- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- PK-1208-795/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, susipažinusi su T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas T. Ž. skundas, kuriuo prašoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn patraukti E. V.. T. Ž. pateiktame teismui skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės DNSB (duomenys neskelbtini) atstovas bendrijos pirmininkas E. V. pateikė ieškinį dėl įpareigojimo įleisti į patalpas ir patirtų nuostolių atlyginimo, kuriame nurodė ją šmeižiančią bei įžeidžiančią informaciją, tai yra nurodė, kad „vykusiame 2007-12-14 susirinkime už I. Ž. pasirašė T. Ž. bei nurodė savo asmens kodą su klaidomis. Pastarajai nepateikus tinkamai suteikto įgaliojimo atstovauti I. Ž. interesus, nelaikytina, kad ji tapo bendrijos nare“. Teigia, kad minėtame susirinkime nedalyvavo. Pažymėjo, kad minėta informacija tapo žinoma teismo darbuotojams, bylą nagrinėjusiai teisėjai, advokatams, bylos šalims, liudytojams, DNSB (duomenys neskelbtini) nariams, namo gyventojams. T. Ž. nurodo, jog tokiu būdu E. V. tyčia ir viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos asmenį, dėl ko nukentėjo jos dalykinė reputacija, buvo pažeista jos garbė ir orumas, teko patirti fizinius ir dvasinius skausmus, pažeminimą, stresą, nemigą. Yra priversta vartoti vaistus, kenčia nuo depresijos, nesugeba susirasti darbą, tinkamai bendrauti su aplinkiniais.
Nukentėjusiojo skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas bei nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. LR Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatuota, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsnyje nurodyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.
Šalies argumentai
T. Ž. prašo patraukti E. V. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1d., 155 str. 1d., tai yra už dvi nusikalstamas veikas – šmeižimą, įžeidimą.
Pagal BK 154 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Atsakomybė pagal BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo. Įžeidimas pagal Baudžiamojo kodekso 155 straipsnį yra viešas veiksmu, raštu ar žodžiu užgaulus žmogaus pažeminimas. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes ar veiksmus, konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti objektyviai nustatytas ir patikrintas įrodymais. Tuo tarpu, nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ir ji turi remtis faktais. Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas bei įžeidimas yra tyčiniai nusikaltimai, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant.
Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėja T. Ž. kaltina E. V. tuo, kad pastarasis Klaipėdos miesto apylinkės teismui civilinėje byloje pateikė ieškinį, kuriame apkaltino T. Ž. suklastojus jos motinos parašą 2007-12-14 vykusiame daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) susirinkime. Tokius E. V. teiginius T. Ž. laiko jos garbę ir orumą žeminančia informacija.
Analizuojant ir vertinant T. Ž. teismui pateiktą privataus kaltinimo skundą, akivaizdu, jog yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą.
Pažymėtina, kad aplinkybes, kurias T. Ž. įvardija kaip šmeižiančias jos asmenį, E. V., kaip civilinio proceso dalyvis civilinėje byloje (ieškovės DNSB (duomenys neskelbtini) atstovas), išdėstė teismui pateiktame dokumente, naudodamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų garantuojamomis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. teisėjams, posėdžių sekretorei, advokatams ir kt. asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad DNSB (duomenys neskelbtini) ieškinio turinys civilinėje byloje, kurioje, kaip galima suprasti, buvo sprendžiamas įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus klausimas, būtų paskleistas tretiesiems asmenims, nesusijusiems su minėto klausimo nagrinėjimu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės DNSB (duomenys neskelbtini) atstovo E. V. ieškinio turinys tapo žinomas tretiesiems asmenims.
Iš T. Ž. teismui pateikto ieškinio turinio akivaizdu, kad tokį ieškinį E. V. pateikė siekdamas apginti savo atstovaujamojo DNSB (duomenys neskelbtini) teises bei teisėtus interesus. Tokia teisė civiliniam procese yra numatyta kiekvienam proceso dalyviui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ,,Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, tai yra neperžengdamas Konvencijos 10 str. 2 d. nustatytų šios teisės ribų. Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003).
Pažymėtina ir tai, kad LR CK 2.24 str. yra įtvirtintas asmenų, dalyvaujančių procese, imunitetas atsakomybei dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios asmens garbę ir orumą, paskleidimo, ir šis imunitetas apima tiek administracinių, tiek civilinių ir baudžiamųjų bylų procesą, tai yra teismo proceso dalyviai už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Konstatuotina, kad E. V. ieškinio padavimo teismui nėra pagrindo laikyti jo teisių ir laisvių įgyvendinimo ribų peržengimu ir T. Ž. teisių bei laisvių pažeidimu. E. V. ieškinio pateikimas teismui, vykdančiam procesą civilinėje byloje ir taip atliekančiam tiesiogines funkcijas, negali būti vertinimas kaip tyčinis viešas ar neviešas T. Ž. įžeidimas.
Šalies argumentai
T. Ž. skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, neatitinka realios situacijos. Pažymėtina, kad jokių objektyvių duomenų, juolab, įrodymų, kurie patvirtintų skunde nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybes, kad informacija gali paniekinti ar pažeminti ją arba pakirsti visuomenės pasitikėjimą ja, nepateikiama. Vien subjektyvus pareiškėjos įsitikinimas, kad tai ją žemina ar įžeidžia, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti, o kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Šiuo atveju, iš skundo turinio nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, kokias pasekmes sukėlė nukentėjusiajai.
Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, todėl atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal T. Ž. skundą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.