Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės ir Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” ieškinį atsakovei V. I. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. I. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė dirba buhaltere ieškovės įmonėje. 2016-01-13 įmonės buhalteris – kasininkas pateikė ieškovei prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2016-01-29, todėl iki naujo darbuotojo priėmimo, dalies buhalterio – kasininko funkcijų vykdymą buvo nuspęsta pavesti atsakovei. Ieškovė teigė, kad atsakovė sausio 14 ir 15 dienomis vykdė ieškovės nurodymą ir šiomis dienomis ėjo susipažinti su inkasavimo bei vienkartinių bilietų vairuotojams išdavimo funkcijomis. Ieškovė paaiškino, kad 2016-01-18 atsakovė savo tiesioginei vadovei žodžiu pranešė, kad dėl sveikatos būklės toliau šių funkcijų nevykdys. Ieškovė teigė, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, sutrikdė įmonės darbą ir dėl to 2016-02-10 įsakymu jai buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Išnagrinėjusi atsakovės skundą dėl paskirtos drausminės nuobaudos, darbo ginčų komisija 2016-07-05 sprendimu panaikino atsakovei paskirtą drausminę nuobaudą. Ieškovė teigė, kad darbo ginčų komisija netinkamai aiškino ir taikė LR DK nuostatas, neišnagrinėjo visų drausminės atsakomybės sąlygų, todėl nepagrįstai pripažino įsakymą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo neteisėtu. Ieškovė pažymėjo, kad įmonės kasos operacijos yra viena svarbiausių buhalterijos sudedamųjų dalių, kurių neatliekant ar delsiant atlikti sutrinka visos buhalterinės apskaitos darbas. Laiku neatlikus pinigų inkasavimo funkcijos, kurią buvo pavesta vykdyti atsakovei, galėjo sustoti grynųjų pinigų patekimas į įmonės banko sąskaitą. Ieškovės teigimu, atsakovei netaikius drausminės atsakomybės būtų pažeisti ne tik kitų įmonės darbuotojų teisėti interesai, jog įmonėje būtų tinkamai laikomasi nustatytos darbo tvarkos, bet ir apribota ieškovės teisė organizuoti įmonės darbą. Dėl to ieškovė teismo prašė panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-07-05 sprendimą Nr. DGK-3102 ir palikti galioti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. N-3 „Dėl drausminės nuobaudos V. I. skyrimo“ bei priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-28 sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-07-05 sprendimą Nr. DGKS-3102 bei paliko galioti UAB „(duomenys neskelbtini)" generalinio direktoriaus 2016-02-10 įsakymą Nr. N-3 „Dėl drausminės nuobaudos V. I. skyrimo", taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad nuo 2016-01-29 ieškovės įmonės buhalteris - kasininkas išėjo iš darbo, todėl iki naujo darbuotojo priėmimo, dalį buhalterio - kasininko funkcijų buvo pavesta vykdyti atsakovei. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė sausio 14 ir 15 dienomis vykdė darbdavio nurodymus ir šiomis dienomis ėjo į kasą susipažinti su inkasavimo bei vienkartinių bilietų išdavimo vairuotojams funkcijomis. 2016-01-18 atsakovė vyriausiajai buhalterei žodžiu pranešė, jog pavedimo toliau nevykdys dėl kasoje esamų darbo sąlygų bei blogos sveikatos būklės. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir atsakovei grįžus į darbą, 2016-02-05 buvo paruoštas įsakymas Nr. 12 „Dėl kasos perdavimo", tačiau atsakovė atsisakė vykdyti įsakymą, todėl 2016-02-10 įsakymu Nr. N-3 „Dėl drausminės nuobaudos V. I. skyrimo" už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atsakovei buvo paskirtas papeikimas. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, jog darbdavio įsakymas perimti įmonės kasą buvo neterminuotas ir dėl to neteisėtas, nes 2016-02-05 įsakyme nebuvo jokios nuorodos apie tai, jog būtų pakeičiamos atsakovės darbo funkcijos ar kad įmonės kasa jai yra perduodama neterminuotai. