Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Ingridai Pikusau, Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 str. 2 d., 286 str., 290 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2014 m. spalio 7 d. apie 03.40 val., prie Algimanto g. (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje sulaikymo už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam metu, išplūdo jį sulaikančius policijos pareigūnus G. K. ir G. G. keiksmažodžiais, necenzūriniais ir kitokiais įžeidžiančiais žodžiais, tokiu būdu šiuos savo pareigas einančius valstybės tarnautojus įžeidė, ir panaudodamas fizinį smurtą, tai yra stumdydamas, bandydamas suduoti smūgius kumščiais minėtiems pareigūnams, kuriems pavyko smūgių išvengti, šiems savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmojo būrio vyriausiajam patruliui G. K. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmojo būrio patrulei G. G. pasipriešino.

Taip pat G. K. 2014 m. spalio 7 d. apie 03.45 val. Kaune, prie Algimanto g. (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui G. K. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 -ojo būrio patrulei G. G. žodžiu pasiūlė duoti 1000 litų kyšį, siekdamas, kad policijos pareigūnai G. K. ir G. G. neatliktų savo tarnybinų pareigų ir jam nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal LR ATPK 126 str. 4, tokiu būdu tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojams už jų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

G. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir apklausiamas parodė, kad važiavo su automobiliu ir jį sustabdė policija. Jis išplūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tokiais, kaip nurodyta kaltinime, ir pasiūlė kyšį, taip pat ir susistumdė su jais. Viskas buvo taip, kaip nurodė pareigūnai, jis pats aplinkybių gerai nepamena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Viskas vyko apie 03.45 val. nakties, maždaug prieš savaitę, Kaune, Vilijampolėje, Algimanto gatvėje, Įvykio metu buvo neblaivus, Išplūdo pareigūnus visais kaltinime nurodytais žodžiais, sakė jiems „mentai“, „dūchai“, „gaidžiai“, keikėsi rusiškais keiksmažodžiais, siūlė pareigūnams čiulpti lytinius organus. Taip pasielgė turbūt todėl, kad buvo labai įtemptas mėnuo, žmoną išoperavo, vaikas mažas sirgo, nervavosi, todėl išgėrė ir viskas taip gavosi, Jį sustabdžiusių pareigūnų visi veiksmai buvo teisėti. Iškart, kai pamatė pareigūnų švyturėlius, ir sustojo. Ten buvo du pareigūnai, moteris ir vyras. Jie prisistatė, paprašė dokumentų ir liepė išlipti iš automobilio, Nežino, kas iššaukė jį taip elgtis, bet jis priešinosi, stumdėsi, neleido uždėti antrankių, kuriuos abu pareigūnai dėjo už nugaros. Kadangi buvo išgėręs, tiksliai visko nepamena, jam buvo nustatytas 2,7 promilių girtumas. Todėl neatsimena, bet gali būti, kad pareigūnams dar bandė suduoti kumščiais smūgius. Elektrošokas buvo panaudotas jo atžvilgiu dėl to, kad priešinosi. Galiausiai pareigūnai surakino antrankiais ir taip jį apramino. Viskas vyko jau išlipus iš savo automobilio, tai buvo nakties metas. Pareigūnams siūlė pinigų už tai, kad jį paleistų grįžti į namus pas vaiką ir žmoną. Kai siūlė pinigus, ar pareigūnai jau buvo pasakę, kad jį sulaikys, nepamena. Prie savęs turėjo tiek pinigų, kiek siūlė. Pareigūnams žodžiu pasakė, kad turi 1000 Lt, bet tiesiogiai pinigų jiems nedavė. Iš karto po to pasiūlymo jie jį surakino. Nepamena, ar jie pasakė, kad negalima duoti pinigų. Gali būti, kad pinigus siūlė už tai, kad nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo. Kai pareigūnai jį sustabdė, suprato, kad yra neblaivus ir, kad bus nubaustas, todėl norėjo, kad jie jį paleistų ir nevežtų į PK už girtumą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. K. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Byloje esančiuose Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio patrulių G. K. ir G. G. 2014-10-07 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2014-10-07 apie 03.45 val. Kaune, Algimanto gatvėjejiems sustabdžius automobilį BMW, v.n. (duomenys neskelbtini) jį vairavęs vyriškis, kaip vėliau nustatyta, G. K., išlipęs iš automobilio ėmė stumdytis, smūgiuoti jiems į įvairias kūno vietas, taip pat išplūdo juos necenzūriniais žodžiais, taip pat išvadino juos įžeidžiančiais žodžiais, tokiais kaip „mentai, padlos, duchai, gaidžiai, mentai, pyderastai“. Vėliau jau sulaikytas, po kokių dešimties minučių pasiūlė duoti 1000 litų, kad jam nereiktų pūsti į alkotesterį ir nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pilietis buvo įspėtas dėl atsakomybės už kyšio davimą, tačiau į tai nereagavo ir toliau siūlė pinigus. Jį sulaikius ir pristačius į policijos komisariatą, vėl pradėjo elgtis agresyviai, priešintis, dėl ko buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas. . G. K. nustatytas 2,74 promilių neblaivumas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 3, 4).

2014-10-07 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 20P-19530263-14 užfiksuota, kad 2014-10-07 03.45 val. Algimanto g. (duomenys neskelbtini), Kaune, G. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (b.l. 7).

