Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui Jurijui Surininui (Jurij Surinin), nukentėjusiems R. A., K. S., A. M. (A. M.), ekspertui Mantui Juodakiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymą J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaruojančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, įgijusiam vidurinį išsilavinimą, teistam, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2021 m. gegužės 17 d. apie 09:30 val. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einantiems, tarnybinę uniformą vilkintiems, pagal iškvietimą atvykusiems valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vyriausiajam patruliui R. A., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vyriausiajam patruliui K. S. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vyriausiajam patruliui A. M., t. y. aktyviais veiksmais vengdamas sulaikymo, užsibarikadavo namo viduje ir atsuko dujų balioną, o į namą įsiveržus policijos pareigūnams, mėtė į šiuos peilius, šakutes, metalinius ir keramikinius indus, kėdes, tyčia mojuodamas plaktuku ir kirviu, pataikė nukentėjusiajam A. M. kirviu du kartusi į dešinę koją, padarydamas A. M. dešinės čiurnos sąnario priekinio šokikaulinio šeivikaulio raiščio ir priekinio blauzdikaulinio šeivikaulio raiščio plyšimus, tai yra sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei R. A. kirviu pataikė į kairės rankos nykštį, padarydamas nukentėjusiajam R. A. kairės plaštakos l piršto kirstinę žaizdą, kairio nykščio galinio pirštakaulio lūžį, t. y. sužalojimus dėl nykščio lūžio vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip pat tyčia mojuodamas kirviu ir plaktuku bei spardydamas, grumtynių metu pargriovė K. S., padarydamas nukentėjusiajam K. S. dešinio kelio poodinę kraujosruvą, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukeldamas fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atlikusiems – savo tarnybines pareigas vykdžiusiems pareigūnams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vyriausiesiems patruliams R. A., A. M. ir K. S.,

t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1177/2021 (01) nurodyta, kad K. S. nustatytas dešinio kelio poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi, 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, labiausiai tikėtina iki apžiūros VšĮ RVUL 2021-05-17, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021 m. gegužės 17 d., ir tiriamojo nurodytu būdu, t. y. pargriuvus grumtynių metu ir dešinio kelio sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi. Diagnozuotas nugaros apatinės dalies sumušimas nepagrįstas objektyviai medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nevertinamas. Sužalojimas įvertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (T 1, b. l. 104-105).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1205/2021 (01) nurodyta, kad A. M. nustatyti šie sužalojimai: dešinės čiurnos sąnario priekinio šokikaulinio šeivikaulio raiščio ir priekinio blauzdikaulinio šeivikaulio raiščio plyšimai. Sužalojimai tikėtina padaryti pakreipus dešinę pėdą į vidų. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. ( T 1, b. l. 137-138).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos ketvirto būrio vyriausiosios patrulės Julijos Kemežytės 2021 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 17 d. patruliuodama kartu su vyr. patruliu V. Grudinskiu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo sūnus J. S. (36 m., psichikos sutrikimas) rankose turi peilį, grasina nužudyti. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas N. S., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su žmona P. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurie paaiškino, kad sūnui J. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra psichikos sutrikimas, prašo, kad pranešėjas jį nužudytų, atsisakęs tai padaryti J. S. pradėjo stumdytis. Iš pranešėjo žodžių J. S. jau nebe pirmą kartą gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, šiuo metu yra ligos paūmėjimas. J. S., pastebėjęs policiją, užėjo į namus. Patekus pareigūnams į namus, bandė kalbėti su J. S., pokalbio metu J. S. griebė peilį ir kirvį ir puolė juos. Uždariusi duris iškvietė pagalbą bei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybą, kadangi J. S. turėjo prie savęs buitinį dujų balioną, kurį atsuko. Atvykus pagalbai V1942, V1821, V1726, V1811 mobilios kuopos pareigūnai su skydu įsiveržė į namo vidų, panaudojo spec. priemones – dujas, bandė sulaikyti J. S., tačiau pastarasis aktyviais veiksmais priešinosi mėtydamas visus daiktus, kurie buvo po ranka. Mobilios kuopos vyriausiajam patruliui A. M. kirviu trenkė į dešinę koją, ją sužalojo. Taip pat mobilios kuopos vyriausiajam patruliui R. A. susižeidė kairę ranką bei mobilios kuopos vyriausiajam patruliui K. S. sužalojo nugarą. Po grumtynių J. S. buvo suimtas, apžiūrėtas GMP 5601, tolimesnei apžiūrai kartu su palyda V1726 išvežtas į psichiatrijos ligoninę Parko g. 21. Buvo panaudotos spec. priemonės – dujos, antrankiai (T 1, b. l. 25).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas– dviejų aukštų gyvenamojo namo prieškambaris. Gyvenamasis namas yra aptvertoje, nesaugomoje, vaizdo stebėjimo kameromis nestebimoje teritorijoje. Įėjimo į namą durys yra iš vidinio kiemo pusės, apeinant aplink namą iš kairės pusės, nuo vartelių. Iš vidinio kiemo pusės, priešais fasadinę namo sieną yra įrengtos plytelės. Arčiau namo kampo, ant plytelių, 45x30 cm. plote yra statinės netaisyklingų formų raudonos spalvos dėmės. Nuo dėmių daroma nuoplova, kuri su galimais biologiniais pėdsakais supakuojama į voką Nr. 1. Palei namo sieną, priešais plyteles kur aptiktos raudonos spalvos dėmės, yra suolas. Ant suolo yra praplėšta binto pakuotė ir dvi binto dalys su raudonos spalvos dėmėmis. Namo durys yra metalinės, rakinamos viena vidine spyna. Vizualiai apžiūrėjus duris, durų spynas – akivaizdžių išorinių pažeidimų nenustatyta. Aplink duris, lauke yra išmėtytos muilų pakuotės, replės, dėžutės su elektrinėmis lemputėmis, valymo šepetys. Durų dešinėje pusėje, lauke, nuversta ant nugarėlės kėde, išbyrėjusios šukės stiklo. Už durų yra siauras „L“ formos prieškambaris. Prieškambario dalyje, ant durų slenksčio yra numesta plastikinė staltiesė. Prieškambario mažesnėje dalyje į sieną yra atremta lenta. Ant grindų išmėtyti puodeliai, lėkštės, plastikinė dėžė, baltos spalvos puodelio šukės, šaukštas. Prieškambario kairėje pusėje (didesnėje dalyje) ant grindų išverstos lėkštės, puodeliai, mikrobangų krosnelė, metalinis ir plastikiniai kibirai, maisto likučiai. Prieškambaryje esantis kilimas yra suverstas, išvartytos taburetės, avalynė, kosmetikos ir buitinės priemonės, batų dėžė, išstumdytos spintelės. Prieškambario didesnėje dalyje, kairėje pusėje nuo įėjimo yra mediniai laiptai, vedantys į antrą namo aukštą. Tarp laiptų ir sienos yra kirvis mediniu kotu. Vizualiai apžiūrėjus kirvį raudonos spalvos dėmių nepatikta. Kirvis išimtas ir su galimais biologiniais pėdsakais supakuotas į voką Nr. 2. Prieškambaryje ant grindų, į laiptų turėklus, yra atremta durų varčia. Tarp turėklų ir durų varčios yra plaktukas su mediniu kotu. Vizualiai apžiūrėjus plaktuką raudonos spalvos dėmių neaptikta. Plaktukas išimtas ir su galimais