Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalauja priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų konvojavimo sąlygų per laikotarpį nuo 2011-06-20 iki 2014 m. liepos mėn.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administra­cinėje byloje Nr. A444-343/2013).Toks teisės aiškinimas taikytinas ir šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas nuo 2011-06-20 vykusio kiekvieno konvojavimo iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą atveju suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos, tačiau į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo kreipėsi tik 2015-02-09 (b. l. 3), todėl laikytina, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui, apimančiam 2011-06-20–2012-02-08 konvojavimo laikotarpius, pareikšti.

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju, atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 36-40). Pareiškėjas įrodymų, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, nepateikė, teismas tokių aplinkybių ex officio taip pat nenustatė, todėl pareiškėjo reikalavimui, kildinamam iš 2011-06-20–2012-02-08 laikotarpiu vykdytų konvojavimų, taikytina ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmestina (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje pateiktus kelionės žiniaraščius (b. l. 41-110) pareiškėjo konvojavimas vyko iki 2014-06-10, todėl skunde nurodytos konvojavimo vykdymo sąlygos byloje vertintinos už 2012-02-09–2014-06-10 laikotarpį (ginčo laikotarpis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymo Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 123 punkte yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Byloje pagal kelionės žiniaraščių duomenis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-02-09 iki 2014-06-10 pareiškėjas buvo konvojuotas 23 kartus specialiaisiais automobiliais, turinčiais transporto priemonės registracijos liudijimus ir išduotas techninės apžiūros ataskaitas (b. l. 111-112, 114-115, 117-118, 120-121, 123-124, 126-127, 129-130, 132-133, 135-136, 138-139, 141-142, 144-145, 147-148, 150-151, 156-157).

Pareiškėjas teigia, kad specialiuosiuose automobiliuose įrengtos kameros būdavo perpildytos. Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų vietų. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymo Nr. 1V-204 „Dėl Kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ 5.7.21 punktas) matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais: „VW Crafter“, valstybiniai Nr. EFS 561, Nr. EFS 565, Nr. EFS 559, Nr. EFS 558, Nr. FUV 254, Nr. FUV 253, Nr. EDL 154, Nr. EDL 153, Nr. EDL 152, Nr. EDL 150, Nr. EDL 149, Nr. GHF 409, kuriuose įrengta po 19 sėdimų vietų (b. l. 111, 114, 117, 120, 123, 126, 129, 132, 135, 138, 141, 144), „MAZ 437040“, valstybinis Nr. TVU 514 – įrengtos 33 sėdimos vietos (b. l. 150), „IVECO EUROCARGO“ valstybinis Nr. SND 472, 30 sėdimų vietų (b. l. 147), „Mercedes Benz“ valstybinis Nr. DOK 714 (b. l. 156). Pagal minėtose transporto priemonėse įrengtų sėdimų vietų kiekį ir VST kelionės žiniaraščiuose nurodytą vykusių asmenų skaičių, matyti, kad maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius ginčo laikotarpiu nebuvo viršijamas.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą taip pat teigė, kad specialiaisiais automobiliais vykstančių asmenų skaičius nėra viršijamas, priešingu atveju, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius ir apie tai pažymima kelionės žiniaraštyje. Tokius atsakovo atstovo argumentus patvirtina 2012-05-03 (b. l. 50) kelionės žiniaraštis, kuriame nurodyta, kad 2012-05-04 konvojavimo metu buvo surašyti tarnybiniai pranešimai dėl vietos stokos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginys, kad transporto priemonės buvo perpildytos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Sutinkamai su Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktais, visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų.

Pareiškėjas skunde teigia, kad transporto priemonėse nebuvo vėdinimo ar šildymo sistemos, langų, apšvietimo, bagažo skyriaus ir saugos diržų.

Reikalavimai specialiojo transporto įrengimui yra išdėstyti Konvojavimo taisyklių 146 punkte, t. y. specialiajame automobilyje be kita ko turi būti tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės) (Konvojavimo taisyklių 146.3 punktas), veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (Konvojavimo taisyklių 146.4 punktas). Tačiau Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja, kad specialiajame transporte privalomai būtų įrengti saugos diržai ar bagažo skyrius. Konvojavimo taisyklių 146.1 punkte nurodyta, kad specialiojo automobilio langai neturi būti pažeisti, tačiau konkretaus reikalavimo, kad specialiajame transporte turi būti įrengti langai, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad konvojavimo automobiliuose neįrengus saugos diržų, bagažo skyriaus ar langų, būtų pažeistos pareiškėjo teisės. Kita vertus iš byloje esančių transporto priemonių schemų (b. l. 113, 116, 119, 122, 125, 128, 131, 134, 137, 140, 143, 146, 149, 152, 158) matyti, kad daugumoje transporto priemonių, kuriomis pareiškėjas konvojuotas ginčo laikotarpiu, bagažo skyrius ir langai yra įrengti. Nurodytos transporto priemonių schemos taip pat paneigia pareiškėjo argumentus, kad transporto priemonėse nebuvo vėdinimo sistemos ir apšvietimo. Pareiškėjas dažniausiai buvo konvojuojamas automobiliais „VW Crafter“, kuriuose yra įrengtas bagažo skyrius, kėdės su atlošais, evakuaciniai liukai, šildymo įrenginiai ir sistemos, apšvietimas, ventiliacija ir langai, automobilyje „IVECO EUROCARGO“ yra įrengtas bagažo skyrius, kėdės (sėdynės), ventiliacija, šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, automobiliuose „MAZ“ ir „Mercedes Benz“ yra įrengti vėdinimo liukai, apšvietimo lemputės ir šildymo sistema. Iš atsakovo atstovo pateiktų Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus dirbtinės apšvietos matavimų protokolų matyti, kad automobiliuose, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, yra įrengtas tinkamas apšvietimas (b. l. 159, 161, 164, 169-170). Pagal ventiliacijos efektyvumo matavimo protokoluose nurodytus specialiųjų automobilių ventiliacijos efektyvumo tyrimus (b. l. 160, 162-163, 16-168), transporto priemonėse įrengtų sėdimų vietų skaičių ir jais vykusių asmenų skaičių, matyti, kad Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimai oro tūriui nebuvo pažeisti.

Teismas neturi duomenų apie oro temperatūrą, ventiliacijos efektyvumą ir apšvietimo lygį, buvusį konkrečių pareiškėjo konvojavimų metu ir 2012-10-11 pareiškėjo konvojavimo sąlygas, tačiau pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai konvojavimo sąlygomis yra labai abstraktaus pobūdžio ir nekonkretizuoti. Tai, jog pareiškėjui konvojavimo metu trūkdavo oro ar buvo per aukšta oro temperatūra, yra subjektyvus jo paties konvojavimo sąlygų vertinimas. Pareiškėjas nenurodė nei konkretaus laikotarpio, nei kuo remiantis nustatė, kad oro temperatūra buvo netinkama ar ventiliacijos efektyvumas netinkamas, todėl pareiškėjo argumentai, jog konvojavimo metu nebuvo vėdinimo sistemos ir apšvietimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kad būtent 2012-10-11 konvojavimo sąlygos buvo netinkamos, todėl konkrečiai neįvardijus šio konvojavimo metu buvusių atsakovo atstovo pažeidimų, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad 2012-10-11 buvo pažeista konvojavimo tvarka ir reikalavimai specialiajam transportui.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad konvojavimo metu sutriko jo sveikata, tačiau iš pareiškėjo sveikatos istorijos įrašų (b. l. 8-35) nematyti, kad jam būtų buvę nustatyti sveikatos sutrikimai, tiesiogiai įtakoti konvojavimo sąlygų. Nei viename teismui pateiktame kelionės žiniaraštyje nėra įrašo apie konvojuojamų asmenų sveikatos sutrikimus ar pareiškėjo nusiskundimus. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad konvojavimo metu buvo sutrikdyta jo sveikata.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad 2012-02-09–2014-06-10 pareiškėjo konvojavimo laikotarpiu buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, buvo užtikrintas saugus jo transportavimas, kuris vykdytas specialiai tam pritaikytu transportu, o konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų konvojavimo sąlygų minėtu laikotarpiu atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius nei vienos iš būtinų valstybinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas prašė priteisti 15,72 EUR bylinėjimosi išlaidas, susidariusias rengiant skundo priedų kopijas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau šalies prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos privalo būti pagrįstos ir būtinos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnis iš atsakovo reikalauja pateikti papildomas atsiliepimo į skundą kopijas, skirtas kitiems proceso dalyviams įteikti, tačiau toks reikalavimas nėra taikomas atsiliepimo į skundą priedams. Teismui yra pateikiama viena atsiliepimo į skundą priedų kopija, kuri lieka byloje.

Šiuo atveju atsakovo atstovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro dviejų atsiliepimo į skundą priedų kopijų rengimo išlaidos, viso – 262 lapų kopijavimo išlaidos. Kadangi atsakovo atstovas teismui turėjo pateikti tik vieną atsiliepimo į skundą priedų kopiją, pusė dokumentų kopijų darymo išlaidų laikytinos nepagrįstomis ir nebūtinomis, atsakovo atstovas pats įtakojo papildomų išlaidų atsiradimą ir neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti jas iš pareiškėjo. Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo, atsakovo atstovui priteistina 131 lapo dokumentų kopijavimo išlaidos. VST vado 2015-01-22 įsakymu Nr. 47V-31 nustatyta, kad 2015 metais vieno rašytinio grafinio A4 formato lapo dokumento kopijos parengimo kaina yra 0,06 EUR (b. l. 171), todėl už 131 lapų dokumentų kopijų parengimą iš pareiškėjo atsakovo atstovo VST naudai priteistina 7,86 EUR (131 x 0,06) dokumentų kopijavimo išlaidų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo J. V. skundą atmesti.

priteisti atsakovo Lietuvos valstybės atstovui Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš pareiškėjo J. V. 7,86 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.