Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Svajūno Knizlerio ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), BK 228 straipsnio 2 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), BK 236 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), BK 235 straipsnio 1 dalyje (2010-07-20 įstatymo Nr. XI-976 redakcija), ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 236 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 235 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Nuosprendžiu A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Iš A. R., E. T., Ž. U. solidariai AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteista 29 430 Lt (8 523 eurai) turtinės žalos atlyginimo.

Iš A. R., E. T., Ž. U. valstybei priteista po 211,93 Lt (61 eurą) proceso išlaidų.

Taip pat nuosprendžiu E. T. ir Ž. U. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad kartu su E. T., Ž. U. veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, apgaule įgijo svetimą turtą bei išvengė turtinės prievolės, o būtent:

A. R., E. T., Ž. U. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaule gauti draudimo išmoką iš draudimo bendrovės – AB ,,Lietuvos draudimas“ už tariamai pavogtą pagal 2009 m. rugsėjo 14 d. draudimo sutartį Nr. 148223718 draudimu apdraustą UAB ,,Swedbank lizingas“ priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo A. R. naudojosi 2009 m. lapkričio 23 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT085403 pagrindu, taip pat išvengti A. R. turtinės prievolės – mokėti įmokas UAB ,,Swedbank lizingas“ pagal 2009 m. lapkričio 23 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT085403, 2011 metais, tiksli data ir laikas nenustatyti, susitarė, kad E. T., asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, suteiks patalpas automobiliui BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpti, ten minėtą automobilį paslėps, organizuos jo išardymą ir detalių pardavimą, o A. R. praneš policijai apie tariamai įvykdytą automobilio vagystę, apie tai informuos draudimo bendrovę AB ,,Lietuvos draudimas“ bei UAB ,,Swedbank lizingas“ ir tokiu būdu apgaule gaus draudimo išmoką bei A. R. išvengs prievolės mokėti likusias privalomas įmokas UAB ,,Swedbank lizingas“ pagal 2009 m. lapkričio 23 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT085403.

Vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2011 m. rugpjūčio 14 d., maždaug nuo 20.00 val. iki 20.30 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, A. R. perdavė automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio užvedimo raktelį E. T., o pastarasis atvažiavo minėtu automobiliu į Klaipėdos rajoną ir paslėpė jį (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. esančiose patalpose, kuriomis nuomos pagrindais naudojosi asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas.

Tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, A. R., žinodamas, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pavogtas, o tyčia paslėptas (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. esančiame pastate ir laikomas kitų bendrininkų – E. T., bei asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, žinioje, 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 9.30 val., su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), melagingai pranešdamas apie aiškiai nebūtą nusikaltimą, t. y. kad 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 9.10 val., pastebėjo, jog yra pavogtas automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo. Be to, apie tariamai įvykdytą automobilio vagystę 2011 m. rugpjūčio 16 d. pranešė AB ,,Lietuvos draudimas“ ir UAB ,,Swedbank lizingas“.

Tęsdami nusikalstamą veiką, nusikaltimo bendrininkai E. T., Ž. U. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. esančiose patalpose laikė paslėptą automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasitelkę D. R. ir D. V., nežinojusius, kad minėtas automobilis yra paieškomas kaip vogtas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11, jį išardė bei dalį išardytų detalių, t. y. variklio dangtį, du priekinius kairės ir dešinės pusės sparnus, galines dureles-dangtį, kairės ir dešinės pusės priekines ir galines dureles, priekinio buferio skersinį metalinį balkį, priekabos vilkimo įtaisą su nuimamu kabliu, priekinės pakabos ir variklio tvirtinimo rėmą, galinio rato pakabos tvirtinimo rėmą, variklio aušinimo radiatorių su kondicionavimo sistemos ir tepalo tepimo sistemos radiatoriumi, automobilio kėbulo priekinį skydelį, variklio plastikinį gaubtą, prietaisų skydelį, oro srauto matuoklį, elektroninio valdymo skydelį ir kitas tiksliai nenustatytas minėto automobilio detales nuvežė į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudojamą aikštelę jas realizuoti.

Be to, E. T., Ž. U. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, 2011 m. rugpjūčio 22 d. sužinoję, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai gali atlikti kratą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., kur buvo laikomas išardyto automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulas bei kitos dalys, siekdami, kad nebūtų identifikuotas ten laikomas automobilis ir nebūtų nustatyta, kad tai yra ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11 ieškomas kaip vogtas automobilis ir kad šis automobilis realiai pavogtas nebuvo, ėmėsi veiksmų, kad (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikomos automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detalės būtų paslėptos bei pašalinta nuo jų informacija, pagal kurią būtų galima identifikuoti automobilį, t. y. 2011 m. rugpjūčio 23 d., maždaug nuo 00.00 val. iki 01.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, būdami (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje esančioje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudojamoje aikštelėje, pasitelkę D. V. ir D. R., nežinojusius, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra paieškomas kaip vogtas, surinko ten buvusias automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detales, ketindami jas išvežti, sudaužė automobilio durelių stiklus, kad pagal juos nebūtų identifikuotas automobilis, nuo automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektrinių detalių nuėmė identifikacinius lipdukus, taip pat dalį detalių paslėpė tyrimo metu tiksliai nenustatytame automobilyje. Be to, toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. T. ir Ž. U. nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, iš (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. esančių patalpų išgabenti ten laikomas automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų automobilių detales. Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, vykdydamas E. T. ir Ž. U. nurodymą, pasitelkęs D. R., D. V. ir G. Š., nežinojusius ir nesupratusius, kad (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. laikomos automobilių detalės yra nuo automobilių, kurie yra paieškomi kaip vogti, 2011 m. rugpjūčio 23 d., nuo 01.20 val. iki 02.00 val. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. esančiose patalpose buvusias automobilių ,,Mercedes-Benz CLK 230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detales krovė į automobilį ,,Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ketindami jas išvežti ir paslėpti, tačiau to padaryti nespėjo, kadangi buvo sulaikyti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnų.

Dėl tokių A. R., E. T., Ž. U. ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, bendrų veiksmų ir apgaulės būdama suklaidinta AB ,,Lietuvos draudimas“ pagal 2009 m. rugsėjo 14 d. draudimo sutartį Nr. 148223718 2011 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo naudos gavėjui – UAB ,,Swedbank lizingas“ 29 430 litų draudimo išmoką už pavogtą automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po to UAB ,,Swedbank lizingas“ pagal 2009 m. lapkričio 23 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT085403 iš gautos draudimo sumos užskaitė 16 111,39 Lt A. R. likusių nesumokėtų įmokų bei likusią 13 318,61 Lt draudimo išmokos sumą 2011 m. rugsėjo 16 d. sumokėjo A. R..

Tokiu būdu A. R., E. T., Ž. U. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, veikdami bendrininkų grupe, apgaule įgijo 29 430 Lt AB ,,Lietuvos draudimas“ turto, iš kurių 16 111,39 Lt įgijo AB ,,Swedbank lizingas“ naudai, o 13 318,61 – A. R. naudai. Taip pat apgaule išvengė 16 111,39 Lt A. R. turtinės prievolės AB ,,Swedbank lizingas“ pagal 2009 m. lapkričio 23 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT085403.

Taip pat A. R. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos, o būtent:

A. R., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, t. y. Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku, pagal 2008 m. spalio 10 d. Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 30-TE-22 patvirtintą Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigybių aprašymo 7.1. p. būdamas asmeniškai atsakingas už (duomenys neskelbtini) skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, taip pat privalėdamas nuolat kontroliuoti pavaldiems pareigūnams pavestų funkcijų vykdymą, pagal tų pačių pareigybių aprašymo 7.3 p. privalėdamas užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, taip pat būdamas ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio – Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus, kurio viena iš funkcijų, numatytų Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato nuostatų, patvirtintų 2011 m. liepos 28 d. Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-524, 17.1.8. p., yra ikiteisminio tyrimo atlikimas baudžiamosiose bylose, viršininku, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 172 straipsnio 3 dalį privalėdamas organizuoti ikiteisminio tyrimo padalinio veiklą ir kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, pažeisdamas anksčiau išvardytų teisės aktų nuostatas, taip pat pažeisdamas 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 ir 2009-06-11 įstatymo Nr. XI-286 redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 4 punkto, ir 5 punkto reikalavimus, numatančius, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, numatantį, kad valstybės tarnautojas privalo nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia, 2003-04-29 Lietuvos Respublikos vidaus statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punktą, numatantį, kad pareigūnas, gavęs žinių apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat būdamas liudytoju, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui, taip pat 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, numatantį, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai, siekdamas asmeninės turtinės naudos, t. y. apgaule gauti draudimo išmoką iš draudimo bendrovės AB ,,Lietuvos draudimas“ už tariamai pavogtą pagal 2009 m. rugsėjo 14 d. draudimo sutartį Nr. 148223718 draudimu apdraustą UAB ,,Swedbank lizingas“ priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis naudojosi 2009 m. lapkričio 23 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT085403 pagrindu, taip pat išvengti turtinės prievolės – mokėti įmokas UAB ,,Swedbank lizingas“ pagal 2009 m. lapkričio 23 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT085403, žinodamas, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pavogtas, o tyčia paslėptas (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. esančiame pastate, kuriuo nuomos pagrindais naudojosi asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 9.30 val., su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), melagingai pranešdamas apie aiškiai nebūtą nusikaltimą, t. y. kad 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 9.10 val., pastebėjo, jog yra pavogtas automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo. Tokiu būdu A. R., suvokdamas, kad realiai automobilio vagystė įvykdyta nėra, taip pat suvokdamas, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės bus pagrindas jam gauti draudimo išmoką bei pagrindas išvengti privalomų įmokų mokėjimo UAB ,,Swedbank lizingas“, tyčia inicijavo, kad 2011 m. rugpjūčio 15 d. Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, bei leido, kad šį ikiteisminį tyrimą jam pavaldūs Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnai atliktų iki 2011 m. rugsėjo 29 d., kol Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro sprendimu ikiteisminį tyrimą atlikti buvo perduota kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. Be to, 2011 m. rugpjūčio 15 d. apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11, tyčia ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė melagingus parodymus apie tariamas automobilio vagystės aplinkybes, nepranešė tyrimą atliekančiam pareigūnui tikrų jam žinomų aplinkybių, kad automobilis pavogtas nėra, o yra laikomas (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. Be to, žinodamas, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 94-1-00560-11 yra pradėtas pagal jo pateiktą melagingą informaciją ir kad byloje tiriamas nusikaltimas – automobilio vagystė – nėra įvykdyta, taip klaidindamas jam pavaldžius pareigūnus, leido šiems ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11 kreiptis į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą, prašant leisti taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 ir 155 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus A. R., žinodamas, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11 pagal jo pateiktą melagingą informaciją dėl tariamos automobilio vagystės 2011 m. rugpjūčio 25 d. yra priimtas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas, patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjo, dėl leidimo susipažinti su informacija, leido šio dokumento pagrindu ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams rinkti informaciją iš mobiliojo ryšio operatorių, t. y. gauti mobiliojo ryšio abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines apie įvykusius elektroninių ryšių įvykius. Taip pat žinodamas, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11 pagal jo pateiktą melagingą informaciją dėl tariamos automobilio vagystės 2011 m. rugpjūčio 29 d. yra priimta (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartis dėl leidimo klausytis asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, ir D. R. telefoninių pokalbių, leido šio dokumento pagrindu ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. klausytis asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, ir D. R. telefoninių pokalbių.

Be to, žinodamas, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11 tiriamas nusikaltimas – automobilio vagystė – nėra įvykdytas, žinodamas, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai 2011 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos r. esančiose patalpose surado išardytą automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sulaikė ten buvusius asmenis, siekdamas, kad nebūtų nustatytos tikrosios automobilio atgabenimo ir laikymo šiose patalpose aplinkybės bei siekdamas sudaryti įvaizdį, kad jis pats yra suinteresuotas nustatyti jo automobilį pavogusius asmenis, 2011 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajam tyrėjui E. N. nurodė šioje ikiteisminio tyrimo byloje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu laikinai sulaikyti asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, kaip asmenį, įvykdžiusį BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę. Vykdant minėtą nurodymą, Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos D. T. nutarimo pagrindu asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, buvo laikinai sulaikytas nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2011 m. rugpjūčio 26 d.

Tokiu būdu A. R., siekdamas asmeninės turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. tarnybinę padėtį naudojo ne tarnybos interesais, o savanaudiškais tikslais, taip siekdamas asmeninės turtinės naudos – neteisėtai gauti draudimo išmoką už tariamai pavogtą automobilį, taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11 būtų nustatyta objektyvi tiesa, per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, o priešingai, sąmoningai klaidino ikiteisminį tyrimą atliekančius, jam pavaldžius Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnus bei žinodamas, kad nėra teisinio pagrindo, duodamas melagingus parodymus, sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo byloje taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140, 154 ir 155 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones. Taip pat tokiais veiksmais A. R. sulaužė duotą priesaiką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, pažemino pareigūno vardą, sumenkino pasitikėjimą ir pažemino Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato autoritetą, taip šioms institucijoms bei valstybei padarė didelę neturtinę žalą.

Taip pat A. R. nuteistas už tai, kad pranešė apie aiškiai nebūtą nusikaltimą, o būtent:

A. R., siekdamas asmeninės turtinės naudos, t. y. apgaule gauti draudimo išmoką iš draudimo bendrovės AB ,,Lietuvos draudimas“ už tariamai pavogtą pagal 2009 m. rugsėjo 14 d. draudimo sutartį Nr. 148223718 draudimu apdraustą UAB ,,Swedbank lizingas“ priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis naudojosi 2009 m. lapkričio 23 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT085403 pagrindu, taip pat išvengti turtinės prievolės – mokėti įmokas UAB ,,Swedbank lizingas“ pagal 2009 m. lapkričio 23 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT085403, žinodamas, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pavogtas, o tyčia paslėptas (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. esančiame pastate, kuriuo nuomos pagrindais naudojosi asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 9.30 val., su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), melagingai pranešdamas apie aiškiai nebūtą nusikaltimą, t. y. kad 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 9.10 val., pastebėjo, jog yra pavogtas automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo.

Taip pat A. R. nuteistas už tai, kad apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus, o būtent:

2011 m. rugpjūčio 15 d. Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11 apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, žinodamas, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pavogtas, o tyčia paslėptas (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. esančiame pastate, kuriuo nuomos pagrindais naudojosi asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, tyčia melagingai parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 9.00 val., atėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo, pastebėjo, jog yra pavogtas jo automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį buvo pastatęs 2011 m. rugpjūčio 14 d., apie 22 val.

Nuteistojo A. R. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu A. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki kol baudžiamoji byla bus išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme; 2) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendį A. R. atžvilgiu ir priimti naują nuosprendį – A. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 235 straipsnio 1 dalį, BK 236 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, paremtas prielaidomis ir BPK 20 straipsnio reikalavimų neatitinkančiais bei A. R. kaltės nepatvirtinančiais įrodymais, dėl ko teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, be to, bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kadangi A. R. veiksmuose nėra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių. Skundžiamas nuosprendis taip pat neatitinka BPK 305 straipsnyje nuosprendžiui keliamų turinio reikalavimų, nusikalstamos veikos aprašytos netinkamai, taip pažeidžiant A. R. teisę žinoti, už ką jis yra nuteistas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas A. R. dalyvavimą sukčiaujant grindė iš esmės viena aplinkybe – tuo, kad jis perdavė automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio užvedimo raktelį E. T., kuris po to atvažiavo šiuo automobiliu į Klaipėdos rajoną ir paslėpė jį (duomenys neskelbtini) kaime esančiose patalpose. Iš šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje išvesti ir kiti A. R. tariamai padaryti nusikaltimai – melagingas pranešimas apie automobilio vagystę, melagingų parodymų davimas ir piktnaudžiavimas tarnyba. Gynėjo vertinimu, tokios teismo išvados nėra pagrįstos patikimais įrodymais, pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro dar ikiteisminio tyrimo metu sukurtam nusikalstamų veikų mechanizmui, kuriame A. R. be pagrindo įvardijamas pagrindiniu nusikalstamų veikų dalyviu.

