Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-960-317/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-19
Bylos Nr.
1S-960-317/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-960-317/2018Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 95-367 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2004 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2003 m. spalio 13 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 13 d. Komisijos posėdžio dieną likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai ir 9 mėnesiai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2018 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 95-367 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad teismas nepakankamai įvertino komisijos argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo galimybes, oficialius dokumentus, reikšmingus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

5.2. Pažymima, kad nuteistasis atliko daugiau kaip 87 proc. paskirtos bausmės, todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog likusi didelė laisvės atėmimo bausmės dalis gali suformuoti asmeniui nuostatas dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Po paskutinio nuteistojo padaryto nusikaltimo praėjo daugiau kaip 15 metų, todėl ankstesni teistumai asmens, kuris veikos padarymo metu buvo pakankamai jaunas, pirmosios instancijos teismo vertinti nepagrįstai.

5.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, balų skaičius paskutinio vertinimo metu sumažėjo iki minimalaus, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors jis buvo baustas drausmine tvarka, tačiau seniai, padarė didelę pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, buvo dvidešimt tris kartus paskatintas, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje lengvosios grupės sąlygomis. Jis aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, nuo 2006 m. dirba, įgijo baldžiaus ir staliaus specialybes, socialinio tyrimo išvadoje apibūdinamas teigiamai, palaiko artimus socialinius ryšius, tačiau šis apsauginis faktorius nuo tolimesnio nusikalstamo elgesio skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertintas. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis dengia civilinį ieškinį, neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje. Pasak nuteistojo, skundžiamoje nutartyje nebuvo pakankamai įvertinti jo riziką mažinantys veiksniai.

5.4. Apelianto manymu, apylinkės teismas pažeidė Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus nagrinėjamu klausimu, taip pat Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama lygtinį paleidimą taikyti visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Tokiu būdu teismas pažeidė lygiateisiškumo, humanizmo ir kitus bendruosius principus.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Nuteistasis A. J. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (daugiau kaip keturis penktadalius paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, A. J. nustatoma žema – 25 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 51 balo. Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo, atsisakiusio tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvais, skunde pažymi Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama lygtinį paleidimą taikyti visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Priešingai nei teigiama skunde, pakankamos nuteistojo pažangos viso proceso metu įvertinimas nepažeidžia bendrųjų teisingumo, lygiateisiškumo, humaniškumo principų, kadangi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas yra išimtinė nuostata iš bendrosios taisyklės, jog nuteistieji, kuriems apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, privalo ją atlikti.

11. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju A. J. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų kito asmens gyvybei, sukėlusių negrįžtamas pasekmes, padarymą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šias veikas jis padarė būdamas teistas. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, jas įvertino kaip nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl lygtinio paleidimo taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu būdamas struktūruotoje aplinkoje naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nesudaro pagrindo nevertinti ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio, kuris sudaro pagrindą spręsti apie didesnį asmens pavojingumą. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

12. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Minėta, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 17 metų laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Priešingai nei teigiama skunde, būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

13. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto ne tik nuteistojo prašymą, bet ir socialinio tyrimo išvadą, todėl skundo argumentai, jog apylinkės teismas nepagrįstai vertino šioje išvadoje nurodytus neigiamai nuteistąjį apibūdinančius duomenis, nepagrįsti.

14. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, už aktyvų jų lankymą ir gerą elgesį buvo skatintas 23 kartus, o bausmę nuo 2016 m. birželio 22 d. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, perkeltas į atvirąją koloniją. Be to, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dirba, atlikdamas bausmę įgijo dvi specialybes. Šie aptartieji ir kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.

15. Nors nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriamas tik vienas kriminogeninis veiksnys – ankstesni teistumai, kuris vertinamas kaip statinis, tačiau jis, bausmę atlikdamas nuo 2003 m., dar 2012 m., tai yra atlikęs pakankamai reikšmingą bausmės dalį, buvo baudžiamas drausmine tvarka, be kita ko, už šiurkščius pakartotinius pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų pažeidimus. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, jis padarė kartodamas tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš ankstesnio patyrimo. Iš 2018 m. rugsėjo 18 d. pataisos įstaigos pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog nuteistasis ir bausmės atlikimo metu periodiškai buvo baudžiamas už analogiškų šiurkščių drausmės pažeidimų darymą, iš ko galima spręsti, jog nuteistojo pažanga įsisąmoninant netinkamas elgesio strategijas ir dėl to kartojant priešingus visuomenėje nustatytai tvarkai pažeidimus net ir būnant struktūruotoje aplinkoje nėra pakankama.

16. Pažymėtina ir tai, kad iš nuteistojo nuosprendžiu buvo priteistas 32726,09 eurų civilinis ieškinys. Nuteistasis, atlikęs apie 15 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuo 2006 m. pataisos įstaigoje dirbdamas, yra atlyginęs tik nedidelę dalį – 1783,24 eurų priteistos žalos. Ši suma yra priverstinai pagal vykdomuosius raštus išskaičiuojama iš jo darbo užmokesčio, duomenų, kad nuteistasis savanoriškai dengtų civilinį ieškinį ir tokiu būdu sudarytų pagrindą spręsti apie jo kryptingą siekį bei pastangas sumažinti jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiesiems, nėra. Priešingai nei teigiama skunde, aptarta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis, nors individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo, tačiau jis aktyviai nesilaiko po ankstesniojo lygtinio paleidimo klausimo svarstymo jam pataisos įstaigos nustatytų rekomendacijų, viena kurių – ieškoti galimybių aktyviau dengti priteistą civilinį ieškinį.

17. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme, pataisos proceso metu nebuvo pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas