- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2007-05-24
- Bylos Nr.
- 2-269/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- UAB ,,Hefesto statyba“
- Atsakovas
- UAB ,,Bajorų slėnis“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Hefesto statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, byloje Nr. 2-1381-51/2007 pagal ieškovo UAB ,,Hefesto statyba“ ieškinį atsakovui UAB ,,Bajorų slėnis“ bei pagal atsakovo priešieškinį dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Hefesto statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsiskaitymo už atliktus darbus priteisimo iš atsakovo UAB ,,Bajorų slėnis“ (b. l. 2-4), prašydamas taikyti ieškinio reikalavimų užtikrinimui laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovo 892 721,64 Lt vertės lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 7 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 893 000 Lt vertės atsakovo UAB „Bajorų slėnis“ turtą, uždraudžiant jį perleisti tretiesiems asmenims, o nesant ar esant nepakankamai atsakovo nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose neviršijant bendros 893 000 Lt sumos, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Bajorų slėnis“ 2007 m. vasario 20 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą, įmokant į depozitinę teismo sąskaitą 893 000 Lt. Atsakovas nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovo teises disponuoti jo nekilnojamuoju turtu ir piniginėmis lėšomis. Atsakovo pagrindinė veiklos sritis yra nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas, todėl visas atsakovui priklausantis turtas yra skirtas pardavimui arba naujų pastatų statybai, kurį atsakovas sukuria pagal banko finansavimo sutartis, dėl ko turi daug finansinių įsipareigojimų ir turi pastoviai atlikinėti finansinius atsiskaitymus. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patirs nuostolių ateityje dėl sutrikusių atsiskaitymų su trečiaisiais asmenimis ir taikomų piniginių sankcijų (baudų) už laiku neįvykdytas pinigines prievoles, dėl to atsakovas gali bankrutuoti.
Atsakovas UAB „Bajorų slėnis“ 2007 m. kovo 2 d. pateikė priešieškinį ieškovui UAB „Hefesto statyba“ (b. l. 17-20), kuriuo prašoma priteisti iš ieškovo 405 000 Lt baudą, 164 581,84 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti UAB „Hefesto statyba“ 2006 m. gegužės 30 d. statybos rangos sutarties Nr. SB 060530 vienašalį nutraukimą neteisėtu. Be to, prašė jo reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Hefesto statyba“ 569 581,84 Lt vertės nekilnojamojo, kilnojamojo turto ar piniginių lėšų areštą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai vienašališkai atsisakė Sutarties, neįvykdė visų savo sutartinių įsipareigojimų, nepašalino statybos darbų defektų, nepateikė baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto ir garantinių raštų, neatsakė į atsakovo paskutinius reikalavimus dėl dokumentų pateikimo. Todėl yra pagrindo manyti, kad ieškovas vengs vykdyti teismo sprendimus ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 7 d. nutartimi patenkino atsakovo UAB „Bajorų slėnis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo tenkino iš dalies. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo ieškovo UAB ,,Hefesto statyba“ nekilnojamąjį turtą, neviršijantį 570 000 Lt vertės, o nesant ar esant nepakankamai ieškovo nekilnojamojo turto, teismas nurodė areštuoti ieškovo kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant bendros 570 000 Lt sumos, leidžiant ieškovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei. Be to, įpareigojo ieškovą iki 2007 m. kovo 22 d. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 200 000 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantiją tai pačiai sumai, bei pateikti teismui įrodymus apie įvykdytą įpareigojimą, išaiškindamas ieškovui, kad neįvykdžius šio įpareigojimo ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.
Teismo nuomone, atsakovo priešieškinio suma 569 581,84 Lt laikytina didele, o tai yra pakankamas pagrindas manyti, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, priešieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Be to, ieškovas gali imtis priemonių ir bandyti paslėpti pinigines lėšas, jas pervesti tretiesiems asmenims, o nekilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims.
Dėl galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo teismas nurodė, kad atsakovo veiklos sritis yra nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas, o jo turtas yra skirtas pardavimui arba naujų pastatų statybai, be to, atsakovo turtas yra įkeistas bankui, todėl pritaikius atsakovo nekilnojamajo turto ir piniginių lėšų 893 000 Lt dydžio areštą, yra apribota atsakovo teisė disponuoti turtu ir galimybė laiku grąžinti bankui kreditus, mokėti palūkanas. Be to, pritaikyto turto arešto suma laikytina labai didele. Apygardos teismo nuomone, vien dėl šios priežasties atsakovui ateityje gali atsirasti nuostoliai, todėl nebūtinai turi būti pateikiami įrodymai dėl jų dydžio. Tačiau dėl to, kad atsakovas, prašydamas įmokėti nuostolių atlyginimo užtikrinimui 893 000 Lt sumą, nepateikė įrodymų, jog būtent tokio dydžio nuostoliai jam gali ateityje atsirasti, teismo nuomone, 200 000 Lt suma atsakovo galimų nuostolių užtikrinimui yra pakankama (CPK 147 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Hefestos statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Atskirąjį skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad:
1. Teismas padarė procesinės teisės pažeidimų, kurie turėjo esminės reikšmės neteisėtos nutarties priėmimui bei vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teismas nepagrįstai neįvertino atsakovo priešieškinio pagrįstumo, o rėmėsi tik didele jo kaina.