Apelianto nuomone, A. R. priskirti kitų nusikaltimo vykdytojų E. T. ir Ž. U. veiksmai laikant automobilį BMW X5 patalpose (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos raj., jį išardant, nuvežant realizuoti jo detales ir, netgi imantis veiksmų 2011 m. rugpjūčio 22 d., siekiant, kad automobilis kratos metu nebūtų identifikuotas. Tačiau bylos įrodymai nepatvirtina nei paties A. R. dalyvavimo šiuose vogto automobilio slėpimo veiksmuose, nei A. R. suvokimo apie tai, kas bus daroma su iš jo pavogtu automobiliu. Be to, pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo A. R. aplinkybes apie tai, kad E. T., Ž. U. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, sužinoję, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai gali atlikti kratą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., kur buvo laikomas išardyto automobilio BMW X5 kėbulas bei kitos dalys, siekdami, kad nebūtų identifikuotas ten laikomas automobilis ir nebūtų nustatyta, kad tai yra ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11 ieškomas kaip vogtas automobilis ir kad šis automobilis realiai pavogtas nebuvo, ėmėsi veiksmų, kad laikomos automobilio BMW X5 detalės būtų paslėptos bei pašalinta nuo jų informacija, pagal kurią būtų galima identifikuoti automobilį, bet tos pačios pašalintos aplinkybės nurodytos skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašant A. R. nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl lieka neaišku, už kokius veiksmus nuteistas A. R..

Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog A. R. nusikalstamus veiksmus padarė siekdamas asmeninės turtinės naudos, tuo tarpu E. T. ir Ž. U. asmeniškai negavo turtinės naudos, bet jie aktyviais nusikalstamais veiksmais siekė, kad nepaaiškėtų, jog automobilis BMW X5, kuriuo naudojosi A. R., realiai nėra pagrobtas svetimų asmenų, taip padėdami A. R. apgaule įgyti svetimą turtą – gauti draudimo išmoką už tariamai pagrobtą automobilį, nors tie patys E. T. ir Ž. U. veiksmai buvo pašalinti iš kaltinimo, o šie nuteistieji nuteisti ne už padėjimą sukčiauti, bet kaip nusikaltimo vykdytojai. Tokius neatitikimus A. R. gynėjas įvardija kaip esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, sukliudžiusius A. R. ir kitiems nuteistiesiems žinoti, už ką jie yra nuteisti.

Skunde pažymima, jog A. R. nuteistas už tai, kad atidavė savo automobilį ir jo raktelius E. T., bet tokios teismo išvada prieštarauja E. T. parodymams. E. T. nepatvirtino A. R. inkriminuotų aplinkybių, priešingai, parodė, kad pats A. R. atgabeno automobilį BMW X5 į (duomenys neskelbtini) kaime esantį angarą. A. R. gynėjo vertinimu, E. T. parodymais iš viso negalima remtis, nes jo parodymai proceso metu buvo nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu E. T. kaltės dėl pareikštų įtarimų nepripažino, jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu kaip tik patvirtina A. R. parodymus apie automobilio vagystę (t. 35, b. 1. 71-74), bet dėl šių E. T. parodymų pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė. Taip pat skundžiamame nuosprendyje neaptarta E. T. parodymų pakeitimo priežastis. Apeliantas teigia, kad E. T. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes jam bylos nagrinėjimo teisme metu 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi kardomoji priemonė buvo pakeista į suėmimą dėl trukdymo procesui – poveikio kitam kaltinamajam V. M., kuris prieš E. T. davė parodymus 2014 m. kovo 10 d. teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl suėmimo skyrimo išreiškė poziciją dėl parodymų prieš E. T. teisingumo, kas nulėmė E. T. prisipažinimą padarius inkriminuotas veikas, tuo pačiu papildomai nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie A. R. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. A. R. gynėjo teigimu, kadangi E. T. parodymų nepatvirtina kiti byloje gauti duomenys, jie yra nepatikimi, išgalvoti galimai tikintis švelnesnės bausmės už savo paties įvykdytas nusikalstamas veikas, todėl E. T. parodymais, kaip neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, vadovautis negalima.

Taip pat A. R. kaltės nepatvirtina Ž. U. ir jau mirusio V. M. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. U. nepripažino kaltės ir kategoriškai neigė taręsis su A. R. inscenizuoti automobilio BMW X5 vagystę (t. 34, b.1. 151-155). Jokių objektyvių duomenų apie tariamus A. R. nusikalstamus veikimus Ž. U. nenurodė ir teisminio nagrinėjimo metu, išskyrus tai, kad bijo A. R. ir E. T., bet A. R. kaltė negali būti įrodinėjama remiantis vien subjektyviomis kito nuteistojo emocijomis. V. M. irgi nenurodė aplinkybių, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai patvirtinančių A. R. nusikalstamus veiksmus. Liudytojų apklausų ir neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, tyrimo veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo, slaptas sekimo) metu taip pat nebuvo gauta A. R. nusikalstamus veiksmus patvirtinančių duomenų.

Apibendrindamas byloje surinktus įrodymus, nuteistojo gynėjas nurodo, kad aplinkybės apie automobilio perdavimą E. T. gali būti laikomos nebent prielaidomis, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. A. R. būnant įsitikinus, kad jo automobilis buvo pavogtas, kreipimasis į draudimo bendrovę ir pranešimas teisėsaugos institucijoms apie automobilio vagystę savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad atsižvelgus į A. R. kaltinimą veikus bendrininkų grupėje, skundžiamame nuosprendyje turėjo būti atskleisti bendrininkavimo požymiai, ko nebuvo padaryta. Bendrininkavimo atveju turi būti bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kiekvienas bendrininkas turi suvokti, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius, suvokti, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tuo tarpu Ž. U. ir E. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu vienareikšmiškai paneigia buvus susitarimą su A. R. dalyvauti bendroje nusikalstamoje veikoje.

Be to, nors A. R. veiksmai kvalifikuoti kaip keturių nusikaltimų sutaptis, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė visų inkriminuotų nusikaltimų sudėčių būtinųjų požymių. Kaltinimai A. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 235 straipsnio 1 dalį ir BK 236 straipsnio 1 dalį remiasi ta pačia bylos duomenimis nepatvirtinta prielaida, jog A. R., 2014 m. rugpjūčio 15 d. kreipdamasis su pareiškimu apie automobilio BMW X5 vagystę, žinojo ir suvokė, kad vagystė iš tikrųjų nebuvo padaryta, o jo kreipimąsi lėmė siekis sukčiauti – gauti draudimo išmoką ir išvengti įmokų už automobilį mokėjimo.

Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad tariamas sukčiavimas, melagingas pranešimas apie nusikaltimą ir melagingų parodymų davimas buvo padaryti piktnaudžiaujant tarnyba, t. y. A. R. tiesiogiai vykdant jo, kaip statutinio policijos pareigūno, funkcijas. A. R. nuteistas už tai, kad būdamas statutiniu valstybės pareigūnu – Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku, pažeidė skundžiamame nuosprendyje išvardintus jo statusą ir darbines funkcijas reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus bei atliko skundžiamame nuosprendyje nurodytus veiksmus, kurie lėmė ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-00560-11 nepagrįstą pradėjimą, tyrimo eigą ir tyrimo metu procesinių prievartos priemonių naudojimą.

Skunde pažymima, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nei vienos iš A. R. inkriminuoto piktnaudžiavimo tarnyba aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 94-1-00560-11 niekada nebuvo A. R. žinioje, šiame ikiteisminiame tyrime jis neatliko ir negalėjo atlikti jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų, taip pat duoti privalomų nurodymų ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, tuo labiau kad ikiteisminiame tyrime A. R. pats buvo nukentėjusysis ir turėdamas procesinį-materialinį suinteresuotumą byloje negalėjo dalyvauti ikiteisminiame tyrime kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroro įgaliojimai ikiteisminiame tyrime yra numatyti BPK 170 straipsnyje, be kitų jam suteiktų įgaliojimų tik prokuroras turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo. A. R. negali būti inkriminuoti veiksmai, kurių pagal BPK jis negali atlikti, todėl kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį yra iš esmės ydingas. Šiuo atveju Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato nuostatų 17.1.8. punktas negali būti aiškinamas taip, kad A. R. neva galėjo tiesiogiai įtakoti ikiteisminio tyrimo eigą, priimti sprendimus, kurie yra išimtinė prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų funkcija. A. R., kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko, teisės aktais nustatyta funkcija buvo organizacine prasme užtikrinti sklandų ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbą ir atliekamų ikiteisminių tyrimų organizavimą, bet ne tiesiogiai ar netiesiogiai priimti sprendimus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat A. R. nebuvo suteikta teisė leisti ar neleisti vykdyti kompetentingų ikiteisminio tyrimo subjektų priimtus sprendimus. Tuo metu ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja D. T. parodė, kad sprendimą sulaikyti V. M. priėmė pati, be to, ji kartu su kitu tyrėju sprendė klausimą, kaip iš ikiteisminio tyrimo atskirti tyrimą dėl A. R. automobilio vagystės. D. T. nepatvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių, kad A. R. kaip nors įtakojo pradėtą ikiteisminį tyrimą ar prašė atlikti kokius nors veiksmus. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesigilino į D. T. parodymus, nesiaiškino tikrųjų V. M. sulaikymo aplinkybių. D. T. parodymus patvirtino liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. N., kuris taip pat paaiškino, jog buvo imtasi visų priemonių tyrimą atlikti objektyviai. Pirmosios instancijos teismas taip pat neanalizavo kitų procesinių sprendimų, kuriuos neva leido vykdyti A. R., priėmimo aplinkybių.