biologiniais pėdsakais supakuotas į voką Nr. 3. Prieškambario dešinėje pusėje, lygiagrečiai laiptams, yra praėjimas į virtuvę. Virtuvėje ant plytelėmis klotų grindų yra purvo likučiai, metalinis virtuvinis peilis. Vizualiai apžiūrėjus peilį raudonos spalvos dėmių nepatikta. Peilis išimtas ir su galimais biologiniais pėdsakais supakuotas į voką Nr. 4. Virtuvės dešinėje pusėje yra spintelė ant kurios yra puodų dangčiai, vazoninės gėlės. Taip pat palei dešinę sieną yra viryklė, kriauklė. Virtuvės galinėje sienoje esantis langas apžiūros metu yra atvertas. Palei virtuvės galinę sieną, lango kairėje pusėje yra šaldytuvas, spintelė su virtuvės reikmenimis ir maisto likučiais. Daugiau pėdsakų ar objektų reikšmingų tyrimui nenustatyta. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais; kirvis su galimais biologiniais pėdsakais; plaktukas su galimais biologiniais pėdsakais; peilis su galimais biologiniais pėdsakais (T. 1, b. l. 37-50).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje paimtų daiktų apžiūra. Apžiūrėtas vienašmenis peilis, kuris yra buitinio naudojimo, sudaro iš geležtės, rankenos ir antgalio. Bendras peilio ilgis 21,4 cm. Peilio geležtės ilgis 10,4 cm, plotis plačiausioje vietoje – 2 cm. Peilio rankenos ilgis 11 cm. Peilis sidabrinės (metalinės) spalvos. Peilio antgalis yra apvalios formos. Apžiūrėtas plaktukas turi metalinį viniatraukį pilkos (metalinės) spalvos, aprūdijusį, viniatraukio ilgis – 4 cm, plotis – 2,9 cm, vinių traukimo skylė yra 3 cm ilgio. Plaktuko kotas yra medinis 25,4 cm ilgio, 3,5 pločio, 2,2 cm storio. Plaktuko kotas yra padėvėtas, kotas neapdirbtas tik užšlifuota mediena. Koto spalva yra šviesiai ruda (medžio spalvos). Plaktuko pentis yra metalinė, pilkos (metalinės) spalvos. Penties ilgis yra 12,5 cm, 2,9 pločio. Plaktuko galva yra metalinė, pilkos (metalinės) spalvos, aprūdijusi. Galva yra kvadratines formos, 2,6x2,6 cm. Apžiūrėto kirvio penties ilgis –5,5 cm, ji metalinė, pilka (metalinės spalvos), vietomis aprūdijusi. Kirvio penties šono ilgis per vidurį – 3 cm, iš kraštų – 2,8 cm. Kirvio pleišto šono ilgis 5,1 cm, juodos spalvos, parūdijęs, 2,5 cm nuo viršaus prasideda liemens išsikėlimas, išsikėlusio liemens ilgis yra 10,5 cm iki ašmenų, išsikėlusio liemens plotis yra 1,6 cm, išsikėlusio liemens plotis palaipsniui yra platėjantis iki 5,4 cm. Kirvio kirvakotis yra medinis, medžio spalvos, 34 cm ilgio ir 4 cm pločio, kirvakočio 11 cm nuo galo yra juodos spalvos, kirvakočio galo plotis yra 4,8 cm, medinis. Ant kirvakočio nuo pleišto šono galo 5,7 cm yra matomas lipdukas su dalele barkodo, lipduko ilgis – 4 cm, lipduko plotis – 2 cm, lipdukas yra juodos spalvos su raudonos spalvos juostele viršuje, lipduko tekstas atspausdintas baltomis raidėmis, tekstas yra neįskaitomas dėl to, kad lipdukas yra stipriai apgadintas. Kirvakočio yra matomas dalies atskilimas 7,8 cm ilgio prie kirvio pleišto šono. Kirvio užpakalinio pleištakampio ilgis yra 1,4 cm, sidabrines (metalines) spalvos, kirvio užpakalinis pleištakampis yra aprūdijęs. Kirvio priekinio pleištakampio ilgis yra 1,4 cm, sidabrinės (metalines) spalvos, kirvio užpakalinis pleištakampis yra aprūdijęs. Kirvio ašmenys yra 8,5 cm ilgio, sidabrinės (metalines) spalvos, kirvio ašmenys yra aprūdiję. Kirvio galva yra 4,5 cm, platėjanti iki ašmenų, kirvio galvos plotis yra 5,2 cm nuo viršaus ir praplatėjantis 7,5 cm iki apačios kirvio pleištas yra metalinis ir juodos spalvos, aprūdijęs, 7 cm ilgio ir 3 cm pločio per vidurį (plačiausia vieta). Kirvakočio priekis yra medinis, medžio spalvos 4,5 cm ilgio ir 2 cm pločio per plačiausią vietą (T 1, b. l. 51-54).

