Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi nuteistojo M. K. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas nuteistojo M. K. prašymas peržiūrėti jo atžvilgiu priimtus teismo nuosprendžius ir sušvelninti jam paskirtas bausmes dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

3. Panevėžio apygardos teisme 2023 m. birželio 29 d. buvo gautas nuteistojo M. K. prašymas, kuriame jis, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), prašė peržiūrėti jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius, skirti jam švelnesnes bausmes ir pritaikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Nuteistasis M. K. skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį ir sušvelninti šia nutartimi paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, perkvalifikuotas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), bei teisingai pritaikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas.

6. Nuteistasis nurodo, kad sutinka su jo veikų, numatytų BK 199² straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavimu pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją ir atsisakymu perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje, tačiau mano, jog apygardos teismas netinkamai pritaikė BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai nesušvelnino Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi, bei Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, jam paskirtų bausmių. Anot nuteistojo, vien BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimas pagal naują įstatymo redakciją nesukelia jam esminių teisinių pasekmių. Nuteistojo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją nusikaltimas, numatytas BK 199² straipsnio 2 dalyje, laikomas nebe sunkiu, o apysunkiu, jam turi būti švelninamos minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės.

7. Nuteistasis taip pat pažymi, kad perkvalifikavus jo nusikaltimus pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), jie laikomi apysunkiais, todėl jam turi būti taikomos ne BK 75 straipsnio 3 dalies, o BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą (šiuo metu paskirta subendrinta galutinė bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo).

8. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. K. skundas tenkinamas iš dalies.

9. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, skundžiamu procesiniu sprendimu, įvertinęs nuteistojo M. K. skundo argumentus bei pasikeitusį teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi buvo pagrįstai nutarta M. K. nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), dėl kurių padarymo jis pripažintas kaltu ir nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi, bei Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), taip pat pagrįstai atsisakyta sušvelninti minėtais nuosprendžiais M. K. už nurodytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes. Šioje dalyje Vilniaus apygardos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau apygardos teismas M. K. atžvilgiu nepagrįstai nepritaikė BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų. Todėl skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis šioje dalyje keistina.

10. BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas, arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis.

11. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios. BK pakeitimo įstatymo 55 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2023 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

12. M. K. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi, pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) už tai, kad jis 2020 m. vasario 27 d. neteisėtai gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 38 634 Eur (atitinka 772 MGL). Taigi, M. K. nusikalstamos veikos padarymo bei Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi, priėmimo metu galiojo BK 199² straipsnio 2 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, pagal kurią baudžiamoji atsakomybė už šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta asmeniui, pažeidus nustatytą tvarką įgijusiam, laikiusiam, gabenusiam, siuntusiam, naudojusiam ar realizavusiam akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Sankcijoje buvo numatytos šios bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų. 2023 m. balandžio 27 d. įstatyme Nr. XIV-1925 pakeista BK 199² straipsnio 2 dalis, jos dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pažeidus nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Pažymėtina, kad M. K. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 400 MGL, bet neviršijo 900 MGL dydžio sumos (772 MGL). Naujos redakcijos straipsnio sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimo bausmė ne iki 8 metų, kaip buvo numatyta anksčiau galiojusios redakcijos straipsnio sankcijoje, bet iki 6 metų. Todėl minėtas nusikaltimas, įsigaliojus BK pakeitimams, vertinamas kaip apysunkis (BK 11 straipsnio 4 dalis). Esant šiai teisinei situacijai, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Taigi, apygardos teismas, pagrįstai, remdamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, M. K. nusikalstamus veiksmus, už kuriuos jis buvo nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi, pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

12.1. Perkvalifikavęs M. K. nusikalstamą veiką, žemesnysis teismas pagrįstai sprendė dėl pastarajam Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnysis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad švelninti nuteistajam M. K. minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę, net ir įvertinus nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 199² straipsnio 2 dalies pakeitimus, nėra pagrindo. Iš Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę M. K., įvertino tai, kad pastarojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai), kaltės formą (tiesioginė tyčia), taip pat įvertino M. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis (praeityje teistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nuo 2021 m. sausio 6 d. vykdo individualią veiklą). Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, M. K. neteisėtai disponuotų akcizais apmokestinamų prekių bendra vertė (772 MGL) artima maksimaliai naujos baudžiamojo įstatymo redakcijos 199² straipsnio 2 dalyje numatytai vertei (900 MGL), kurią viršijus veika būtų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Priimdamas aptariamą nuosprendį apygardos teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. K. paskyrus alternatyvią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę - baudą, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytas baudos, skiriamos už sunkius nusikaltimus, vidurkis – 500 MGL.