Taip pat skunde nesutinkama su A. R. paskirta bausme. Skirdamas bausmę teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, bet ir įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad reali laisvės atėmimo bausmė A. R. paskirta todėl, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi padarydamas didelę žalą valstybei, tačiau tokia teismo argumentacija prieštarauja BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijai, kurioje be laisvės atėmimo bausmės yra numatyta galimybė skirti baudą, todėl vien piktnaudžiavimas tarnyba negali lemti laisvės atėmimo bausmės kaltininkui paskyrimo. A. R. anksčiau nebuvo teistas, charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl A. R. laisvės atėmimo bausmę paskyrė ir už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 235 straipsnio 1 dalyje, BK 236 straipsnio 1 dalyje, kas prieštarauja BK 55 straipsnio nuostatai, kad paprastai pirmą kartą teisiamam asmeniui skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Be to, skunde pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu pakeitus A. R. kardomąją priemonę į suėmimą, buvo grubiai pažeistos A. R. teisės. Skundžiamame nuosprendyje dėl sprendimo pakeisti A. R. kardomąją priemonę nėra pateikta jokių motyvų, nenurodyta, kokiais pagrindais A. R. buvo paskirtas suėmimas ir kodėl kitomis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. R. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinių skundų baudžiamojoje byloje dėl E. T. ir Ž. U. pripažinimo kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį, bausmių šiems nuteistiesiems paskyrimo nėra gauta. Šioje bylos dalyje esminių BPK pažeidimų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo A. R. gynėjo apeliaciniame skunde.

Dėl A. R. kaltės padarius nusikalstamas veikas

Apeliaciniame skunde ginčijant skundžiamo nuosprendžio išvadas dėl A. R. veikų kvalifikavimo nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, dėl ko, apelianto teigimu, teismo išvados neva neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, taip pat papildomo įrodymų tyrimo metu nagrinėjant apeliacinį skundą gautus duomenis, konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl A. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, A. R. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 236 straipsnio 1 dalį ir BK 235 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. R. kaltės paremtos išsamiu įrodymų vertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Nors atskiros apygardos teismo nustatytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas, tačiau iš esmės nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nuosprendyje išsamiai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai ir jais nustatytos aplinkybės, įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš dalies galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika aprašyta neaiškiai, tačiau šios aplinkybės nėra pagrindo pripažinti esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo aprašyta bendrai visiems nuteistiesiems, kadangi jie nuteisti kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojai. Nors nusikalstamos veikos aprašymas yra bendras visiems nuteistiesiems, tačiau kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai aprašyti aiškiai ir suprantamai, tuo labiau kad nuosprendyje nurodyta, kurios aplinkybės iš A. R. kaltinimo yra šalinamos kaip neįrodytos ir kurių neapėmė A. R. tyčia. Taigi, A. R. teisė žinoti, už ką jis yra nuteistas, teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo suvaržyta.

Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – teismo vidinis įsitikinimas, pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Taip pat pirmosios instancijos teismo objektyvumu nesudaro pagrindo abejoti tokie skundžiamo nuosprendžio trūkumai kaip nepakankamai motyvuotas įrodymų įvertinimas ar byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančių aplinkybių nepašalinimas iš nusikalstamos veikos aprašymo.

Sukčiavimas kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnyje, objektyviai pasireiškia alternatyviomis veikomis: 1) svetimo turto įgijimu; 2) svetimos turtinės teisės įgijimu; 3) turtinės prievolės išvengimu; 4) turtinės prievolės panaikinimu. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą.

Skundžiamu nuosprendžiu A. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. T., Ž. U., asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas (V. M.) apgaule įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės, t. y. melagingai pranešus apie automobilio vagystę AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo automobilio savininkui UAB „Swedbank lizingas“ 29 430 Lt draudimo išmoką už tariamai pavogtą automobilį BMW X5, iš kurios 16 111,39 Lt buvo užskaityta kaip A. R. likusių sumokėti pagal lizingo sutartį įmokų dalis, o 13 318,61 Lt buvo išmokėta A. R..

A. R. neneigė, kad 2011 m. rugpjūčio 15 d. kreipėsi su pareiškimu dėl automobilio BMW X5 vagystės į policiją, be to, pranešė apie pavogtą automobilį UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „Lietuvos draudimas“, tačiau, anot nuteistojo, jis nežinojo, kad automobilis iš tikrųjų nebuvo pavogtas, nuteistasis neigia veikęs kartu su E. T., Ž. U. ir V. M., perdavęs jiems automobilį BMW X5, kurie pasitelkę kitus asmenis A. R. perduotą automobilį BMW X5 išardė, atskiras jo detales paruošė parduoti.

Nors A. R. kaltu neprisipažino, tačiau jo parodymai yra paneigti kitų byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. nuteistųjų E. T., Ž. U., V. M., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, liudytojų S. R., P. S., taip pat liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, kurie dalyvavo atliekant procesinius veiksmus tiriant automobilio BMW X5 vagystę, parodymais, rašytinėje bylos medžiagoje – kratų, daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose – užfiksuotais duomenimis.

Byloje kratos metu rastų daiktų apžiūros ir specialių tyrimų metu gautais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone esančiame angare rastas išardytas BMW X5 automobilis yra tas pats automobilis, apie kurio tariamą vagystę pranešė A. R., taip pat kad minėtame angare ir (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, esančioje aikštelėje rastos atskiros šio automobilio detalės. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo netikėti nustatytų duomenų teisingumu. Be to, pats A. R. neneigia, kad kratų metu buvo rastas būtent jo automobilis BMW X5 ir atskiros šio automobilio detalės.

Pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus V. M. paaiškino A. R. automobilio BMW X5 atsiradimo jo naudojamame angare aplinkybes, t. y. kad į jį kreipėsi E. T. dėl automobilio BMW X5 išardymo ir pardavimo dalimis, už automobilį V. M. nurodė sumokėjęs 2 500 eurų E. T., su kuriuo pinigų perdavimo momentu buvo nepažįstamas vyriškis. Nors V. M. tikino, kad nežinojo, kam priklausė automobilis ir kas šį automobilį atgabeno į angarą (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, tačiau V. M. nurodytas aplinkybes patvirtino, o kartu ir papildė E. T.. Bylos nagrinėjimo teisme metu E. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad į jį kreipėsi A. R., kuris teigė norintis atsikratyti savo naudojamu automobiliu BMW X5, todėl jis dėl automobilio išardymo kreipėsi į V. M.. E. T. parodė, kad sutartą dieną jis kartu su A. R. nuvarė automobilį BMW X5 į angarą (duomenys neskelbtini) kaime, jis važiavo savo automobiliu, o A. R. automobiliu BMW X5, nuėmę automobilio valstybinius numerius, išėmę akumuliatorių ir palikę automobilį abu grįžo E. T. automobiliu, nuvažiavo pas V. M., šis sumokėjo už automobilį ir tada jis A. R. parvežė namo. E. T. nurodė, kad A. R. iš anksto žinojo, jog V. M. už automobilį BMW X5 duos 2 500 eurų. Liudytojai S. R. ir P. S. patvirtino E. T. nurodytas aplinkybes dėl A. R. automobilio BMW X5 atgabenimo į (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone esantį angarą. Liudytojai nurodė, kad matė į angarą dideliu greičiu atvažiuojančius du automobilius, vienas iš jų buvo BMW X5, po kurio laiko iš angaro išvažiavo tik vienas automobilis, liudytojai tvirtino nuėję į angarą ir jame pamatę be valstybinių numerių stovintį automobilį BMW X5, kuris nebuvo užrakintas, variklis dar buvo šiltas, buvo išimti atsarginis ratas ir akumuliatorius, išeidami paėmė angare buvusius ratlankius ir kai kuriuos įrankius. Pastarąsias aplinkybes dėl angare buvusių ratlankių ir įrankių paėmimo bei grąžinimo patvirtino ir byloje apklausti R. Ž., A. S. bei M. Č..