Liudytoja P. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena nurodytu adresu kartu su savo sutuoktiniu N. S. ir sūnumi J. S.. Jos sūnui J. S. diagnozuota šizofrenija, jis du kartus yra gydytas Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje. Paskutiniu metu jis mobiliojo ryšio telefone gaudydavo kažkokius tai pokemonus, jai yra rodęs telefonu kažkokius tai padarus, tačiau ji tai nieko nesuprato. Paskutines dienas jam pradėjo vaidentis tie pokemonai, kaip jis jai sakė, kad jie (pokemonai) lenda iš visur, tai iš rozečių, tai iš laidų. Ji suprato, kad J. S. vėl prasideda paūmėjimas, todėl ji pasiūlė susileisti vaistus, kuriuos jam yra skyręs gydytojas. J. S. sutiko ir prieš tris dienas jam buvo suleisti vaistai. Po vaistų jam truputį tapo geriau, ir ji manė, kad viskas susitvarkys. 2021 m. gegužės 17 d. apie 07.00 val. J. S. jos paprašė kartu nuvykti su juo į Aušros vartų bažnyčia. Ji jam pasakė, kad galės važiuoti vėliau, apie 12.00 val., jis nieko nesakė ir nuėjo. Po to pamatė, kad J. S. kambaryje meldžiasi. Kai baigė melstis, jis keliais atšliaužė prie tėvo, kuris tuo metu buvo virtuvėje, ir pradėjo prašyti, kad tėvas jį užmuštų, nes jis yra niekam nereikalingas ir kelia tik visiems problemas. Kai tėvas pradėjo jį raminti, J. S. pradėjo tėvą stumti ranka į petį, taip provokuodamas konfliktą. Tėvas į konfliktą nesivėlė ir bandė J. S. nuraminti, tačiau J. S. elgesys vis agresyvėjo, jo veiksmai tapo agresyvūs ir jis niekaip nesiramino. Bijodamas, kad J. S. nieko sau nepasidarytų apie 07.00 val., N. S. iškvietė policiją. Po kai kurio laiko J. S. apsiramino, atsisėdo lauke ant suoliuko ir užsirūkė. Kai jis pamatė atvykstantį policijos automobilį, tada greitai nubėgo į namus ir užsirakino. Atvykę policijos pareigūnai bandė patekti į patalpas, tačiau į vidų nėjo. Kas ten buvo viduje ji nematė, nes buvo lauke. Po kai kurio laiko atvyko dar daugiau pareigūnų. Iš jų pokalbio ji suprato, kad J. S. name atsuko dujas. Nei jos, nei N. S. pareigūnai į namo vidų neleido, todėl kas ten vyko ji nežino, nes nematė. Po kai kurio laiko iš namo išėjo pareigūnai ir išnešė su antrankiais J. S. ir paguldė ant žolės bei iškvietė greitąją med. pagalbą. Tada pamatė, kad pas vieną pareigūną yra sužalota koja, ji buvo sutvarstyta. Kaip jam buvo sužalota koja, ji nematė. Atvykę GMP medikai J. S. išvežė į Respublikinę psichiatrijos ligoninę (T 1, b. l. 62-64).