12.2. Pažymėtina, kad nuteistajam M. K. paskirtos bausmės teisingumą įvertino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi, konstatuodamas, kad M. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, parinktos baudos dydis nėra per didelis, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su žemesniojo teismo išvada, kad net ir perkvalifikavus M. K. nusikalstamus veiksmus iš sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), į apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), mažinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtą baudą, kuri yra ženkliai mažesnė, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte už apysunkio nusikaltimo padarymą numatytas baudos vidurkis, nėra pagrindo. Todėl, perkvalifikavus M. K. nusikalstamą veiką iš BK 199² straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), jam skirtina 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda.

13. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, M. K. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir BK 201 straipsnio 3 dalį. BK 201 straipsnio 3 dalis 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 nebuvo keičiama. Tai reiškia, jog dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 3 dalyje, nuteistojo atsakomybę švelninantis įstatymas nebuvo priimtas. Tuo tarpu minėtu nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) už tai, kad jis tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo ir iki 2021 m. rugsėjo 30 d. laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė 24 249,40 Eur (atitinka 484 MGL). Taigi, M. K. nusikalstamos veikos padarymo bei Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, priėmimo metu galiojo BK 199² straipsnio 2 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija. Kaip minėta, 2023 m. balandžio 27 d. įstatyme Nr. XIV-1925 pakeista BK 199² straipsnio 2 dalis, jos dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pažeidus nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Pažymėtina, kad M. K. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 400 MGL, bet neviršijo 900 MGL dydžio sumos (484 MGL). Dėl šios aukštesniojo teismo nutarties 12 punkte jau aptartų aplinkybių, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Taigi, apygardos teismas, pagrįstai, remdamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, M. K. nusikalstamus veiksmus, už kuriuos jis buvo nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

13.1. Perkvalifikavęs M. K. nusikalstamą veiką, žemesnysis teismas pagrįstai sprendė dėl pastarajam Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnysis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad švelninti nuteistajam M. K. minėtu nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę, net ir įvertinus nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 199² straipsnio 2 dalies pakeitimus, nėra pagrindo. Iš Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę M. K., įvertino tai, kad pastarojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai), kaltės formą (tiesioginė tyčia), taip pat įvertino M. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis (teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, vykdo individualią veiklą). Priimdamas aptariamą nuosprendį apygardos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad M. K. jau yra baustas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau baudos nesumokėjęs, t. y. švelnesnė paskirta bausmė nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. K. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – 2 metus.

13.2. Pažymėtina, kad nuteistajam M. K. paskirtos bausmės teisingumą įvertino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam M. K. paskyrė bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, neteisingos ir nepakankamai individualizuotos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad M. K. praeityje teistas 5 kartus. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001 m. kovo 9 d. nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei jam vėl buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistajam neatlikus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jam dar kartą buvo išreikštas pasitikėjimas – jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendžiu M. K. buvo dar kartą nuteistas už vagystę pagal BK 178 straipsnio 4 dalį bei jam už tai buvo paskirta arešto bausmė. Visos minėtos poveikio priemonės nepakeitė nuteistojo elgesio ir pastarasis Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 32 MGL (4 000 Lt) dydžio bauda (nuteistajam negalint jos sumokėti, bauda 2019 m. balandžio 25 d. buvo pakeista viešųjų darbų bausme, kurią M. K. atliko 2019 m. gruodžio 29 d.). Nepraėjus nei 3 trims mėnesiams nuo to, kai jis atliko viešųjų darbų bausmę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą – M. K. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršijo 250 MGL sumą. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi) dėl to M. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir nubaustas 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Nuo minėto nuosprendžio įsiteisėjimo praėjus tik keliems mėnesiams, M. K., nesumokėjęs teismo paskirtos baudos ir neišnykus teistumui, padarė dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas – vėl neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršijo 250 MGL sumą, bei nelegaliu denatūruotu etilo alkoholiu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tokius nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, įžvelgė susiformavusį M. K. elgesio modelį siekiant pasipelnyti iš nusikalstamų veikų, susijusių su turto pagrobimu bei neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis ar kitomis nelegaliomis prekėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tokio veikimo nuteistasis neatsisakė nepaisant jo atžvilgiu taikytų įvairių poveikio priemonių – jo elgesio nepakeitė nei probacija, nei arešto ar viešųjų darbų bausmės, nei reali laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje situacijoje tik laisvės atėmimas gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmens, kuris pagrįstai pripažintas recidyvistu, požiūrį į teisę ir jo elgesį ateityje.

