Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-09 · Byla Nr. N-444-3310-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-09
Bylos Nr.
N-444-3310-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-3310/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 1 d. nutarties R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2007 m. spalio 25 d. R. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2007 spalio 25 d., 7.55 val. Kauno m. Jonavos g., pakilime link kelio A1, vairuodamas transporto priemonę ir persirikiuodamas, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 50, 53 ir 145 punktų reikalavimus (b. l. 14).

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. E 945691 R. Š. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams (b. l. 15).

Šalies argumentai

R. Š. 2007 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, iš esmės prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir grąžinti jį Institucijai nagrinėti iš naujo.

Nurodė, jog nubaustas nepagrįstai ir tik atsižvelgiant į ankstesnes jo administracines nuobaudas. Paaiškino, jog važiavo pirmąja eismo juosta Jonavos g. link Kleboniškio, ketindamas įsukti į autostrados kelią, sukantį link Klaipėdos, kai jį pradėjo spausti ir į kelio kelkraštį stumti antrąja eismo juosta važiavęs automobilis, dėl ko susidūrimo išvengti nepavyko. Teigė, jog KET pažeidė ne jis, o kitas eismo įvykio dalyvis.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 1 d. nutartimi R. Š. skundą atmėtė ir Institucijos priimtą nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad abu eismo dalyviai pripažįsta, jog toje kelio dalyje, kurioje įvyko eismo įvykis yra susiaurėjimas, vienos eismo juostos nebelieka, todėl R. Š. , persirikiuodamas į kitą eismo juostą, privalėjo įsitikinti, ar ja nevažiuoja kitos transporto priemonės. Konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamo automobilio padėtis, užfiksuota eismo įvykio schemoje, kurios pareiškėjas neginčija, transporto priemonių apgadinimo pobūdis, eismo dalyvių, policijos pareigūno paaiškinimai, pastarojo tarnybinis pranešimas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, jog R. Š. , prieš sukdamas į kairę, neįsitikino eismo saugumu, todėl susidūrė su ta pačia kryptimi važiuojančia transporto priemone, ją apgadino. Pažymėjo, kad administracinė nuobauda skirta tinkamai taikant ATPK 30 straipsnio nuostatas bei atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes.

III.

2008 m. vasario 11 d. apeliaciniu skundu R. Š. iš esmės prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Teigia, kad Kauno apygardos administracinio teismo nutartis yra neteisėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas neįrodžius jo kaltės. Nesutinka su teismo teiginiu, jog eismo įvykio vietoje (priešais tiltą) buvo susiaurėjimas, nes minėtoje vietoje yra dvi eismo juostos. Nurodo, kad nėra jokių kelio ženklų draudžiančių pirmąja eismo juosta ties viaduku važiuoti tiesiai. Šiems argumentams pagrįsti R. Š. pateikia minėtoje vietoje darytas fotonuotraukas. Pažymi, kad savo eismo juosta važiavo tiesiai, posūkio į kairę neatliko, tuo tarpu kito automobilio vairuotojas, persirikiuodamas iš antros juostos į pirmą privalėjo praleisti kliūtį iš dešinės.

Atsiliepimas

Nukentėjusioji A. S. 2008 m. kovo 12 d. atsiliepimu į R. Š. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

R. Š. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 127 straipsnio 2 dalis numatė, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <…> sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <…>.

Apeliantas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už KET 50, 53 ir 145 punktų reikalavimų pažeidimus. Įvykio metu šiose nuostatose buvo nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba bei atsargumu (KET 50 p.) ir jie privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių (KET 53 p.). Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 145 p.).

Apeliantas neigia padaręs minėtų KET nuostatų pažeidimus teigdamas, jog eismo įvykio vietoje buvo dvi eismo juostos, jokių manevrų neatlikinėjo, o dėl eismo įvykio yra kalta A. S. .

R. Š. teismo posėdžio metu (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) nurodė, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko po Jonavos gatvėje (Kauno m., važiuojant link Kleboniškio) priešais pakilimą link kelio A1 esančiu tiltu (b. l. 29–32). Minėto posėdžio metu tiek apeliantas, tiek liudytojas V. S. nurodė, kad prieš tiltą yra kelio susiaurėjimas. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir R. Š. pateiktos eismo įvykio vietos fotonuotraukos (b. l. 41), iš kurių aiškiai matyti, jog priešais tiltą, neužvažiavus ant kelkraščio, nėra pakankamai vietos saugiai pravažiuoti dviems greta važiuojančioms transporto priemonėms. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, jog KET 13 punktas eismo juostą apibrėžia, kaip kelių horizontalaus ženklinimo linijomis, ženklais pažymėtą arba nepažymėtą išilginę važiuojamosios dalies juostą, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. Nagrinėjamu atveju nesant kelio ženklų ar horizontalaus ženklinimo, konstatuotina, jog prieš pat tiltą tėra tik viena eismo juosta (iki tilto einančios antrosios eismo juostos tąsa), kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.

Šios aplinkybės paneigia R. Š. teiginius, jog iki pat eismo įvykio vietos buvo dvi eismo juostos, juolab, kad teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apeliantas pats pripažino, jog minėtoje kelio atkarpoje tebuvo viena eismo juosta (b. l. 31). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog R. Š. , iki tilto važiavęs pirmąja eismo juosta, po tiltu turėjo galimybę važiuoti tik persirikiavęs į kitą eismo juostą. Tačiau, kaip pats nurodo savo apeliaciniame skunde, būdamas neatsargus (KET 53 p.) ir neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu bei nekliudys kitiems eismo dalyviams (KET 145 p.), važiavo tiesiai, dėl ko, teisėjų kolegijos vertinimu, išvažiavo į eismo juostą, kuria važiavo nukentėjusioji, taip sukeldamas eismo įvykį, lėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą (ATPK 127 str. 2 d.).

Šią išvadą patvirtina ir byloje esančiuose nukentėjusiosios paaiškinimuose (b. l. 19; 30–31), policijos pareigūno V. S. parodymuose (b. l. 31), jo tarnybiniame pranešime (b. l. 18) nurodomos bei eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 17) ir administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 14) užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Institucija ir pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ATPK 20, 27, 30, 31 ir 32 straipsnių nuostatas (R. Š. sistemingai pažeidinėjo KET – nuo 1997 metų už įvairius KET pažeidimus baustas 22 kartus (b. l. 21–23)), sankcijos ribose paskirta administracinė nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir nėra per griežta, todėl nėra pagrindo ją švelninti.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės aktus, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius