- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-291-210/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- D. L., R. L.
- Atsakovas
- S. R.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. L. ir R. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2851-636/2017 pagal ieškovų D. L. ir R. L. ieškinį atsakovei S. R. dėl nuostolių dėl daikto trūkumų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai D. ir R. L. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami iš atsakovės S. R. priteisti 17872,05 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2016 m. birželio 13 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai iš atsakovės nupirko žemės sklypą, gyvenamąjį namą su kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko ieškovai pastebėjo, jog minėtas jų įsigytas gyvenamasis namas yra nešiltas ir nesandarus, nors pirkimo-pardavimo metu atsakovė buvo nurodžiusi, jog namas yra labai šiltas, atitinka C energetinio naudingumo klasę. Buvo nustatyti ir kiti ieškovų iš atsakovės įsigyto gyvenamojo namo trūkumai – paslėpti defektai, kuriems ištaisyti jiems kainuos 17 872,05 Eur. Todėl, spręsdami, jog gyvenamasis namas yra su esminiais trūkumais, trukdančiais juo naudotis tinkamai pagal paskirtį, turinčiais įtakos gyvenimo kokybei ir jų sveikatai, vadovaudamiesi CK 6.334 str. 1 d. 3 p., ieškovai prašo priteisti iš atsakovės minėtas gyvenamojo namo trūkumų ištaisymo išlaidas. Jų įsitikinimu, atsakovė sąmoningai neatskleidė parduodamo namo trūkumų, apie kuriuos neabejotinai ji turėjo žinoti, nes, ieškovų teigimu, jeigu jie būtų žinoję apie nustatytus namo trūkumus, apskritai nebūtų šio namo pirkę ir mokėję už jį tokios kainos, kokią sumokėjo.
Šalies argumentai
2. Atsakovė S. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė paaiškino, jog namas yra sandarus ir šiltas. Namo projektas buvo parengtas tik 2004 m., o namas pradėtas statyti 2000 m. Ji su šeima name pradėjo gyventi 2002 m. ir pragyveno 14 metų. Namas buvo tinkamas gyventi jos šeimai, kurioje augo maži vaikai. Namas buvo statomas ne parduoti, o šeimai gyventi, ir jis buvo statomas ne profesionalių statybininkų, o jos buvusio vyro jėgomis, namą statė sau, todėl naudojo, jų įsitikinimu, kokybiškas medžiagas, buvusias tuo metu. Ieškovai buvo kelis kartus atvykę apžiūrėti namo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismas Mažeikių rūmai 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei S. R. iš ieškovų D. L. ir R. L. po 810,00 Eur, t. y. iš viso 1620,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad namas buvo baigtas statyti 2009 m., kai fiksuotas jo užbaigimas 98 proc., todėl natūralu, kad nuo 2009 m. iki ieškovams įsigyjant iš atsakovės gyvenamąjį namą šio namo statyboms naudotos medžiagos nusidėvėjo, o sandarinimo medžiagos dėl išorinio poveikio galėjo nežymiai pasislinkti iš vietos, prarasti savo pirmines savybes. Teismas vertino tai, kad ieškovo D. L. vadovaujama įmonė UAB „Linord“ užsiima statybos darbais ir jis turėjo galimybę pasinaudoti ne tik savo žiniomis, bet ir specialistų pagalbą apžiūrint perkamą namą. Teismas nustatė, kad ieškovai už įsigytą nekilnojamąjį turtą atsakovei yra skolingi 17872,05 Eur sumą ir ši skolos suma sutampa su ieškovų prašoma priteisti iš atsakovės nuostolių suma dėl jų nurodytų gyvenamojo namo trūkumų. Teismas vertino tai, kad atsakovė gyvenamąjį namą statė turėdama tikslą jame gyventi su šeima, o ne parduoti, todėl natūralu, kad, siekiant kokybiško ir patogaus gyvenimo name, jame buvo padaromi tam tikri sprendimai, t. y. pakeistas namo apšildymo būdas, atnaujintos virtuvėje ir koridoriuje