Liudytojas N. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad jo sūnus serga šizofrenija. Gydytojas pastarajam išrašė raminamuosius vaistus, o taip pat vaistus nuo jo ligos, kuriuos jis šiam turi leisti švirkštu kartą per mėnesį, bet J. S. ne visada sutinka, kad jis jam suleistų vaistų ir ne visada duoda jam tai padaryti. Narkotinių, psichotropinių medžiagų sūnus nevartoja ir niekada nevartojo. Sūnus niekur nedirba, turi neįgalumą, jam nustatytas 50 proc. nedarbingumas. Iki paskelbto karantino dėl COVID-19 epidemijos J. S. padėdavo savo motinai dirbti Halės turgavietėje, kur žmona dirbo valytoja. Karantino metu, kai žmona prarado darbą, J. S. nuolat sėdėjo namuose ir naršė kompiuteriu. Dažnai sakydavo, kad kažkas grasina jam ir jų šeimai susidorojimu ir kažkas ateis. 2021 m. gegužės 17 d. ryte J. S. buvo ligos paūmėjimas, jis pradėjo sakyti, kad niekam nereikalingas, kad jam baisu, sunku gyventi, pradėjo prašyti jį nužudyti. Jis bandė nuraminti sūnų, tada pastarasis pradėjo nervintis, pradėjo jį stumdyti į petį, prašydamas „nužudyk mane“. Fizinio skausmo jis nejuto. Jis labai išsigando dėl sūnaus ir paskambino 112, pranešė, kad reikalingi ir medikai psichiatrai, ir policija. Pagalvojo, kad medikai be policijos su juo nesusitvarkys. Po jo skambučio J. S. nusiramino. Pastarasis ramiai sėdėjo lauke ant suoliuko šalia motinos. Kai J. S. pamatė artėjantį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį su švyturėliais bei garsiniu signalu, išsigando ir užsirakino namuose. Policijos pareigūnai neleido nei jam, nei jo žmonai užeiti į namo vidų pas sūnų, todėl kas įvyko jų namie, nematė, nežino. Negali pasakyti, ar J. S. buvo namuose atsukęs dujų vožtuvą, dujų kvapo nejuto. Negali nurodyti, kaip pas J. S. rankose atsirado kirvis, kuris nuolat gulėjo ūkiniame pastate. Kaip buvo sužaloti pareigūnai, pasakyti negali, nematė. Sūnus jam sakė, kad nieko dėl šio įvykio neprisimena. Po minėto įvykio sūnus buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę, kur gulėjo 48 val., vėliau buvo perkeltas į Lazdynų ligoninę dėl rankos lūžio (T 1, b. l. 67-69).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra. Apžiūros objektas – garso įrašo pavadinimu (duomenys neskelbtini). Garso įrašė užfiksuota kaip į Bendrąjį pagalbos centrą paskambina N. S., kuris nurodė, kad reikia policijos adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jo sūnui (J. S.) negerai, jam ligos priepuolis. Jis bėgioja su peiliais, šaukia, kad visus nužudys ir pats nusižudys (T 1, b. l. 24).