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė buvo supažindinta su jos darbą reglamentuojančiais pareiginiais nuostatais, kuriuose buvo numatyta ir kitų buhalterijos darbuotojų pavadavimo pareiga, taip pat pareiga vykdyti kitus vyriausiojo buhalterio ir darbdavio ar jo įgaliotų asmenų nurodymus. Teismas konstatavo, kad atsakovė be teisėtos priežasties nevykdė savo pareigos pavaduoti kitą laikinai nesantį darbuotoją, todėl ieškovė pagrįstai atsakovės veiksmus įvertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir pagrįstai paskyrė jai drausminę nuobaudą – papeikimą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas panaikino darbo ginčų komisijos 2016-07-05 sprendimą ir paliko galioti atsakovei paskirtą drausminę nuobaudą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė V. I. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė siekė ne laikinai, o nuolat perkelti atsakovę dirbti į kitą darbą, dėl kurio šalys nebuvo susitarusios, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Apeliantės teigimu, ieškovės reikalavimas dirbti nesutartą darbą buvo neteisėtas, todėl atsakovė turėjo teisę atsisakyti vykdyti darbdavio nurodymą, o drausminė nuobauda už tai atsakovei paskirta neteisėtai. Teismas neatsižvelgė į darbo ginčų komisijos nurodytas aplinkybes dėl galimo dokumentų klastojimo, nes įmonės darbuotoja N. P. buhalterio pareiginius nuostatus galėjo pasirašyti atgaline data. Apeliantės teigimu, šios aplinkybė patvirtina, jog ieškovė neteisėtais būdais siekė pagrįsti atsakovei paskirtą drausminę nuobaudą.Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Apeliantė teigė, kad atsisakymas dirbti darbą, dėl kurio šalys nebuvo susitarusios, negali būti vertinamas kaip darbo proceso eigą trikdantis elgesys pagal kolektyvinės sutarties 32 p. 14 p. p. nuostatas. Atsakovė pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog darbo proceso eiga buvo sutrikdyta. Teismas neįvertino, jog ieškovė nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, nes paaiškinimą dėl drausmės pažeidimo atsakovė privalėjo pateikti tą pačią dieną, nors pagal darbo tvarkos taisyklių 82 p. nuostatas darbuotojo paaiškinimui pateikti turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip 3 kalendorinių dienų terminas.Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis ieškovei nėra reikšmingas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)” prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad atsakovės skunde nurodyti argumentai dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo yra nepagrįsti, nes dalies darbe nesančio buhalterijos darbuotojo funkcijų vykdymas yra įprasta įmonės praktika. Ieškovė nurodė ir tai, kad su atsakove visada buvo elgiamasi tolerantiškai ir tinkamai, todėl jos skundo argumentai dėl bandymo susidoroti yra visiškai nepagrįsti. Atsiliepime teigiama, kad atsakovės atsisakymas vykdyti jai priskirtas darbo funkcijas pagrįstai buvo įvertintas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, už kurį teisėtai buvo paskirta drausminė nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Apeliantė skunde nurodė, kad ieškovė siekė ne laikinai, o nuolat perkelti atsakovę dirbti į kitą darbą, dėl kurio šalys nebuvo susitarusios, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Apeliantės teigimu, ieškovės reikalavimas dirbti nesutartą darbą buvo neteisėtas, todėl atsakovė turėjo teisę atsisakyti vykdyti darbdavio nurodymą, o drausminė nuobauda už tai atsakovei paskirta neteisėtai. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (LR DK 234 str.). Bendrąsias visų darbuotojų pareigas numato LR DK 228 str. nuostatos, pagal kurias darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Pažymėtina, kad darbuotojų pareigas taip pat sukonkretina bei detalizuoja kiti norminiai bei lokaliniai teisės aktai. Darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės (LR DK 227 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” generalinės direktorės 2016-02-10 įsakymu Nr. N-3 atsakovei paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo – teisėtumo. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovė be teisėtos priežasties atsisakė vykdyti darbdavio nurodymą atlikti dalį darbe nesančio buhalterio – kasininko funkcijų ir tuo padarė įmonės kolektyvinės sutarties 32 p. 14 p. p. numatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – sutrikdė įmonės darbo proceso eigą. Atsakovė savo atsikirtimus motyvavo tuo, kad ieškovės reikalavimas neterminuotai atlikti dalį darbe nesančio darbuotojo funkcijų reiškė darbo sutarties sąlygų pakeitimą be atsakovės sutikimo, todėl ji turėjo teisę atsisakyti vykdyti šį darbdavio nurodymą.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė yra viena iš penkių ieškovės įmonėje dirbančių buhalterių, kuri yra atsakinga už įmonės turo ir įsipareigojimų skaičiavimą. Iš ieškovės paaiškinimų ir kitų įrodymų nustatyta, kad 2016-01-13 įmonės buhalteris – kasininkas pateikė ieškovei prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2016-01-29, todėl iki naujo darbuotojo priėmimo, dalies buhalterio – kasininko funkcijų vykdymą buvo nuspręsta pavesti atsakovei. Apeliantė neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad 2016-01-14 ir 2016-01-15 ji vykdė darbdavio nurodymą ir dirbo su įmonės kasa, siekdama susipažinti su inkasavimo ir vienkartinių bilietų vairuotojams išdavimo funkcijomis, tačiau nuo 2016-01-18 atsakovė atsisakė toliau dirbti šį darbą. 2016-02-05 ieškovės įsakymu Nr. 12 „Dėl kasos perdavimo" buvo paskirta revizijos komisija įmonės kasai perduoti atsakovei, tačiau ji atsisakė vykdyti šį darbdavio įsakymą ir kasos neperėmė. Nors tiek atsakovė, tiek darbo ginčų komisija nurodė, jog 2016-02-05 įsakymas yra neteisėtas, nes jame nėra nurodytas kasos perdavimo atsakovei terminas, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad šiuo įsakymu buvo neterminuotai pakeistos atsakovės darbo funkcijos ieškovės įmonėje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016-02-05 įsakyme nėra nurodyta, kad juo būtų pakeičiamos atsakovės darbo funkcijos ar kad įmonės kasa atsakovei yra perduodama neterminuotai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog atsakovei būtų neterminuotai pavesta vykdyti visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2013-03-13 įsakymu Nr. 22 patvirtintose buhalterio – kasininko pareiginiuose nuostatuose nurodytas funkcijas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių apie tai, jog darbe nesančių darbuotojų pavadavimas yra įprastinė praktika bendrovėje. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir į bylą pateiktas kitas ieškovės įsakymas, tai yra 2016-01-20 įsakymas Nr. 5, kuriuo buvo paskirta revizijos komisija perduoti įmonės kasą buhalterei O. J. Pažymėtina, jog šis įsakymas yra iš esmės analogiško turinio kaip ir 2016-02-05 įsakymas, jame taip pat nėra nurodytas kasos perdavimo šiai darbuotojai terminas. Dėl to galima daryti išvadą, jog vien kasos perdavimas vienam iš buhalterių nepatvirtina esminio ir neterminuoto šio darbuotojo darbo funkcijų pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje byloje atsakovė laikosi nuostatos, kad ieškovė neturi teisės atsakovei pavesti neterminuotai vykdyti buhalterės – kasininkės pareigų, tačiau neginčija ieškovės teisės šias pareigas vienam iš darbuotojų pavesti vykdyti laikinai. Atsakovės pareiginių nuostatų 2.3.3 p. numato atsakovei pareigą vykdyti ne tik 2.3.1 – 2.3.2 p. numatytas funkcijas, bet ir kitus vyriausiojo buhalterio ir darbdavio ar jo įgaliotų asmenų nurodymus. Dėl to bendrovės nurodymas atsakovei laikinai atlikti dalį buhalterio – kasininko funkcijų šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip reikalavimas vykdyti darbo sutartyje bei pareiginiuose nuostatuose nenumatytas pareigas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė vykdyti teisėtus ieškovės reikalavimus ir tuo padarė darbo drausmės pažeidimą.