grindys, jas padarant apšildomas, apšiltintos iš vidaus namo sienos, tai nebuvo numatyta techniniame projekte. Tačiau šie atlikti namo pagerinimo darbai nedaro gyvenamojo namo blogesnio, priešingai, jį daro šiltesnį. Teismas pastebėjo, kad ieškovai, įrodinėdami namo nesandarumą, nepateikė duomenų apie elektros sąnaudas, kurios susidaro šildant namą, nepateikė įrodymų, kad namas yra tokios būsenos, jog jame negalima gyventi, ir apie tai jie nebuvo informuoti apžiūrint namą, arba būtų tokių paslėptų namo trūkumų, dėl kurių būtų sumažėjęs namo naudingumas, o ieškovai žinodami apie tokius trūkumus apskritai nebūtų namo pirkę ar už jį mokėję tokią kainą. Atsakovė sudarė ieškovams sąlygas apžiūrėti parduodamą namą ir prieš ieškovams įsigyjant namą tinkamai atskleidė namo būklę. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė sudarė ieškovams tinkamas sąlygas apžiūrėti parduodamą namą ir prieš ieškovams įsigyjant namą tinkamai atskleidė namo būklę, bei į tai, jog ieškovai neįrodė, jog jų nurodyti namo trūkumai yra esminiai, dėl kurių nebūtų galima namo naudoti pagal paskirtį, teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovai D. ir R. L. prašo panaikinti Mažeikių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5. 1. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog atsakovė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės už netinkamą daikto kokybę, nes ji nėra profesionali statytoja, kadangi Statybos įstatymo nuostatos jai privalomos taip pat. Nors ginčo turtas yra pripažintas tinkamu naudoti ir buvo įregistruotas kaip atsakovės nuosavybė, sudarant namo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė nurodė, jog nėra paslėptų daikto, t. y. namo trūkumų, tačiau ieškovams pradėjus naudotis ginčo turtu, paaiškėjo aplinkybės, jog daiktas, t. y. ginčo turtas, turi daug paslėptų trūkumų, apie kurių buvimą atsakovė ieškovų neinformavo ir kurių nenurodė. Namo trūkumai paaiškėjo apeliantams pradėjus ginčo name gyventi, t. y. po to, kai apeliantai pradėjo naudotis įsigytu daiktu – gyvenamuoju namu, ir objektyviai vertinant šie trūkumai negalėjo būti nustatyti vizualiai apžiūrint ginčo namą.
Šalies argumentai
5.2. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad parduodamų nekilnojamųjų daiktų kokybė šalių pirkimo pardavimo sutartyje iš esmės aptarta nebuvo. Pirkimo pardavimo sutartyje nurodoma, jog parduodamas turtas yra be trūkumų, tai reiškia, jog šalys susitarė, jog ginčo turtas turi atitikti bendrus tokiam turtui keliamus kokybės reikalavimus. Esamo ginčo atveju turtas neatitinka daiktui keliamų standartų bei neatitinka STR reikalavimų dėl esminių statinio reikalavimų, higienos, sveikatos, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, ir kt. reikalavimų.
5.3. Teismo išvada, kad apeliantams buvo žinoma apie ginčo turto – namo paslėptus defektus, prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai: pažaidų ir defektų nustatymo tyrimui Nr. 2017-06-26-1; eksperto E. L. raštui, kuriame teigiama, jog akte nurodyti trūkumai yra paslėpti ir kad juos galima nustatyti tik turint specialias žinias ir kvalifikaciją; sandarumo ir oro apykaitos nustatymo testui EN13829, kuriame padarytos išvados tam panaudojant specialias priemones. Visi daikto namo trūkumai nebuvo akivaizdūs, o buvo paslėpti ir normaliomis aplinkybėmis jų nebuvo galima pastebėti ir žinoti apie jų buvimą, todėl nėra jokio pagrindo atleisti atsakovės nuo atsakomybės dėl parduoto daikto (gyvenamojo namo) trūkumų. Apžiūros metu egzistavo namo „Ekspertizės akte“ nustatyti trūkumai, apie tai atsakovė apeliantų neinformavo ir šių aplinkybių nenurodė.
5.4. Apeliantų nuomone, svarbu atriboti, kuo žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti. Apeliantas D. L. nepažįsta atsakovės buvusio sutuoktinio, atsakovė apeliantams apžiūrinėjant namą nėra sakiusi, jog namą statė neprofesionalūs statybininkai. UAB „Stogų panorama“ atlikta gyvenamojo namo techninės apžiūros ataskaitoje nepateiktos jokios konkrečios ekspertinės išvados, o turinys visiškai neatitinka specialisto išvados ar eksperto išvados, ją pateikęs asmuo K. K. neapžiūrinėjo ginčo turto, o ataskaitą rengė pagal atsakovės pateiktą Pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo Nr. 2017-06-26-1 kopiją. Be to, pastebėtina, jog minėtas asmuo atsakovei išdavė ginčo namo sertifikatą, todėl akivaizdu, jog jis yra suinteresuotas atsakovei palankia išvada, todėl negali būti objektyvus. Atsakovės dukters liudijimas vertintinas kritiškai, kadangi šis asmuo yra tiesiogiai suinteresuotas atsakovei palankiu sprendimu. Be to, atsakovė atsisakė byloje ginčo turto ekspertizės. Atsakovė deklaraciją apie ginčo turto statybos užbaigimą pateikė 2015-02-19, kurios numeris Nr. 1UDT-80-150220-00056, todėl statybos pabaigos terminas yra 2015 metai.
5.5. Teismas nagrinėdamas bylą grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias daiktų trūkumo institutą, nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl visuma pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytų ir įvertintų aplinkybių lėmė, jog visiškai neatskleista bylos esmė.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. R. prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas šalių ginčui išspręsti visiškai teisingai pritaikė materialinės teisės normas, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nepažeidė šių įrodymų vertinimo taisyklių. Priešingai, nei nurodo apeliantai, pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti.
6.2. Sprendžiant šalių ginčą dėl paslėptų apeliantų iš atsakovės įsigyto gyvenamojo namo defektų bei atsakovės pareigos atlyginti jiems šių defektų šalinimo išlaidas, teismas negalėjo neįvertinti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių: apeliantai iš atsakovės nupirko jos pačios sau praktiškai prieš 10 metų pasistatytą nenaują gyvenamąjį namą; atsakovė nėra nei profesionali statytoja, nei profesionali nekilnojamojo turto pardavėja; apeliantai perkamą namą turėjo visas galimybes apžiūrėti ir įvertinti; atsakovės apeliantams parduotas gyvenamasis namas buvo ir tebėra tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, t. y. namas visiškai tinkamas jame gyventi.
6.3. Apeliantai tiek patys, tiek pasitelkdami reikiamus specialistus turėjo galimybę įvertinti perkamo namo ne tik teisinį, bet ir techninį statusą, taip pat jo faktinę būklę, šia teise jie nesinaudojo, namą apžiūrėjo tik vizualiai. Vadinasi, perkamo namo būklė jiems nekėlė jokių abejonių. Apeliantai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad minėtos sutarties sudarymo metu jiems atsakovės parduoto turto kokybė, kiekis ir kiti kriterijai neatitiko pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ar įprastų tokiam turtui reikalavimų.
Šalies argumentai
6.4. Apeliantų nurodyti iš atsakovės įsigyto namo trūkumai yra vizualiai matomi trūkumai ir juos turėjo pastebėti bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo prieš įsigydamas namą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl kitų namo trūkumų, kurie nebuvo matomi neatidengus sienos, grindų ar kitų namo elementų, atsiradimo priežasties neįmanoma spręsti vien iš apeliantų pateiktos foto fikcijos, kai nėra sienos ar kitų elementų ardymo aprašymo ar vaizdo medžiagos. Natūralu, jog nuo 2009 m. iki apeliantams įsigyjant iš atsakovės gyvenamąjį namą šio namo statyboms naudotos medžiagos nusidėvėjo, o sandarinimo medžiagos dėl išorinio poveikio galėjo nežymiai pasislinkti iš vietos, prarasti savo pirmines savybes. Apeliantai iš įsigyto namo niekur neišsikraustė, tebegyvena jame iki šiol. Šiuo ieškiniu apeliantai atsakovės sąskaita siekia galbūt susiremontuoti įsigytąjį namą pagal savo reikalavimus, kartu išvengti ir likusios skolos už nusipirktą turtą atsakovei sumokėjimo.
6.5. Paslėpti namo trūkumai ir būtinybė juos taisyti atsakovės sąskaita apeliantų šioje byloje nebuvo įrodyti. CK 6.334 str. 1 d. 3 p., numato pirkėjo tik realiai patirtų protingų išlaidų, susijusių su trūkumų ištaisymu, atlyginimą, o ne pirkėjo numanomų, galbūt atsirasiančių ateityje ir pan. išlaidų, kurių jis net nepatyrė, atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Ginčas byloje kilo dėl parduoto nekilnojamojo turto – namo trūkumų ir išlaidų jiems pašalinti atlyginimo.