Kitų daiktų apžiūros protokole užfiksuota 36 garso ir vaizdo įrašų, nufilmuotų policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („Body“) kameromis, apžiūra, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės (T 1, b. l. 31-36).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-253/2021 nurodyta, kad kadangi J. S. diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas (paranoidinė šizofrenija), siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek ir šiuo metu, tikslinga jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (T 2, b. l. 87).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos 2021 m. spalio 26 – lapkričio 26 d. ekspertizės akte Nr. 78TPK-196/2021 nurodyta, kad J. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2021 m. gegužės 17 d.) konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija; pagal savo psichikos būklę J. S. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu J. S. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija; pagal savo psichikos būklę J. S. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2021 n, gegužės 17 d.) J. S. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, tuo metu jam buvo paūmėjęs jo lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. Dėl J. S. psichikos būklės su juo negali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis negali stoti prieš teismą. J. S. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (T 2, b. l. 108-114).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus – nukentėjusiųjų R. A., K. S., A. M. ir liudytųjų P. S., N. S. parodymus, specialistų išvadas, teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis ir kitą rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. S., sirgdamas lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, dėl ko negalėjo valdyti savo veiksmų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodytomis aplinkybėmis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einantiems, tarnybinę uniformą vilkintiems, pagal iškvietimą atvykusiems valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vyriausiajam patruliui R. A., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vyriausiajam patruliui K. S. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vyriausiajam patruliui A. M., bei tyčia mojuodamas plaktuku ir kirviu pataikė R. A. kirviu į kairės rankos nykštį, padarydamas nukentėjusiajam R. A. kairės plaštakos l piršto kirstinę žaizdą, kairio nykščio galinio pirštakaulio lūžį, t. y. sužalojimą dėl nykščio lūžio vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei tyčia mojuodamas plaktuku ir kirviu pataikė A. M. kirviu du kartusi į dešinę koją, padarydamas nukentėjusiajam A. M. dešinės čiurnos sąnario priekinio šokikaulinio šeivikaulio raiščio ir priekinio blauzdikaulinio šeivikaulio raiščio plyšimus, t. y. sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tokiais savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė tarnybos pareigas vykdžiusių pareigūnų – vyriausiojo patrulio R. A. ir vyriausiojo patrulio A. M. sveikatą, tokiais savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

Ekspertizės akte nurodyta, kad J. S. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Dėl savo psichikos būklės J. S. negalėjo suvokti baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Psichiatras ekspertas M. Juodakys teisiamojo posėdžio metu patvirtino surašyto minėto ekspertizės akto turinį, paaiškino, kad nepakankamai pagerėjusi būklė, pasireiškia rimti simptomai. Reikalingas stacionarinis gydymas, bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio ligoninėje, nes sutrikimas išlieka.

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtame ekspertizės akte ir jį surašiusio eksperto M. Juodakio apklausos teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis. Todėl teismas, įvertinęs psichiatrijos ekspertizės akto byloje turinį ir teismo psichiatro eksperto M. Juodakio parodymus teisme, pripažįsta, kad J. S. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl ko negalėjo suvokti baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Taigi J. S. bylai reikšmingu laiku buvo nepakaltinamas, o pagal BK 17 straipsnio 2 dalį asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas, kokią priverčiamąją medicinos priemonę tikslinga taikyti J. S. atsižvelgia į ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas ir eksperto paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, tai, kad J. S. reikalingas stacionarinis gydymas, ambulatorinė priežiūra nėra pakankama. Darytina išvada, kad J. S. tikslinga skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Paskirdamas priverčiamąsias priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Šios priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 380, 54 eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (T 1, b. l. 141-150). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 12532, 49 eurų civilinį ieškinį (T 1, b. l. 153-191, T 2, b. l. 1-50). Atsižvelgiant į tai, kad J. S. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarė, būdamas nepakaltinamas, civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nutarčiai, panaikintina (T 2, b. l. 71-72).

Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti –nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, kirvis su galimais biologiniais pėdsakais, plaktukas su galimais biologiniais pėdsakais, peilis su galimais biologiniais pėdsakais, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlyje ( T 1, b. l. 55, 56-57), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini (BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 6 kompaktiniai diskai, saugomi prie bylos, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pripažinti, kad J. S. (J. S.) baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti J. S. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 380, 54 eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 12532, 49 eurų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais, kirvį su galimais biologiniais pėdsakais, plaktuką su galimais biologiniais pėdsakais, peilį su galimais biologiniais pėdsakais, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlyje, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti, 6 kompaktinius diskus, saugomus prie bylos, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.