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neatsižvelgė į darbo ginčų komisijos nurodytas aplinkybes dėl galimo dokumentų klastojimo, nes įmonės darbuotoja N. P. buhalterio pareiginius nuostatus galėjo pasirašyti atgaline data. Apeliantės teigimu, šios aplinkybė patvirtina, jog ieškovė neteisėtais būdais siekė pagrįsti atsakovei paskirtą drausminę nuobaudą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Iš byloje esančio darbo ginčų komisijos 2016-07-05 sprendimo matyti, jog išnagrinėjusi atsakovės skundą, komisija padarė išvadą, kad buhalterio (žaliavų ir medžiagų apskaitai) pareiginius nuostatus įmonės darbuotoja N. P. pasirašė jau prasidėjus darbo ginčo nagrinėjimui komisijoje. Iš komisijos sprendimo matyti, jog ši išvada buvo padaryta dėl to, kad 2016-05-16 komisijai buvo pateikti buhalterio (žaliavų ir medžiagų apskaitai) pareiginiai nuostatai be N. P. parašo, o vėliau dar kartą pateikti tie patys pareiginiai nuostatai buvo jau su N. P. parašu ir susipažinimo data – 2016-02-05. Kolegijos nuomone, vien šios aplinkybės nėra pakankamos dokumentų klastojimo faktui patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei teigiant, jog šie dokumentai yra suklastoti, ji turėjo procesinę pareigą šią aplinkybę įrodyti (LR CPK 178 str.), tačiau jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovė teismui neteikė ir šiomis aplinkybėmis savo atsikirtimų negrindė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamu atveju N. P. susipažinimo su buhalterio pareiginiais nuostatais faktas ir susipažinimo laikas nebuvo esminė bylos aplinkybė, lėmusi pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybės teisėjų kolegija sprendžia, jog priimant skundžiamą sprendimą teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Apeliantė teigė, kad atsisakymas dirbti darbą, dėl kurio šalys nebuvo susitarusios, negali būti vertinamas kaip darbo proceso eigą trikdantis elgesys pagal kolektyvinės sutarties 32 p. 14 p. p. nuostatas. Atsakovė pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog darbo proceso eiga buvo sutrikdyta. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. LR DK 235 str. 1 d. nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. LR DK 235 str. 2 d. 1–10 p. yra išvardinti darbo pareigų pažeidimai, kurie yra laikomi šiurkščiais. Be to, pagal LR DK 235 str. 2 d. 11 p. nuostatas šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais gali būti laikomi ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbo pareigos ar darbo tvarka. Byloje esančios 2014-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinės sutarties 32 p. yra nurodyti darbo pareigų pažeidimai, kurie ieškovės įmonėje laikomi šiurkščiais. Nagrinėjamu atveju atsakovės atsisakymą vykdyti darbdavio nurodymą ieškovė kvalifikavo kaip kolektyvinės sutarties 32 p. 14 p. p. numatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Šis punktas nustato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas įžūlus, konfliktines situacijas iššaukiantis, orumą žeminantis elgesys bendradarbių ar įmonės klientų atžvilgiu, taip pat elgesys, trikdantis ar stabdantis darbo proceso eigą. Vertinant, ar atsakovės veiksmai (neveikimas) šiuo atveju gali būti vertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, atsižvelgtina į tai, kad darbo proceso organizavimas įmonėje yra įmonės vadovo ar jo įgaliotų asmenų teisė ir pareiga, o darbuotojas privalo paklusti įmonėje nustatytai darbo tvarkai bei teisėtiems darbdavio nurodymams (LR DK 93 str.). Pagal buhalterio (žaliavų ir medžiagų apskaitai) pareiginių nuostatų 1.4 p. bei 2.3.3 p. atsakovė yra tiesiogiai pavaldi bendrovės vyriausiajam buhalteriui ir