Dėl pardavėjo atsakomybės už paslėptus daikto trūkumus ir pirkėjo teisės reikalauti daikto išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimo
8. Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.
9. CK 6.334 straipsnyje nustatytos netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės, kurias įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu. Kalbant apie nekilnojamąjį daiktą, paprastai pirkėjas gali pasinaudoti trimis gynybos būdais, tačiau šiuo konkrečiu atveju yra aktualus CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas pagal kurį pirkėjas gali reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima, priešingai nei pirmiau aptartoje priemonėje – pirkėjo reikalavime mažinti pirkinio kainą; 2) trūkumai gali būti pašalinti. Galimybė reikalauti pašalinti daikto trūkumus, kurių pašalinti neįmanoma, prieštarautų proporcingumo principui, ginant pirkėjo teises. Pirkėjas, pasinaudojęs reikalavimu ištaisyti daikto trūkumus, nepraranda teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo.
10. Sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, dėl kokios kokybės daikto pirkimo buvo susitarusios šalys, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galbūt susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo-pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).
12. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti, turi būti įvertinta aplinkybių visuma. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai), po to sprendžiama dėl atsakomybės mažinimo pagrindų ir apimties (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2014).
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pasirinko savo teisių gynimo būdą, reikalaudami atlyginti 17872,05 Eur išlaidas, reikalingas paslėptiems gyvenamojo namo trūkumams ištaisyti.
14. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog atsakovė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės už netinkamą daikto kokybę, nes ji nėra profesionali statytoja, ieškovams pradėjus naudotis ginčo turtu, paaiškėjo aplinkybės, jog daiktas, t. y. ginčo turtas turi daug paslėptų trūkumų, apie kurių buvimą atsakovė ieškovų neinformavo ir kurių nenurodė.
15. Namo pirkimo-pardavimo 6.5. sutarties punktu, pirkėjai ir pardavėja patvirtino, kad nekilnojamojo turto, taip pat ir gyvenamojo namo, būklė ir kokybė šios sutarties sudarymo metu atitinka sutartyje numatytas bei kitas šalių aptartas sąlygas ir reikalavimus, tačiau teismas šios sąlygos nepripažino kaip parduodamų nekilnojamųjų daiktų kokybės iš esmės aptarimą. Teisėjų kolegija sutikdama su tokia teismo pozicija sprendžia, kad ši sutarties sąlyga leidžia daryti išvadą, kad ieškovams perkamas namas tiko, kad namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jokie namo trūkumai nebuvo pastebėti, todėl ieškovai privalo įrodyti, kad namo pirkimo metu buvo paslėptų namo trūkumų.
16. Apeliantų nuomone, svarbu atriboti, kuo žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti. Pažymėtina, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus faktorius, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs. Taigi, šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybe laikomas pardavėjo veiksmų, kuriais pirkėjui buvo atskleidžiama parduodamo daikto būklė, tinkamumas (pakankamumas).
