- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-23
- Bylos Nr.
- 1A-734-508-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- N. B.
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-734-508/2011
Teisėjas: A.Grauželis Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00353-2010-2
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Angelei Fominienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011-04-21 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir skirta galutinė 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2011-04-21 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. B. pagal LR BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 25 d. apie 20 val. 30 min. viešoje vietoje – L. D. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, atvirame kieme, girdint ir matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu demonstravo jiems nepagarbą, rankose turėtomis žolėmis trenkė L. D. per veidą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, įžeidinėdamas vadino L. D., D. D. necenzūriniais žodžiais, išdaužė sodybos namo lango stiklą bei tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. B. apeliaciniu skundu prašo, vadovaujantis LR BK 62 str. 1 d., skirti švelnesnę bausmę, negu numato įstatymas, ir remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirti naują laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas teigia, kad skiriant laisvės atėmimo bausmę nebuvo atsižvelgta į LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusioji L. D. jam atleido ir pretenzijų neturi, tai pagrindas LR BK 38 str. taikymui. Visą padarytą žalą jis yra pilnai atlyginęs, kas atitinka LR BK 59 str. 1 d. 3 p.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, gynėją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad nuteistojo N. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, N. B. nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas. Pagal LR BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama, jei teismas nustato bent du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) bent vieną iš šių alternatyvų: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką arba padėjimą išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje.
Ikiteisminio tyrimo metu N. B. tik iš dalies prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą, nurodė kitokias konflikto kilimo priežastis nei nukentėjusioji, tvirtino, kad nukentėjusioji jį keikė necenzūriniais žodžiais, kad konflikto niekas iš aplinkinių nematė, negirdėjo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis tvirtino neatsimenantis, kaip viskas buvo. Remiantis nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, N. B. ikiteisminio tyrimo metu išsakyti teiginiai apie konflikto eigą, buvo paneigti. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes, negalima laikyti, kad N. B., duodamas parodymus, buvo visiškai nuoširdus. Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, kad taikytina LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su žalos atlyginimu. Pagal LR BK 59 str. 1 d. 3 p. prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji L. D. buvo pareiškusi 200 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b.l. 22). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, N. B. parodė, kad civilinį ieškinį seseriai atlygino. Nukentėjusioji L. D. teisme taip pat patvirtino, kad žala jai atlyginta, pretenzijų ji neturi. Taigi nelieka prielaidų konstatuoti, kad N. B. viešosios tvarkos pažeidimu padaryta turtinė žala nėra atlyginta. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė, nors ir nebuvo priteistas civilinis ieškinys. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė N. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos LR BK 59 str. 1 d. 3 p., pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.), pripažįstant N. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.
Nustačiusi N. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BK 54 str. 2 d., 56 str. 1 d., 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis konstatuoja, kad nuteistajam pagal LR BK 284 str. 1 d. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė dar labiau nešvelnintina. Atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, nusikalstamų veikų ir teistumų skaičių, daroma išvada, kad N. B. paskirta artima LR BK 284 str. 1 d. sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmė atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, yra tinkamai individualizuota. Dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimą, subendrinta su 2011-04-21 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi bendrinant keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes, teismas taikė ne patį griežčiausią bendrinimo būdą ir bausmes subendrino tik iš dalies sudėdamas, todėl ir galutinę subendrintą bausmę negalima laikyti aiškiai per griežta.
Nepagrįstas nuteistojo prašymas taikyti jo atžvilgiu LR BK 38 str. Baudžiamojo įstatymo leidėjas numato asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybę, tačiau tik tuo atveju, jei yra visos tam būtinos sąlygos. LR BK 38 str., reglamentuojantis atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, numato, jog šios straipsnio nuostatos gali būti taikomas, jei: kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, kaip matyti, įstatymo leidėjas atleisti asmenį LR BK 38 str. pagrindu leidžia tik esant nurodytų sąlygų visumai. Tai reiškia, jog nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, šis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas. Tačiau visais atvejais taikyti BK 38 str. nuostatas ar ne konkrečiam kaltininkui sprendžia tik teismas. Ir tai yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Šalies argumentai
Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad norint taikyti LR BK 38 str. nuostatas, būtina nustatyti, jog yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad N. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis buvo teistas keturis kartus, tame tarpe ir už smurtinių nusikaltimų padarymą. Nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė netrukus po to, kai atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šios aplinkybės rodo, kad N. B. yra linkusi nusikalsti asmenybė, jo antivisuomeninės nuostatos susiformavusios neigiamos. Todėl, kaip minėta, nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikaltimų. Tad LR BK 38 str. taikymas N. B. atžvilgiu negalimas.
Nepagrįstas nuteistojo prašymas taikyti jo atžvilgiu LR BK 62 str. 1 d. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas turi teisę skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatytą, bausmę, tada, kai pati švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę. LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje greta laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir kelios alternatyvios švelnesnės bausmės, t.y., viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas. Tad norint nuteistajam paskirti švelnesnę, negu laisvės atėmimas, bausmę, LR BK 62 str. taikymas šiuo atveju nebūtinas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai N. B. paskyrė laisvės atėmimo bausmę. N. B. yra recidyvistas, nes būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (LR BK 27 str. 1 d.). Tuo tarpu LR BK 56 str. 1 d. nuostatos numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Todėl apylinkės teismas pagrįstai N. B. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą sankcijos minimumui. Paskyrus kitos rūšies bausmę, būtų neįgyvendinta LR BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
nuteistojo N. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti nuteistojo N. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltininkas savo noru atlygino nukentėjusiajai L. D. padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Kitą Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.