Be to, E. T. ir V. M. išsamiai paaiškino aplinkybes dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl tariamų automobilių Mercedes-Benz CLK 320 ir Audi A6 vagysčių, šių automobilių išardymo ir detalių pardavimo. E. T. taip pat paaiškino, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant, kad kratos metu nebūtų rastos automobilių Mercedes-Benz CLK 320, Audi A6 bei A. R. naudoto automobilio BMW X5 dalys – kad A. R. jam pranešė apie galimai rastą automobilį BMW X5, po ko E. T. skambino R. V. norėdamas išsiaiškinti, ar bus daroma krata (duomenys neskelbtini) kaime esančiame angare, pokalbio metu nurodė R. V., jog angare yra tik angliško kėbulo automobilių, bet ne BMW X5, dėl galimos kratos (duomenys neskelbtini) esančiame angare E. T. pavedimu A. L. aiškinosi su G. G.. Šias aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai R. V., G. G. ir A. L.. Be to, E. T. prisipažino apie planuojamą daryti kratą pranešęs V. M., kuris organizavo automobilių detalių išgabenimą iš angaro. Šiuos E. T. parodymus patvirtino ir V. M. bei jo į pagalbą automobilių dalims išvežti pasikviesti D. R. ir D. V..

Nuteistasis Ž. U. patvirtino aplinkybes dėl jo, E. T. ir V. M. veiksmų siekiant, kad kratų metu nebūtų rastas A. R. automobilis BMW X5 ir atskiros šio automobilio detalės. Taip pat Ž. U. patvirtino supratęs, jog (duomenys neskelbtini) kaime esančiame angare stovintis automobilis BMW X5 yra A. R..

Pažymėtina, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens parodymai yra tik vienas iš įrodymų šaltinių sprendžiant dėl nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių jo veikoje. Taigi, nors A. R. savo kaltės nepripažino ir neigė jam inkriminuotos veikos aplinkybes, tačiau įvertinęs kitus įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. R. parodymus ir jais nesivadovavo darydamas išvadas dėl A. R. kaltės padarius nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pagrindiniai A. R. kaltės įrodymai yra kito nuteistojo E. T. ir V. M. parodymai bei juos papildantys nuteistojo Ž. U. ir aukščiau išvardintų liudytojų parodymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. T., Ž. U. ir V. M. iš pradžių savo kaltės nepripažino, E. T. bei Ž. U. teisminio bylos nagrinėjimo metu netgi davė priešingus parodymus tiems, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Galima iš dalies sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįgyvendino pareigos motyvuoti sprendimo, kodėl nesivadovauta ankstesniais E. T., Ž. U. ir V. M. parodymais, kurie, kaip nurodė apeliantas, yra palankūs A. R., tačiau tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog buvo vadovaujamasi tais minėtų asmenų parodymais, kurie ne tik papildė vienas kitą, bet ir atitiko kitus įrodymus. Vien tai, kad E. T., Ž. U. ir V. M. parodymai proceso metu keitėsi, savaime nesudaro pagrindo besąlygiškai šių asmenų parodymus atmesti. Nenuoseklūs asmenų parodymai paprastai būna vertinami itin atidžiai, kruopščiai juos patikrinant kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo manyti, jog E. T., Ž. U., V. M., kaip ir kiti byloje apklausti asmenys, būtų suinteresuoti duoti A. R. nepalankius parodymus ir nepagrįstai siektų apkaltinti A. R. nusikalstamų veikų padarymu. Jokių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti E. T., Ž. U. ir V. M. parodymų patikimumu, nenurodė ir A. R. bei jo gynėjas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas E. T. anksčiau taikytą kardomąją priemonę į suėmimą, išsakė išankstinę nuomonę dėl V. M. parodymų teisingumo, dėl ko E. T. buvo priverstas pripažinti savo kaltę ir kartu duoti parodymus apie A. R. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria E. T. rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo pakeisti į suėmimą, kardomoji priemonė E. T. pakeista dėl bandymo neteisėtai paveikti V. M., bet nutartyje dėl pastarojo duotų parodymų teisingumo nieko nepasisakyta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina A. R. kaltę dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Byloje nustatyta, jog A. R. kreipėsi į E. T. prašydamas padėti atsikratyti naudojamu automobiliu BMW X5, E. T. susitarė su V. M., jog šis automobilį priims ir išardys dalimis, sutartą dieną E. T. su A. R. nugabeno automobilį BMW X5 į (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, esantį angarą, kur automobilis buvo laikomas ir ardomas, tą pačią dieną A. R. iš V. M. gavo anksčiau sutartą 2 500 eurų sumą. Taigi, A. R., pranešdamas policijai, lizingo ir draudimo bendrovėms apie automobilio BMW X5 vagystę, žinojo, kad iš tikrųjų automobilis nėra pavogtas, o laikomas paslėptas angare (duomenys neskelbtini) kaime. Melagingas pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą buvo esminė aplinkybė, dėl kurios draudimo bendrovė lizingo bendrovei išmokėjo draudimo išmoką, kurios dalimi buvo padengtos likusi mokėti lizingo suma, o kita dalis išmokėta A. R.. Nuteistasis, žinodamas, kad automobilis BMW X5 yra draustas nuo vagystės, ir sąmoningai melagingai pranešdamas apie nebūtą nusikaltimą, suprato savo veiksmų pavojingumą, kokie padariniai dėl to gali kilti ir jų siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje neįrodytas bendrininkavimas padarant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Kaip jau buvo minėta, pagal išankstinį A. R., E. T. ir V. M. susitarimą automobilis BMW X5 buvo atgabentas į angarą (duomenys neskelbtini) kaime, kur buvo ardomas tam, kad būtų parduotas dalimis. Vėliau prie nusikalstamos veikos prisijungė ir Ž. U., suprasdamas, jog angare laikomas A. R. automobilis BMW X5, bet kartu su E. T. ir V. M. imdamasis veiksmų, kad nepaaiškėtų, jog angare laikomas A. R. automobilis. Nuteistieji patvirtino, kad jiems buvo žinoma, jog A. R. automobilis buvo draustas nuo vagysčių ir kad už tariamai pavogtą automobilį A. R. gaus draudimo išmoką. Akivaizdu, jog kiekvienas iš nuteistųjų suprato, kad savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo, ir norėjo taip veikti. Taigi, byloje pagrįstai nustatyta, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe.

Be to, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad E. T. ir Ž. U. veiksmus apygardos teismas įvertino kaip padėjimą A. R. padaryti nusikalstamą veiką. Priešingai, skundžiamame nuosprendyje E. T. ir Ž. U. veiksmai kvalifikuoti kaip bendravykdytojų, nurodant, kad jie savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie to, kad tariamai pavogtas A. R. automobilis BMW X5 nebūtų surastas.

Tačiau nors nuteistųjų veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, bet nusikalstamos veikos aprašyme palikta aplinkybių, kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nuteistųjų nusikalstamos veikos aprašyme nurodyta, jog A. R. perdavė automobilį BMW X5 ir šio automobilio užvedimo raktelį E. T., kuris šiuo automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone esantį angarą ir ten jį paslėpė. Visgi, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, automobiliu BMW X5 į angarą atvažiavo ir ten jį paliko pats A. R., o ne E. T.. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, pakeičiant A. R., E. T., Ž. U. nusikalstamos veikos aprašyme aplinkybę, jog A. R. perdavė automobilį BMW X5 ir šio automobilio užvedimo raktelį E. T., kuris šiuo automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone esantį angarą ir ten jį paslėpė, ir nurodant, jog A. R. automobiliu BMW X5 atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, esantį angarą ir ten šį automobilį paslėpė (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nustatyta, kad A. R. kartu su E. T., Ž. U. veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, apgaule įgijo svetimą turtą bei išvengė turtinės prievolės, o būtent:

A. R., E. T., Ž. U. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaule gauti draudimo išmoką iš draudimo bendrovės – AB ,,Lietuvos draudimas“ už tariamai pavogtą pagal 2009 m. rugsėjo 14 d. draudimo sutartį Nr. 148223718 draudimu apdraustą UAB ,,Swedbank lizingas“ priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo A. R. naudojosi 2009 m. lapkričio 23 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT085403 pagrindu, taip pat išvengti A. R. turtinės prievolės – mokėti įmokas UAB ,,Swedbank lizingas“ pagal 2009 m. lapkričio 23 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT085403, 2011 metais, tiksli data ir laikas nenustatyti, susitarė, kad E. T., asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, suteiks patalpas automobiliui BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpti, ten minėtą automobilį paslėps, organizuos jo išardymą ir detalių pardavimą, o A. R. praneš policijai apie tariamai įvykdytą automobilio vagystę, apie tai informuos draudimo bendrovę AB ,,Lietuvos draudimas“ bei UAB ,,Swedbank lizingas“ ir tokiu būdu apgaule gaus draudimo išmoką bei A. R. išvengs prievolės mokėti likusias privalomas įmokas UAB ,,Swedbank lizingas“ pagal 2009 m. lapkričio 23 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT085403.

Vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2011 m. rugpjūčio 14 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, A. R. automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, esančias patalpas, kuriomis nuomos pagrindais naudojosi asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, ir ten automobilį paslėpė.

Tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, A. R., žinodamas, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pavogtas, o tyčia paslėptas (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. esančiame pastate ir laikomas kitų bendrininkų – E. T. bei asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, žinioje, 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 9.30 val., su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), melagingai pranešdamas apie aiškiai nebūtą nusikaltimą, t. y. kad 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 9.10 val., pastebėjo, jog yra pavogtas automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo. Be to, apie tariamai įvykdytą automobilio vagystę 2011 m. rugpjūčio 16 d. pranešė AB ,,Lietuvos draudimas“ ir UAB ,,Swedbank lizingas“.

Tęsdami nusikalstamą veiką, nusikaltimo bendrininkai E. T., Ž. U. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. esančiose patalpose laikė paslėptą automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasitelkę D. R. ir D. V., nežinojusius, kad minėtas automobilis yra paieškomas kaip vogtas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11, jį išardė bei dalį išardytų detalių, t. y. variklio dangtį, du priekinius kairės ir dešinės pusės sparnus, galines dureles-dangtį, kairės ir dešinės pusės priekines ir galines dureles, priekinio buferio skersinį metalinį balkį, priekabos vilkimo įtaisą su nuimamu kabliu, priekinės pakabos ir variklio tvirtinimo rėmą, galinio rato pakabos tvirtinimo rėmą, variklio aušinimo radiatorių su kondicionavimo sistemos ir tepalo tepimo sistemos radiatoriumi, automobilio kėbulo priekinį skydelį, variklio plastikinį gaubtą, prietaisų skydelį, oro srauto matuoklį, elektroninio valdymo skydelį ir kitas tiksliai nenustatytas minėto automobilio detales nuvežė į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudojamą aikštelę jas realizuoti.

Be to, E. T., Ž. U. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, 2011 m. rugpjūčio 22 d. sužinoję, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai gali atlikti kratą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., kur buvo laikomas išardyto automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulas bei kitos dalys, siekdami, kad nebūtų identifikuotas ten laikomas automobilis ir nebūtų nustatyta, kad tai yra ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11 ieškomas kaip vogtas automobilis ir kad šis automobilis realiai pavogtas nebuvo, ėmėsi veiksmų, kad (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikomos automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detalės būtų paslėptos bei pašalinta nuo jų informacija, pagal kurią būtų galima identifikuoti automobilį, t. y. 2011 m. rugpjūčio 23 d., maždaug nuo 00.00 val. iki 01.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, būdami (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje esančioje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudojamoje aikštelėje, pasitelkę D. V. ir D. R., nežinojusius, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra paieškomas kaip vogtas, surinko ten buvusias automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detales, ketindami jas išvežti, sudaužė automobilio durelių stiklus, kad pagal juos nebūtų identifikuotas automobilis, nuo automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektrinių detalių nuėmė identifikacinius lipdukus, taip pat dalį detalių paslėpė tyrimo metu tiksliai nenustatytame automobilyje. Be to, toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. T. ir Ž. U. nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, iš (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. esančių patalpų išgabenti ten laikomas automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų automobilių detales. Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, vykdydamas E. T. ir Ž. U. nurodymą, pasitelkęs D. R., D. V. ir G. Š., nežinojusius ir nesupratusius, kad (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. laikomos automobilių detalės yra nuo automobilių, kurie yra paieškomi kaip vogti, 2011 m. rugpjūčio 23 d., nuo 01.20 val. iki 02.00 val. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. esančiose patalpose buvusias automobilių ,,Mercedes-Benz CLK 230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detales krovė į automobilį ,,Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ketindami jas išvežti ir paslėpti, tačiau to padaryti nespėjo, kadangi buvo sulaikyti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnų.

Dėl tokių A. R., E. T., Ž. U. ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, bendrų veiksmų ir apgaulės būdama suklaidinta AB ,,Lietuvos draudimas“ pagal 2009 m. rugsėjo 14 d. draudimo sutartį Nr. 148223718 2011 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo naudos gavėjui – UAB ,,Swedbank lizingas“ 29 430 litų draudimo išmoką už pavogtą automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po to UAB ,,Swedbank lizingas“ pagal 2009 m. lapkričio 23 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT085403 iš gautos draudimo sumos užskaitė 16 111,39 Lt A. R. likusių nesumokėtų įmokų bei likusią 13 318,61 Lt draudimo išmokos sumą 2011 m. rugsėjo 16 d. sumokėjo A. R..

Tokiu būdu A. R., E. T., Ž. U. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, veikdami bendrininkų grupe, apgaule įgijo 29 430 Lt AB ,,Lietuvos draudimas“ turto, iš kurių 16 111,39 Lt įgijo AB ,,Swedbank lizingas“ naudai, o 13 318,61 – A. R. naudai. Taip pat apgaule išvengė 16 111,39 Lt A. R. turtinės prievolės AB ,,Swedbank lizingas“ pagal 2009 m. lapkričio 23 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT085403.

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu A. R. nuteistas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį už tai, kad melagingai pranešė apie aiškiai nebūtą nusikaltimą, ir pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už tai, kad apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus, t. y. siekdamas apgaule gauti draudimo išmoką už tariamai pavogtą automobilį BMW X5, taip pat išvengti turtinės prievolės – mokėti lizingo įmokas, žinodamas, kad automobilis BMW X5 nėra pavogtas, su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą pranešdamas, kad pavogtas jo automobilis BMW X5, bei apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, melagingai parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 15 d., pastebėjo, jog yra pavogtas jo automobilis BMW X5.

Tiek BK 236 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad praneša apie aiškiai nebūtą nusikaltimą ir duoda melagingus parodymus ir nori taip veikti.

Aptariant A. R. kaltės klausimą dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nustatyta, kad A. R. pats nugabeno automobilį BMW X5 į (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone esančias patalpas ir ten jį paslėpė, t. y. žinojo, kad automobilis nėra pavogtas, todėl pranešdamas policijai apie tariamą automobilio vagystę bei apie tai duodamas parodymus suvokė, jog praneša apie aiškiai nebūtą nusikaltimą ir duoda žinomai melagingus parodymus bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kurioje A. R. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba siekdamas asmeninės naudos.

A. R. nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje, pasireiškė tuo, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku, tarnybinę padėtį naudojo ne tarnybos interesais, o savanaudiškais tikslais – siekė asmeninės turtinės naudos – neteisėtai gauti draudimo išmoką už tariamai pavogtą automobilį, t. y. nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa, per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, o priešingai, sąmoningai klaidino ikiteisminį tyrimą atliekančius policijos pareigūnus melagingai pranešdamas apie aiškiai nebūtą nusikaltimą, duodamas melagingus parodymus, tokiu būdu inicijuodamas ikiteisminio tyrimo pradėjimą, sudarydamas sąlygas procesiniams veiksmams atlikti. Be to, A. R. inkriminuota ir tai, kad žinodamas, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal pateiktą melagingą informaciją, leido ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams kreiptis į prokurorą prašant leisti taikyti BPK 154 ir 155 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones, leido prokuroro nutarimo, patvirtinto ikiteisminio tyrimo teisėjo, pagrindu ikiteisminio tyrimo pareigūnams rinkti informaciją iš mobiliojo ryšio operatorių, leido ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pagrindu ikiteisminio tyrimo pareigūnams klausytis telefoninių pokalbių, nurodė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams laikinai sulaikyti V. M..

Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais – nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos, įstaigos ir pačios valstybės autoritetas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 straipsnyje baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą, siekia užtikrinti normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veiklą. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Neturtinė žala gali pasireikšti įvairiai – dažniausiai tai pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas, žmonių pasitikėjimo tam tikromis institucijomis praradimas, korupcijos santykiuose su tam tikra institucija skatinimas ir pan. Didelės žalos požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan., taip pat atsižvelgiama į tai, kiek žala reikšminga ją patyrusiam asmeniui. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Apeliaciniame skunde neginčijama, kad A. R. pagal užimamas pareigas buvo privalomi nusikalstamos veikos aprašyme nurodyti teisės aktų reikalavimai. Nekyla abejonių dėl to, kad kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos struktūrinio padalinio vadovas A. R. ne tik privalėjo užtikrinti, kad jo vadovaujamo skyriaus veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, bet ir pats privalėjo laikytis šių reikalavimų, o būtent gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia bei tinkamai įgyvendinti pareigą užkirsti kelią rengiamoms ar daromoms nusikalstamoms veikoms. Tačiau iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog A. R. elgėsi visiškai priešingai – melagingai pranešė apie aiškiai nebūtą nusikaltimą – tariamą automobilio vagystę, taip pat davė melagingus parodymus. Šie A. R. veiksmai buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, atlikti procesinius veiksmus stengiantis išsiaiškinti nebūto nusikaltimo aplinkybes, kas lėmė, jog klausantis telefoninių pokalbių, susipažįstant su elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, sulaikant V. M. buvo ribojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų itin saugomos žmogaus teisės ir laisvės (žmogaus laisvės, privataus gyvenimo neliečiamumas). Tokia situacija, kai vadovaujamas pareigas užimantis pareigūnas, turintis pareigą imtis visų įmanomų priemonių užkirsti kelią rengiamoms ar daromoms nusikalstamoms veikoms, ne tik pats daro nusikalstamas veikas, bet dėl jo veiksmų yra ribojamos itin saugomos kitų žmonių teisės ir laisvės, yra nepateisinama. Savo veiksmais A. R. demonstravo nusistatymą nesilaikyti galiojančių norminių teisės aktų reikalavimų, iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos – Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, taip sumenkindamas ir pažemindamas ne tik pareigūno vardą, bet ir institucijų (Lietuvos policijos departamento, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato) autoritetą, dėl ko šios institucijos bei valstybė patyrė didelę žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia nuteistojo veika nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas pareigūno, policijos, kaip valstybinės institucijos, ir pačios valstybės autoritetas. Akivaizdu, kad sąmoningai melagingai pranešdamas apie aiškiai nebūtą nusikaltimą ir duodamas melagingus parodymus A. R. suprato, kad veikia priešingai tarnybos interesams, dėl ko bus iškreipta tarnybos esmė, sumenkintas ir pažemintas pareigūno vardas, teisėsaugos institucijų ir valstybės autoritetas bei tuo bus padaryta didelė neturtinė žala, ir savo veiksmais leido šiems padariniams atsirasti.

Taigi, A. R. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Tačiau atskiros apygardos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka bylos faktinių aplinkybių. A. R. inkriminuoti ir tokie veiksmai, iš kurių aprašymo galima suprasti, kad A. R., kaip Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas, leido jam pavaldiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti atskirus procesinius veiksmus, kas išnagrinėjus baudžiamąją bylą nepasitvirtino. A. R. inkriminuoti veiksmai, ką pripažino ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, aprašyti taip, jog leidimas suprantamas kaip sudarymas sąlygų, neužkirtimas kelio atlikti atskirus procesinius veiksmus, bet baudžiamajame procese leidimas atlikti procesinius veiksmus yra suprantamas kaip aktyvus veiksmas paprastai reiškiantis atitinkamo procesinio sprendimo (rezoliucijos, nutarimo, nutarties) priėmimą.

Visų pirma, A. R. nepagrįstai inkriminuota tai, kad jis leido savo melagingo pranešimo apie tariamą automobilio vagystę pagrindu pradėtą ikiteisminį tyrimą atlikti jam pavaldiems Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnams iki kol ikiteisminis tyrimas buvo perduotas kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. Taip pat negalima sutikti su tuo, jog A. R. leido ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams kreiptis į tyrimą kontroliuojantį prokurorą prašant leisti taikyti BPK 154 ir 155 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones, leido prokuroro nutarimo, patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjo, pagrindu ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams rinkti informaciją iš mobiliojo ryšio operatorių, leido ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pagrindu ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams klausytis V. M. ir D. R. telefoninių pokalbių. Nepasitvirtino ir A. R. inkriminuotas nurodymas vyriausiajam tyrėjui E. N. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikyti V. M..

Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie A. R. procesinių sprendimų priėmimą leidžiant atlikti aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Priešingai, net A. R. nusikalstamos veikos aprašyme nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams rinkti informaciją iš mobiliojo ryšio operatorių leido ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, o klausytis telefoninių pokalbių leido ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog A. R., kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos struktūrinio padalinio vadovui, net nėra numatyta galimybė priimti atitinkamus sprendimus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teisme apklausti tyrėjai D. T., E. N., kuris savo parodymus patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme apklausti ikiteisminį tyrimą dėl tariamos A. R. automobilio vagystės kontroliavęs prokuroras M. M. bei įvykio metu vyriausiojo prokuroro pareigas ėjęs R. K. kategoriškai paneigė bet kokį A. R. kišimąsi į ikiteisminio tyrimo eigą. Nei vienas iš šių asmenų nenurodė, kad A. R. būtų kreipęsis į juos prašydamas atlikti konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus ar jų neatlikti. Priešingai, E. N., M. M. ir R. K. patvirtino, kad buvo imamasi visų įmanomų priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas taip, jog nekiltų pagrindo abejoti tyrimo objektyvumu. Tam net buvo sušauktas susirinkimas, kuriame A. R. buvo nurodyta nesikišti į ikiteisminio tyrimo eigą. E. N. ir D. T. taip pat parodė, kad jokio nurodymo jiems laikinai sulaikyti V. M. nuteistasis A. R. nedavė, tai buvo jų pačių priimtas sprendimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, pašalinant iš A. R. nusikalstamos veikos aprašymo aplinkybes, jog jis leido ikiteisminį tyrimą atlikti jam pavaldiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams, leido ikiteisminio tyrimo pareigūnams kreiptis į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą prašant leisti taikyti BPK 154 ir 155 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones, leido prokuroro nutarimo, patvirtinto ikiteisminio tyrimo teisėjo, pagrindu ikiteisminio tyrimo pareigūnams rinkti informaciją iš mobiliojo ryšio operatorių, leido ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pagrindu klausytis telefoninių pokalbių bei nurodė BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikyti V. M. (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Taigi, byloje nustatyta, kad A. R. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos, o būtent:

A. R., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, t. y. Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku, pagal 2008 m. spalio 10 d. Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 30-TE-22 patvirtintą Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigybių aprašymo 7.1. p. būdamas asmeniškai atsakingas už (duomenys neskelbtini) skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, taip pat privalėdamas nuolat kontroliuoti pavaldiems pareigūnams pavestų funkcijų vykdymą, pagal tų pačių pareigybių aprašymo 7.3 p. privalėdamas užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, taip pat būdamas ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio – Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus, kurio viena iš funkcijų, numatytų Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato nuostatų, patvirtintų 2011 m. liepos 28 d. Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-524, 17.1.8. p., yra ikiteisminio tyrimo atlikimas baudžiamosiose bylose, viršininku, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 172 straipsnio 3 dalį privalėdamas organizuoti ikiteisminio tyrimo padalinio veiklą ir kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, pažeisdamas anksčiau išvardytų teisės aktų nuostatas, taip pat pažeisdamas 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 ir 2009-06-11 įstatymo Nr. XI-286 redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 4 punkto, ir 5 punkto reikalavimus, numatančius, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, numatantį, kad valstybės tarnautojas privalo nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia, 2003-04-29 Lietuvos Respublikos vidaus statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punktą, numatantį, kad pareigūnas, gavęs žinių apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat būdamas liudytoju, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui, taip pat 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, numatantį, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai, siekdamas asmeninės turtinės naudos, t. y. apgaule gauti draudimo išmoką iš draudimo bendrovės AB ,,Lietuvos draudimas“ už tariamai pavogtą pagal 2009 m. rugsėjo 14 d. draudimo sutartį Nr. 148223718 draudimu apdraustą UAB ,,Swedbank lizingas“ priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis naudojosi 2009 m. lapkričio 23 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT085403 pagrindu, taip pat išvengti turtinės prievolės – mokėti įmokas UAB ,,Swedbank lizingas“ pagal 2009 m. lapkričio 23 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT085403, žinodamas, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pavogtas, o tyčia paslėptas (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. esančiame pastate, kuriuo nuomos pagrindais naudojosi asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 9.30 val., su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), melagingai pranešdamas apie aiškiai nebūtą nusikaltimą, t. y. kad 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 9.10 val., pastebėjo, jog yra pavogtas automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo. Tokiu būdu A. R., suvokdamas, kad realiai automobilio vagystė įvykdyta nėra, taip pat suvokdamas, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės bus pagrindas jam gauti draudimo išmoką bei pagrindas išvengti privalomų įmokų mokėjimo UAB ,,Swedbank lizingas“, tyčia inicijavo, kad 2011 m. rugpjūčio 15 d. Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, 2011 m. rugpjūčio 15 d. apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11, tyčia ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė melagingus parodymus apie tariamas automobilio vagystės aplinkybes, nepranešė tyrimą atliekančiam pareigūnui tikrų jam žinomų aplinkybių, kad automobilis pavogtas nėra, o yra laikomas (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r.

