, nustatydamas ir taikydamas procesinių dokumentų įteikimo būdus ir vertindamas jų pasekmes.Civilinio proceso teisės įstatymai turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, o kad pasinaudotų šia teise, asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos). Vertindamas, ar valstybės valdžios institucijos užtikrino tinkamą asmens teisių apsaugą, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar valstybės institucijos dėjo visas įmanomas (geriausias) pastangas su procesu susijusio asmens buvimo vietai nustatyti. Kitas svarbus kriterijus teismui sprendžiant dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo – tai, ar asmuo, kurio byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, turi prieinamą gynybos priemonę nacionaliniu lygiu, t. y. ar jis gali veiksmingai ginčyti bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant teisėtumą (EŽTT sprendimas byloje D. O. v. Spain, No. 423/03, 22 June 2006).Pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog tinkamas procesinių dokumentų įteikimas yra teismo pareiga ir teisės į teisingą procesą sine qua non (iš lot. k. būtina, privaloma) sąlyga (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1453/2009; kt.). Kreditorė inicijavo bylą, nagrinėtiną ginčo teisena sumarinio (pagreitinto) proceso tvarka. Kreditorės nuožiūra pasirinkta teisena lemia tai, jog byla nagrinėjama itin operatyviai ir kartu gana formaliai (apsiribojama reikalavimo pagrįstumo teisiniu aspektu patikrinimu). Teismo procesinis dokumentas, kuriuo sąlyginai yra užbaigiamas bylos nagrinėjimas iš esmės, – teismo įsakymas – priimamas, prieš tai neišklausius priešingos šalies nuomonės. Siekiant įgyvendinti fundamentalų teisės į tinkamą teismo procesą principą ir išklausyti skolininką (lot. audiatur et altera pars), būtina bylų nagrinėjimo sumarinio proceso tvarka sąlyga (lot. conditio sine qua non) - ne preziumuojamas, o realus priimto teismo įsakymo įteikimas skolininkui (CPK 438 straipsnis).Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju teismas nusprendė procesinius dokumentus įteikti skolininkui 2017 m. gruodžio 6 d. – per EPP sistemą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas dokumentų įteikimą vertino tik juos siunčiant per EPP, tačiau bylos duomenims nustatyta, jog realiai procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti tik 2018 m. gegužės 2 d. Atsižvelgiant į tai, kad teismo įsakymas skolininkui realiai buvo įteiktas tik 2018 m. gegužės 2 d., įteikus skolininkui asmeniškai, terminas prieštaravimas pateikti turėtų būti skaičiuojamos nuo šios dienos. Vadinasi, 2018 m. gegužės 21 d. pateikęs prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, skolininkas D. V. nepraleido nustatyto termino prieštaravimams pareikšti.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti skolininko D. V. pateiktus prieštaravimus dėl 2017 m. gruodžio 6 d. teismo įsakymo pagal UAB „Intrum Lietuva“ (buvusi Lindorff Oy, veikusi per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą), pareiškimą dėl 289,08 Eur skolos, 72,16 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko D. V..

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Priimti skolininko D. V. prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui tolimesniems veiksmams atlikti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.