privalo vykdyti vyriausiojo buhalterio, darbdavio ar jo įgaliotų asmenų nurodymus. Iš byloje esančių vyriausiosios buhalterės L. G. tarnybinių pranešimų matyti, kad atsakovei nevykdant paskirtų užduočių stringa visos buhalterijos darbas, negalima užtikrinti sklandaus darbo proceso (b. l. 33, 34, 36). Iš byloje esančių ieškovės paaiškinimų taip pat matyti, kad dėl vykdomos veiklos pobūdžio įmonės kasa privalo veikti nepertraukiamai, todėl atsakovei atsisakius atlikti dalį buhalterio – kasininko funkcijų, šias funkcijas be apmokymo buvo pavesta atlikti naujajai darbuotojai N. P. Įvertinusi nurodytas aplinkybes bei nustačiusi, kad ieškovės nurodymas atsakovei laikinai atlikti kasininko funkcijas buvo teisėtas, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės veiksmai atitinka kolektyvinės sutarties 32 p. 14 p. p. numatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, už kurį atsakovei buvo pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad ieškovė nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, nes paaiškinimą dėl drausmės pažeidimo atsakovė privalėjo pateikti tą pačią dieną, nors pagal darbo tvarkos taisyklių 82 p. nuostatas darbuotojo paaiškinimui pateikti turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip 3 dienų terminas. Su šia skundo nuostata galima sutikti tik iš dalies. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkos taisyklių 82 p. nustatyta, kad prieš skiriant drausminę nuobaudą, struktūrinio padalinio (skyriaus) vadovas raštu pareikalauja, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo ir nustato ne mažesnį nei 3 kalendorinių dienų terminą šiam paaiškinimui pateikti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog reikalavimas pateikti paaiškinimą atsakovei įteiktas 2016-02-08 ir jame nustatytas terminas pateikti paaiškinimą iki tos pačios dienos darbo pabaigos. Dėl to galima sutikti su apeliacinio skundo nuostata, kad atsakovei buvo nustatytas trumpesnis terminas paaiškinimui pateikti, nei tai numato UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkos taisyklių 82 p. nuostatos. Kartu pažymėtina tai, jog atsakovė įvykdė ieškovės reikalavimą ir tą pačią dieną pateikė paaiškinimą dėl drausmės pažeidimo. Šiame paaiškinime nėra nurodyta, jog atsakovei nebuvo pakankamai laiko tinkamai paruošti paaiškinimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą ar iki drausminės nuobaudos paskyrimo atsakovė būtų teikusi papildomus paaiškinimus. Be to, atsakovė nenurodė, kokios reikšmingos aplinkybės sprendžiant dėl jos drausminės atsakomybės nebuvo nurodytos atsakovės paaiškinime dėl to, jog šiam paaiškinimui pateikti buvo nustatytas trumpesnis terminas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į LR DK 2 str. įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai; tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009). Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas dėl trumpesnio darbuotojo paaiškinimo termino nustatymo šiuo atveju neturėjo esminės reikšmės sprendžiant atsakovės drausminės atsakomybės klausimą, todėl šis pažeidimas nepatvirtina paskirtos drausminės nuobaudos neteisėtumo.

Atsakovė skunde taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis ieškovei nėra reikšmingas. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad teikdama teismui ieškinį ieškovė sumokėjo 41 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 9). LR CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi nors atsakovė ir yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl visų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, tačiau ši aplinkybė šiuo atveju nepašalina jos pareigos atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo LR CPK 93 str. 1 d. numatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Esant nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.