2. Teismas pažeidė CPK 102 straipsnio trečiąją dalį, pagal kurią užstato dydis negali būti didesnis kaip 100 000 Lt.
3. Teismas, nustatydamas 200 000 Lt sumą atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui, nemotyvavo dėl kokių priežasčių yra reikalingas tokio dydžio užtikrinimas. Jis neįvertino, ar yra galimybė tokiems nuostoliams atsirasti ateityje, koks tų nuostolių preliminarus dydis, kokia ieškovo turtinė padėtis (CPK 102 str. 2 d.) ir jo reali galimybė pateikti nustatyto dydžio užtikrinimą, taip pat nesvarstė galimybės įnešti į teismo depozitinę sąskaitą tokio dydžio sumą, pažeisdamas CPK 291 straipsnio pirmosios dalies 5 punktą ir CPK 102 straipsnio antrąją dalį.
4. Teismas pažeidė teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Bajorų slėnis“ prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad:
1. Teismas tinkamai pagal atsakovo su priešieškiniu pateiktus įrodymus nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
2. Teismas pagrįstai nurodė, jog skiriant CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones, nebūtina turėti įrodymus, kokio dydžio nuostoliai gali atsirasti ateityje, o užtenka tik įsitikinti, kad jie gali kilti. Ieškovas netinkamai aiškina CPK 102 straipsnio nuostatą dėl užstato dydžio, kuri taikytina ne galimų nuostolių užtikrinimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o kitiems procesiniams veiksmams atlikti.
3. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad turi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, todėl kyla reali grėsmė, jog atsakovui patyrus nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas jų atlyginti negalės ir tokiu būdu ateityje priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės teisėtumo ir pagrįstumo
Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Pagal CPK 144 straipsnio pirmąją dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios numatytos CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje, taikomos pagal CPK penktajame skirsnyje nustatytas taisykles.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į didelę priešieškinio sumą - 569 581,84 Lt, ir kitais teismo nutarties argumentais pagrįstai nurodė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, priešieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Neturi pagrindo apelianto argumentai dėl teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų, ar, kad teismas turėjo įvertinti atsakovo priešieškinio pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ir nepasisako dėl šalių argumentų, susijusių su ieškinio ar priešieškinio reikalavimų pagrįstumu.
Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti teismo nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1, 3 p., 2 d., 4 d., 148 str. 4 d.).
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareikalauta nuostolių, galinčių kilti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo
Apygardos teismas, pareikalavęs 200 000 Lt nuostolių, galinčių atsakovui atsirasti dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (atsakovo turto arešto), atlyginimo užtikrinimo, netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą.
Pagal CPK 147 sraipsnio pirmąją dalį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Jeigu asmuo, kuris turi įmokėti pinigus arba pateikti banko garantiją, to nepadaro per teismo nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 145 str. 2 d.). Pagal CPK 111 straipsnio antrosios dalies 4 punktą, CPK 178 straipsnį atsakovui, prašiusiam teismo pareikalauti iš ieškovo nuostolių, galinčių jam atsirasti dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – jo turto arešto, atlyginimo užtikrinimą, tenka pareiga pateikti įrodymus apie prašyme nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą – galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį.
Pagal CPK 291 straipsnio 5 punktą, teismo nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis, teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadas, konstatuodamas faktines aplinkybes, kurias teisiškai kvalifikuoja, nurodydamas įstatymus bei kitus teisės aktus.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo teigti, kad atsakovo turto arešto suma – 893 000 Lt (b. l. 6) laikytina didele ir dėl to atsakovui gali atsirasti nuostolių dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Tačiau pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo veiklos pobūdžio, jo turto paskirties bei kitų aplinkybių, reikšmingų nustatant galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo dydį, neparemta įrodymais ar kitais duomenimis, kurių taip pat nėra apeliacinės instancijos teismui pateiktoje bylos medžiagoje.
Apygardos teismas, nesiaiškinęs galinčių kilti atsakovui nuostolių dydžio, nemotyvuotai teigdamas, jog atsakovui nepateikus įrodymų dėl galimų nuostolių dydžio, užtikrintini 200 000 Lt dydžio atsakovo galimi nuostoliai, priėmė iš esmės nemotyvuotą nutartį. Todėl panaikintina teismo nutarties dalis dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo ir išaiškinimo, kad neįvykdžius šio įpareigojimo ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos bei šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 111 str., 291 str., 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 4 p., 337 str. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 337 straipsnio 1 ir 3 punktais, 338 straipsniu,
n utaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas iki 2007 m. kovo 22 d. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 200 000 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantiją tai pačiai sumai, bei pateikti teismui įrodymus apie įvykdytą įpareigojimą, ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Palikti nepakeistą kitą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. nutarties dalį.