Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. e2S-341-653/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
e2S-341-653/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21427-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
E. U.
Atsakovas
J. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-341-653/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21427-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) J. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. U. ieškinį atsakovui J. U. ir atsakovo J. U. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Baltcargo“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nust at ė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. U. ieškinį ir atsakovo J. U. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo.

2. Atsakovas 2018 m. gruodžio 4 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę pusę nuomos mokesčio (275 Eur), gauto kas mėnesį iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, pervesti į nurodytą atsakovo banko sąskaitą. Nurodo, kad ieškovė 2015 m. birželio 19 d. nuomos sutarties pagrindu nuo 2015 m. birželio 19 d. nuomoja šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 490 Eur per mėnesį ir garažą (boksą) G-3, esantį (duomenys neskelbtini), už 60 Eur per mėnesį. Už nekilnojamojo turto nuomą nuompinigius ieškovė skiria išimtinai savo asmeninėms reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškiniu yra prašoma priteisti iš ieškovės 11 000 Eur kompensaciją už pirmiau nurodyto nekilnojamojo turto nuomą laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d., į tai, kad prašoma kompensacija yra didelė, ieškovės įsiskolinimas už šio nekilnojamojo turto nuomą kas mėnesį didėja, siekiant išvengti tolimesnio bylinėjimosi tuo pačiu klausimu ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

3. Ieškovė atsiliepime į prašymą su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad reikšdamas tokį reikalavimą, atsakovas siekia finansiškai ieškovę sužlugdyti ir taip sudėtingu jai ir nepilnamečiams vaikams laikotarpiu. Ieškovės teigimu, atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti dalį nuomos pinigų už nurodytą laikotarpį yra labai abejotinas, nes šalys pradėjo gyventi skyrium gerokai vėliau, nei buvo sudaryta nuomos sutartis ir jos pagrindu gaunamos lėšos. Nurodo, kad atsakovas iš esmės neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, todėl jų tarpusavio sutarimu šios lėšos buvo ir yra naudojamos išimtinai šeimos (didesne dalimi nepilnamečių vaikų) poreikių tenkinimui. Ypač didelė šių lėšų dalis buvo skirta dukters A. ugdymui jai užsiimant aktyvia sportine veikla. Atsakovas priešieškinyje pripažįsta, kad vaikui yra reikalingas 200 Eur dydžio išlaikymas, tačiau teikia tik teismo nustatytą laikiną išlaikymą. Nurodo, kad atsakovas ne tik teikia teismui abejotinus reikalavimus, bet ir meluoja, nes pats atsakovas ne kartą per jo nurodytą ginčo laikotarpį fiziškai yra paėmęs nuomos pinigus, o tai reiškia, kad jo reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsakovas nutyli vieną esminę aplinkybę, kad nors, atsakovo teigimu, žemės sklype yra tik „statybinės medžiagos“, tačiau byloje yra akivaizdu, kad tai yra gyvenamasis namas, kuriuo šeima naudojasi eilę metų. Po to, kai dėl atsakovo netinkamo elgesio, jis ikiteisminio tyrimo pareigūno buvo įpareigotas gyventi skyrium, paaiškėjo, kad atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus mokėti už namui suteiktą elektros energiją, todėl šią pareigą vykdo ieškovė, kuri sumokėjo dalį skolos ir toliau moka už šias paslaugas. Kadangi namas yra bendras turtas, atsakomybė atsiskaityti už šios rūšies paslaugas yra solidari, todėl iš nuomos gautos lėšos naudojamos už šias paslaugas (atsakovo daliai) sumokėti. Taigi iš atsakovo pareikšto reikalavimo priteisti 11 000 Eur kompensaciją galimai pagrįsta gali būti tik labai nedidelė dalis. Kita vertus, nėra jokios grėsmės būsimam teismo sprendimui, nes iš atsakovo priešieškinio matyti, kad atlikus jo pareikštų reikalavimų užskaitą, ne ieškovė atsakovui, bet atsakovas ieškovei liktų skolingas. Padalinus byloje visą turtą ir atlikus užskaitas abejotina, kad ieškovei gali tekti pareiga mokėti atsakovui bet kokią kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

5. Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad nekilnojamasis turtas (butas ir garažas), esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, šis turtas yra nuomojamas. Iš šio turto yra gaunamos pajamos. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog nesiėmus atsakovo prašomų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas nenumato, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (dalis turto), esant ginčui teisme (nesant sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo) dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo nutraukus santuoką, gali būti (pa)dalijamas iki teismo sprendimo byloje priėmimo taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl lėšų gautų už nuomą panaudojimo paskirties tarp šalių yra ginčas, kuris bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant galutinį sprendimą, pažymėjo, jog šioje proceso stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti ar iš bendro turto nuomos gaunamos pajamos yra naudojamos tikslams, nesusijusiems su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, ar yra naudojamos šeimos poreikiams tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliantas (atsakovas) J. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje ir tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ir vertino iš ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto gaunamas pajamas. Ieškovės siekis šiuo turtu naudotis vienai pagrindžia, kad atsakovas, kol turtas nėra padalintas, neturi realių galimybių veikti kaip jam priklausančio turto bendrasavininkas, t. y. įgyvendinti teises savo nuožiūra ir pasirinkimu.