13.3. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su žemesniojo teismo išvada, kad net ir perkvalifikavus M. K. nusikalstamus veiksmus iš sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), į apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), mažinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra daugiau nei trečdaliu mažesnė už šio nusikaltimo sankcijoje nurodytą šios bausmės rūšies vidurkį, nėra pagrindo. Todėl, perkvalifikavus M. K. nusikalstamą veiką iš BK 199² straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), jam skirtina laisvės atėmimo 2 metams bausmė. Aukštesniojo teismo nuomone, tokia bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga, adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai asmuo nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai, teismo skiriamos sankcijos turi griežtėti ir negali būti formalios.

14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šia aukštesniojo teismo nutartimi M. K. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskirta laisvės atėmimo 2 metams bausmė apėmimo būdu subendrintina su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį paskirta 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda bei jam paskirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, ši bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir M. K. skirtinas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Nuteistajam M. K. paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1–2 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su šia aukštesniojo teismo nutartimi paskirta ir neatlikta 490 MGL (24 500 Eur) dydžio baudos bausme bei M. K. paskirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 490 MGL (24 500 Eur) dydžio bauda.

15. Nuteistasis M. K. skunde pažymi, kad perkvalifikavus jo nusikaltimus pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), jie laikomi apysunkiais, todėl jam turi būti taikomos ne BK 75 straipsnio 3 dalies, o BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą (šiuo metu paskirta subendrinta galutinė bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo). Aukštesnysis teismas sutinka su šiais skundo argumentais. BK 75 straipsnio 3 dalyje, be kitų aplinkybių, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Tuo tarpu BK 75 straipsnio 2 dalyje, be kitų aplinkybių, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

15.1. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi buvo pagrįstai nutarta M. K. nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), dėl kurių padarymo jis pripažintas kaltu ir nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi, bei Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Kaip jau buvo aptarta, naujos redakcijos straipsnio sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimo bausmė ne iki 8 metų, kaip buvo numatyta anksčiau galiojusios redakcijos straipsnio sankcijoje, bet iki 6 metų. Todėl minėtas nusikaltimas, įsigaliojus BK pakeitimams, vertinamas kaip apysunkis (BK 11 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad nuteistajam M. K. už apysunkius nusikaltimus paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl, atidedant bausmės vykdymą jo atžvilgiu turi būti taikomos ne BK 75 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, o BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos.

15.2. Todėl skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis šioje dalyje keistina ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, M. K. paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės bei draudžiant nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą, per du mėnesius pradėjus vykdyti bausmės vykdymo atidėjimą pradėti dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį.

M. K. už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažintas kaltu ir nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi, perkvalifikuotą Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskirti 500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą.

M. K. už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažintas kaltu ir nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotą Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šia nutartimi M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskirtą laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalį paskirta 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda bei M. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1–2 dalimis, nuteistajam M. K. paskirtą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su šia nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskirta ir neatlikta 490 MGL (24 500 Eur) dydžio baudos bausme bei M. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą bei 490 MGL (24 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą baudos bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. vasario 28 d. (2 paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginus 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir laikyti, jog M. K. nesumokėta bauda yra 486 MGL (24 300 Eur) dydžio. Baudą nustatyti sumokėti per dvejus metus nuo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tai yra iki 2023 m. liepos 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugsėjo 30 d., 13.45 val. iki 20.16 val. (1 dieną).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, M. K. paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės bei draudžiant nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą, per du mėnesius pradėjus vykdyti bausmės vykdymo atidėjimą pradėti dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.