17. Kolegijos vertinimu, ieškovams buvo tinkamai atskleista tikroji namo būklė, kai buvo sudaryta galimybė ieškovams apžiūrėti įsigyjamą turtą: aprodyti kambariai, palėpė, balkonas, priepirtis, pirtis, katilinė ir kitos patalpos, atsakovė paaiškino, jog name vietoje buvusio šildymo būdo (kūrenimas malkomis) yra įrengtas geoterminis šildymas, parodė jiems pasmukusį dešinės namo pusės pabetonuotą takelį, aprodė lietvamzdžius, po malkinio katilo užvirimo likusias nuplėštas lentas nuo lubų, taip pat paaiškino, kad namuose palaikė apie 20 laipsnių temperatūrą ir kiekvieną mėnesį moka po 100–110 Eur už elektros sąnaudas susidariusias šildant namą, vandenį. Apeliantai nesiremia aplinkybėmis, kad pardavėja ieškovams būtų trukdžiusi apžiūrėti namą ar neleidusi atsivesti specialisto, gebančio nustatyti namo kokybę. Dėl nurodytų argumentų bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai konstatavo, kad pirkėjams buvo suteikta pakankamai laiko įsigyjamam namui apžiūrėti ir jo kokybei įvertinti. Taigi, ieškovams buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti namą visapusiškai, o perkamo namo būklė jiems nekėlė jokių abejonių. Kolegija pažymi, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgta į individualias ieškovo savybes ir patirtį: buvo perkamas didelės vertės nekilnojamasis turtas, o ieškovo D. L. vadovaujama įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Linord“, užsiima statybos darbais, ir jis turėjo galimybę pasinaudoti ne tik savo žiniomis, bet ir specialistų pagalba apžiūrint perkamą namą, atsižvelgiant į tai, kad namą jie pirko ne iš profesionalios pardavėjos ar statytojos, be to, pirko ne naują namą, o pastatytą praktiškai prieš 10 metų. Tai reiškia, kad pirkėjai turėjo pakankamai žinių, susijusių su nekilnojamuoju turtu ir jo valdymu, šio turto sąlyginai ilgą eksploatacinį amžių (dešimt metų), kai per tokį laiką iš esmės pakito ne tik statybinių medžiagų kokybė, bet ir atsirado natūralus susidėvėjimas, kuris akivaizdu, pirkėjams buvo žinomas, todėl įvertinus visumą objektyvių ir subjektyvių faktorių, konstatuotina, kad bet kuris protingas ir rūpestingas asmuo nebūtų įsigijęs namo jo tinkamai neapžiūrėjęs ir neįvertinęs visų šių natūralių aplinkybių ir faktų.
18. Paslėptus įsigyto namo trūkumus apeliantai įrodinėja eksperto E. L. raštais ir pažaidų ir defektų nustatymo 2017 m. birželio 26 d. tyrimu, kuriame nurodyti šie namo trūkumai: neįrengtas balkono aptvėrimas, prasėdusi nuogrinda prie namo sienos, neužtikrintas natūralus stogo konstrukcijos vėdinimas, korozijos pažeisti latakai ir lietvamzdžiai, netinkamai įrengta stogo hidroizoliacinė (difuzinė) plėvelė, netinkamai įrengta sienų vėjo izoliacija, neįrengtos priešvėjinės sandarinimo juostos ties langais, netinkamai sudėta termoizoliacinė medžiaga sienos konstrukcijoje, neužsandarintas lauko durų rėmas, netinkamai įrengta grindų konstrukcija, neįrengta sienų garo izoliacija, netinkamai įrengtas palėpės perdangos termoizoliacijos sluoksnis ir netinkami įrengtas stogo konstrukcijos garo izoliacinis sluoksnis. Taip pat pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo 5 dalyje nurodyta, kad gyvenamojo namo techniniame projekte pateiktos detalės neatitinka pastatyto namo konstrukcinių sprendinių: projekte nenurodytas sienų apšiltinimas iš vidaus, medinių grindų ant grunto detalėje nurodytas kietos mineralinės vatos sluoksnis, bet įrengta minkšta, stogo detalėje nurodyta priešvėjinė vata, bet ši neįrengta.
19. Teismo vertinimu, ieškovų nurodyti namo trūkumai, kaip prasėdusi nuogrinda, neįrengta sandarinimo juosta durų perimetre ir tinkamai neįrengtas termoizoliacinis lauko durų montavimas, palėpėje ant perdangos netinkamai sudėta akmens vata, yra vizualiai matomi trūkumai ir juos būtų pastebėjęs bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo įprastai apžiūrėdamas namą prieš jį įsigydamas. Taigi, atidus pirkėjas, apžiūrėdamas namą, pirmiau nurodytų trūkumų negalėjo nepastebėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovų nurodyti namo trūkumai, kurie nėra matomi neatidengus sienos, grindų ar kitų namo elementų, nesant sienos ar kitų elementų ardymo aprašymo ar vaizdo medžiagos, neįmanoma nustatyti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad namo trūkumai paaiškėjo apeliantams pradėjus ginčo name gyventi, t. y. po to, kai apeliantai pradėjo naudotis įsigytu daiktu – gyvenamuoju namu, ir objektyviai vertinant šie trūkumai negalėjo būti nustatyti vizualiai apžiūrint ginčo namą.
20. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad esamo ginčo atveju turtas neatitinka daiktui keliamų standartų bei neatitinka STR reikalavimų dėl esminių statinio reikalavimų, higienos, sveikatos, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, ir kt. reikalavimų. Su tokia apeliantų dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
21. Visų pirma, byloje nėra nuginčyti nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys, todėl neteisūs apeliantai, kad ginčo turtas išvis galėjo būti civilinės apyvartos objektu. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nekilnojamasis turtas neatitinka daiktui keliamų standartų, bei neatitinka STR reikalavimų dėl esminių statinio reikalavimų, higienos, sveikatos, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, ir kt. reikalavimų. Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad natūralu, jog nuo 2009 m. iki apeliantams įsigyjant iš atsakovės gyvenamąjį namą šio namo statyboms naudotos medžiagos nusidėvėjo, o sandarinimo medžiagos dėl išorinio poveikio galėjo nežymiai pasislinkti iš vietos, prarasti savo pirmines savybes. Trečia, apeliantai iš įsigyto namo niekur neišsikraustė, tebegyvena jame iki šiol, taigi, ieškovai neįrodė, jog jų minimi trūkumai yra esminiai, t. y. lemia gyvenimo name kokybę, turėjo įtakos perkamo turto kainai, brangina šio turto išlaikymo išlaidas ir kt. Ketvirta, byloje nėra jokių duomenų apie temperatūros ginčo name parametrus, šildymui suvartotos elektros sąnaudas ir pan. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovų pateiktas sandarumo ir oro apykaitos pastatuose nustatymo testas nepatvirtina, ar jis atliktas tinkamai, nėra pridėta duomenų, įrodančių, jog šį testą atlikusi įmonė turi išduotą atestatą tokiems veiksmams atlikti, ir, kad atlikęs šį testą darbuotojas yra įgijęs būtiną išsilavinimą ar kvalifikaciją, reikalingą tokiam testui atlikti ir išvadai parengti. Teisėjų kolegijai akivaizdu, kad apeliantai siekia galimai susiremontuoti įsigytąjį namą pagal savo reikalavimus, išvengti ir likusios skolos už nusipirktą turtą atsakovei sumokėjimo.
22. Apeliantas D. L. tvirtina, kad nepažįsta atsakovės buvusio sutuoktinio, atsakovė nėra sakiusi, jog namą statė neprofesionalūs statybininkai, UAB „Stogų panorama“ atlikta gyvenamojo namo techninės apžiūros ataskaitoje nepateiktos jokios konkrečios ekspertinės išvados, o turinys visiškai neatitinka specialisto išvados ar eksperto išvados, ją pateikęs asmuo K. K. neapžiūrinėjo ginčo turto, o ataskaitą rengė pagal atsakovės pateiktą pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo Nr. 2017-06-26-1 kopiją, be to, minėtas asmuo atsakovei išdavė ginčo namo sertifikatą, todėl akivaizdu, jog jis yra suinteresuotas atsakovei palankia išvada, todėl negali būti objektyvus. Teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad šie deklaratyvūs jų teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
23. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovai šioje byloje nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų 17872,05 Eur patirtų nuostolių (išlaidų) dydį, atsiradusį dėl to, kad jie turėjo taisyti įsigyto nekilnojamojo turto trūkumus (CK 6.334 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo šalių pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, pagrįstai rėmėsi apklaustos liudytojos parodymais, sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstė jų vertinimą ir jų pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad apeliantai turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.
25. Įvertinusi įrodymų visumą, teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad atsakovė sudarė ieškovams tinkamas sąlygas apžiūrėti parduodamą namą ir prieš ieškovams įsigyjant namą tinkamai atskleidė namo būklę, ieškovai neįrodė, jog jų nurodyti namo trūkumai yra esminiai dėl kurių nebūtų galima namo naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė nepažeidė pareigos parduoti daiktą tinkamą naudoti pagal paskirtį ir kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 str. 1 d.), atsakovė įrodė, kad sutarties sudarymo metu ieškovai žinojo apie perkamo objekto trūkumus (CPK 178 str. ). Taigi, atsakovei pagal CK 6.344 str. 1 d. 3 p. nekyla pareiga atsakyti už netinkamą parduoto daikto kokybę, kadangi pirkėjams nurodė ir su jais aptarė daikto trūkumus. Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ieškovams nepriteisti jų patirtus nuostolius, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
27. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 500 Eur išlaidas, patirtas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prie prašymo pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nurodyto dydžio, todėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteistinos atsakovei iš ieškovų (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), t. y. iš viso 500,00 Eur (penkis šimtus eurų), bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.