Šalies argumentai

9. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad priešieškiniu iš ieškovės prašoma priteisti 11 000 Eur dydžio piniginė kompensacija už turto nuomą yra itin didelė, atsakovo reikalavimas dėl šios kompensacijos yra pagrįstas, ieškovės įsiskolinimas už nekilnojamojo turto nuomą kas mėnesį didėja, todėl siekiant nedidinti teismo sprendimu priteistinos piniginės kompensacijos, atsakovo prašymas priteisti pusę iš nuomos gautų pajamų yra ne tik prevencinio pobūdžio, bet ir yra būtinas užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdomumą. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą, ieškovei suteikė nepagrįstą pranašumą, nes jai vienai leista disponuoti iš šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto nuomos gaunamomis pajamomis, tuo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Atsiliepimas

10. Atsakovo nuomone, teismas, nurodydamas, kad pajamas iš nuomos ieškovė naudoja išimtinai šeimos poreikiams, šio motyvo niekuo nepagrindė. Nurodo, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ieškovės interesų labiau nei būtina laikinųjų apsaugos priemonių tikslams pasiekti. Teismas netinkamai vertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu. Teismas, vertindamas atsakovo prašymą dėl pusės nuomos pinigų mokėjimo, neatsižvelgė į tai, kad egzistuoja realus poreikis šiai priemonei taikyti, neužtikrino to, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė niekaip nesuvaržys ir nepažeis ieškovės interesų pusiausvyros, nes tokiu būdu tik bus išvengta nereikalingų pasekmių konkrečiam tikslui pasiekti.

11. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Atsiliepime nurodė, kad teismas visapusiškai išanalizavo tiek pateiktą prašymą, tiek atsiliepimo argumentus bei įrodymus ir priėmė visiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atsakovas skunde nenurodo jokių naujų reikšmingų aplinkybių ir neteikia jokių įrodymų (jų nebuvo pateikta ir su prašymu), kurie leistų manyti, jog jo prašymas yra bent minimaliai pagrįstas. Skundžiama teismo nutartis niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti atsakovo, kaip bendraturčio, teisių. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinantys, kad atsakovas taip pat ne kartą pats asmeniškai paėmė nuomos mokestį ir jį naudojo. Būtent šalių susitarimu nuomos mokesčio lėšos buvo ir yra naudojamos šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovės nuomone, nėra jokio būtinumo laikinųjų apsaugos priemonių pagalba užtikrinti atsakovo reikalavimą dėl 11 000 Eur piniginės kompensacijos priteisimo. Šis reikalavimas nėra savitikslis ir atskirtas nuo kitų bylos reikalavimų. Atsakovo siekis užtikrinti dalies jo reikalavimo įgyvendinimą yra visiškai neadekvatus faktinėms byloje esančioms aplinkybėms, nes bandoma nagrinėti ginčą iš esmės. Atsakovas nepateikė jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių ieškovės ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

13. Atskirasis skundas netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę pusę nuomos mokesčio (275 Eur), gauto kas mėnesį iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto ir garažo nuomos, pervesti į nurodytą atsakovo banko sąskaitą.

16. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi ir joje išdėstyta teismo pozicija, argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, neatsižvelgė į tai, jog yra realus poreikis šias priemones taikyti, taip būtų išvengta tolimesnio bylinėjimosi tuo pačiu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

17. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų.

18. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas nevertina visų į bylą pateiktų įrodymų, nes visi įrodymai ir šalių argumentai bus įvertinti bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį aktą, teismo sprendimą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, aplinkybės bei pateikti įrodymai vertinami tik ta apimtimi, kuri būtina priimant sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo šalys pareiškė reikalavimą dėl bendro turto padalijimo, atsakovas – dėl kompensacijos už nuomą priteisimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog įstatymas nenumato, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, esant ginčui teisme dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo nutraukus santuoką, kai nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo, gali būti padalijamas iki teismo sprendimo byloje priėmimo taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Todėl pagrįstai atsakovo prašymas dėl iš nekilnojamojo turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, nuomos gautų pajamų dalies priteisimo yra atmestinas.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog nesiėmus atsakovo prašomų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nepateikė konkrečių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

20. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad pajamas iš nuomos ieškovė naudoja išimtinai šeimos poreikiams, šio motyvo niekuo nepagrindė. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skundžiamojoje nutartyje nevertino lėšų gautų už nuomą panaudojimo paskirties, o nurodė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl lėšų panaudojimo paskirties, kuris bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant galutinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog šioje proceso stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti kokiems poreikiams tenkinti naudojamos iš bendro turto nuomos gaunamos pajamos.

21. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, kurie paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.

23. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šis prašymas paliekamas nenagrinėtu dėl to, kad toks prašymas turi būti išspręstas užbaigus bylą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu

nutaria:

apelianto (atsakovo) J. U. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovės E. U. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

Teisėja Jelena Šiškina