Tokiu būdu A. R., siekdamas asmeninės turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. tarnybinę padėtį naudojo ne tarnybos interesais, o savanaudiškais tikslais, taip siekdamas asmeninės turtinės naudos – neteisėtai gauti draudimo išmoką už tariamai pavogtą automobilį, taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11 būtų nustatyta objektyvi tiesa, per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, o priešingai, sąmoningai klaidino ikiteisminį tyrimą atliekančius, jam pavaldžius Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnus bei žinodamas, kad nėra teisinio pagrindo, duodamas melagingus parodymus, sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo byloje taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140, 154 ir 155 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones. Taip pat tokiais veiksmais A. R. sulaužė duotą priesaiką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, pažemino pareigūno vardą, sumenkino pasitikėjimą ir pažemino Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato autoritetą, taip šioms institucijoms bei valstybei padarė didelę neturtinę žalą.

Dėl A. R. paskirtų bausmių ir bausmės vykdymo atidėjimo

Apeliaciniame skunde nesutinkama su A. R. už nusikalstamas veikas paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis bei teigiama, kad už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtinos BK straipsnių sankcijose numatytos alternatyvios bausmės.

Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta baudos arba laisvės atėmimo iki 7 metų bausmės, BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki 3 metų bausmės, BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje – viešųjų darbų, baudos, laisvės atėmimo iki 2 metų, BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki 2 metų bausmės.

Skundžiamu nuosprendžiu A. R. už kiekvieną nusikalstamą veiką buvo paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį numatant artimą minimaliai sankcijos ribai (BK 235 straipsnio 1 dalyje ir BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atveju) arba ženkliai mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atveju).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. R. paskirtomis bausmėmis. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės nenurodoma konkrečių argumentų, kurių A. R. asmenybės ir veikos pavojingumą charakterizuojančių aplinkybių apygardos teismas neįvertino ar įvertino netinkamai. Apeliacinis skundas šioje dalyje pagrįstas deklaratyviu įsitikinimu, kad A. R. turi būti paskirtos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės.

Nors BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau ši teisės norma nedraudžia skirti laisvės atėmimo bausmę, bet toks teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti išsamūs motyvai, kodėl A. R. skiriamos būtent laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo yra ta, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. R. pripažintas kaltu padaręs vieną sunkų ir tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, visi nusikaltimai buvo baigti, gerai suplanuoti, padaryti kryptingai siekiant turtinės naudos. Iš esmės A. R. charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, užėmė vadovaujamas pareigas policijos įstaigoje, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nuteistasis piktnaudžiavo tarnyba būtent užimamų pareigų pagrindu, be to, nuteistojo veikos buvo nesuderinamos su A. R. pareigomis. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, A. R. buvo pagrindinis nusikalstamo sumanymo vykdytojas, gavęs turtinę naudą. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad dėl pareikšto kaltinimo A. R. savo kaltės nepripažino, dėl savo poelgio nesigailėjo, kritiškai padarytų veikų nevertino, kas rodo visišką A. R. abejingumą dėl savo neteisėto elgesio.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, A. R. už nusikalstamas veikas pagrįstai buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis artimas sankcijos minimumui ar ženkliai mažesnis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Tokios laisvės atėmimo bausmės neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, atitinka bausmei keliamus tikslus bei negali būti vertinamos kaip aiškiai per griežtos.

Kita vertus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl BK 75 straipsnio taikymo atidedant A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme BK 75 straipsnis buvo pakeistas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d. Naujojoje BK 75 straipsnio reakcijoje numatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) (BK 75 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam už sunkų tyčinį nusikaltimą, kai anksčiau galiojusiame baudžiamajame įstatyme tokia galimybė nebuvo numatyta. Tokiu būdu buvo palengvinta sunkius nusikaltimus padariusių asmenų teisinė padėtis, todėl šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalis vertinama kaip turinti grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-7-386-746/2015 ir kt.).

Atidedant bausmės vykdymą taip pat turi būti įvertinta ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

Nuteistasis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus bausmės vykdymui atidėti – nuteistas už sunkų ir tris nesunkius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. A. R. anksčiau neteistas, iki nusikalstamos veikos padarymo buvo charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, duomenų apie naujų nusikalstamų veikų padarymą nėra. Be to, po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo nuteistasis buvo suimtas iki 2015 m. balandžio 15 d., dėl ko manytina, kad A. R. baudžiamojo proceso metu jau buvo pakankamai nubaustas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir atidėti A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti nuosprendžio aprašomosios dalies A. R., E. T. ir Ž. U. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, aplinkybę, jog „maždaug nuo 20.00 val. iki 20.30 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, A. R. perdavė automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio užvedimo raktelį E. T., o pastarasis atvažiavo minėtu automobiliu į Klaipėdos rajoną ir paslėpė jį (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. esančiose patalpose, kuriomis nuomos pagrindais naudojosi asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas“ į tai, jog „tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, A. R. automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, esančias patalpas, kuriomis nuomos pagrindais naudojosi asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, ir ten automobilį paslėpė“.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies A. R. nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, aplinkybę, kad „jis leido, jog šį ikiteisminį tyrimą jam pavaldūs Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnai atliktų iki 2011 m. rugsėjo 29 d., kol Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro sprendimu ikiteisminį tyrimą atlikti buvo perduota kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai“.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies A. R. nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje aplinkybę, kad jis „be to žinodamas, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 94-1-00560-11 yra pradėtas pagal jo pateiktą melagingą informaciją ir kad byloje tiriamas nusikaltimas – automobilio vagystė – nėra įvykdyta, taip klaidindamas jam pavaldžius pareigūnus, leido šiems ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11 kreiptis į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą, prašant leisti taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 ir 155 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus A. R., žinodamas, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11 pagal jo pateiktą melagingą informaciją dėl tariamos automobilio vagystės 2011 m. rugpjūčio 25 d. yra priimtas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas, patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjo, dėl leidimo susipažinti su informacija, leido šio dokumento pagrindu ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams rinkti informaciją iš mobiliojo ryšio operatorių, t. y. gauti mobiliojo ryšio abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines apie įvykusius elektroninių ryšių įvykius. Taip pat žinodamas, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11 pagal jo pateiktą melagingą informaciją dėl tariamos automobilio vagystės 2011 m. rugpjūčio 29 d. yra priimta (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartis dėl leidimo klausytis asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, ir D. R. telefoninių pokalbių, leido šio dokumento pagrindu ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. klausytis asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, ir D. R. telefoninių pokalbių. Be to, žinodamas, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560-11 tiriamas nusikaltimas – automobilio vagystė – nėra įvykdytas, žinodamas, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai 2011 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos r. esančiose patalpose surado išardytą automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sulaikė ten buvusius asmenis, siekdamas, kad nebūtų nustatytos tikrosios automobilio atgabenimo ir laikymo šiose patalpose aplinkybės bei siekdamas sudaryti įvaizdį, kad jis pats yra suinteresuotas nustatyti jo automobilį pavogusius asmenis, 2011 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajam tyrėjui E. N. nurodė šioje ikiteisminio tyrimo byloje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu laikinai sulaikyti asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, kaip asmenį, įvykdžiusį BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę. Vykdant minėtą nurodymą, Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos D. T. nutarimo pagrindu asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, buvo laikinai sulaikytas nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2011 m. rugpjūčio 26 d.“.

Pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir A. R. paskirtos 2 ( dviejų ) metų ir 6 ( šešių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 ( trejiems ) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įpareigoti A. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į atliktos laisvės atėmimo bausmės terminą įskaityti laikinojo sulaikymo terminą nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. vasario 9 d., taip pat iš dalies atliktą laisvės atėmimo bausmę nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. balandžio 15 d.

Panaikinti A. R. paskirtas kardomąsias priemones – LR piliečio paso paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.