Iš G. K. neblaivumo testo matyti, kad. 2014-10-07 04.39 val. jam nustatytas 2,74 promilių girtumas (b.l. 14).

G. K. vadovaujantis BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-10-07 03.45 val. iki 2014-10-07 15.50 val. (b.l. 41, 43).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams ir juos žodžiu įžeidė, o taip pat tiesiogiai žodžiu pasiūlė policijos pareigūnams 1000 litų dydžio kyšį už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tai yra už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – tokiu būdu padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas atitinkamai BK 286 str, 290 str. ir 227 str. 2 d.

Iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų matyti, kad G. K. sulaikomas policijos pareigūnų G. K. ir G. G. už, kaip įtariama, padaryta teisės pažeidimą, priešinosi minėtiems policijos pareigūnams aktyviais veiksmais bei jėga (stumdėsi, smūgiavo pareigūnams kumščiais), taip pat šių policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo aiškiai įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius. Po to, būdamas sulaikytas ir suvokdamas, kad padarė teisės pažeidimą (vairavo automobilį būdamas neblaivus), dėl ko policijos pareigūnų buvo teisėtai sulaikytas, kad būtų surašytas protokolas už padarytą administracinės teisės pažeidimą, šiems pareigūnams už tai, kad šie neatliktų to kas priklauso jiems vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad nebūtų surašytas minėtas protokolas, tiesiogiai žodžiu pasiūlė jiems 1000 litų dydžio kyšį, tokiu būdu siekė neteisėto papirkti norėtų policijos pareigūnų G. K. ir G. G. neveikimo jiems vykdant įgaliojimus.

BK 286 straipsnyje nustatyta atsakomybė už pasipriešinimą teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti.

BK 290 straipsnyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

BK 230 straipsnyje yra pateiktas valstybės tarnautojo apibrėžimas. Minėto straipsnio 1 d. nustato, kad šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Abu nukentėjusieji šioje byloje įvykio metu dirbo policijoje, kuri yra teisėsaugos institucija. Policijos pareigūnai vykdydami pareigas laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims. Jų nurodymai teisės aktų reikalavimų vykdymo prasme yra privalomi tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už jų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams arba jų įžeidimą jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Abu policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju dėvėjo policijos uniformas, įvykio metu dirbo su tarnybiniu automobiliu, prisistatė kaltinamajam ir paaiškino, dėl kokio pažeidimo jį sustabdė, o vėliau ir sulaikė. Taigi kaltinamasis suprato ir žinojo, kad jie yra policijos pareigūnai. Tai reiškia, kad jis suvokė, jog naudoja tiek smurto veiksmus prieš policininkus jiems priešindamasis, kurie vykdo tarnybines pareigas ir neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu neatlieka, tiek ir juos įžeidžia vartodama jų atžvilgiu įvairius įžeidžiančius bei necenzūrinius, garbė ir orumą žeminančius žodžius.

Pažymėtina, kad BK 290 ir 286 straipsniuose nustatytų draudimų paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Tiek BK 286, tiek 290 straipsnyje numatytos nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios, tad vien neteisėtų veiksmų padarymas lemia nusikalstamų veikų baigtumo momentą. Tai reiškia, kad šioje byloje pagal joje surinktus ir aukščiau nurodytus ištirtus įrodymus G. K. nusikalstamos veikos yra teisingai kvalifikuotos kaip baigti nusikaltimai, numatyti BK 286 str. ir 290 str.

BK 227 str. 2 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 227 str. 2 d. būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti taip, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai ir būtent taip, kaip to pageidauja papirkėjas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. K. už tai, kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam dėl nustatyto jo padaryto administracinės teisės pažeidimo policijos pareigūnai nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo pasiūlė policijos pareigūnams susitarti, kad jis už tai, kad tai nebūtų daroma, duos jiems pinigų – 1000 litų. Pinigus jis siūlė ir jau būdamas pareigūnų įspėtas, kad tokia jo veika yra neteisėta ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti juos tokiu būdu taip, kad šie savo pareigų neatliktų ir jo nesulaikytų bei nesurašytų jam administracinės teisės pažeidimo protokolo. Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia žodžiu tiesiogiai pasiūlė minėtą 1000 litų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems policijos pareigūnams. Tai reiškia, kad jis siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jiems būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas. Pažymėtina, kad šios veikos kvalifikavimui ir baigtumui jokios reikšmės neturi ta aplinkybė, kad siūlant 1000 litų patys pinigai (banknotai) nebuvo kaltinamojo išsitraukti, rodomi ir (ar) faktiškai siūlomi, duodami paimti, nes pakanka tik žodinio pasiūlymo duoti atitinkamo dydžio kyšį ir minėta veika laikoma baigta.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas G. K. pripažinti kaltu padarius BK 227 str. 2 d., 286 str., 290 str. numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.

G. K. atsakomybe lengvinančia aplinkybe dėl visų nusikaltimų laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

G. K. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, jis veikė tiesiogine tyčia, šiuos nusikaltimus padarė neturėdamas teistumo (jau išnykus ankstesniems teistumams), yra vedęs, nors nedirbantis, bet registruotas darbo biržoje, dėl ko darytina išvada, kad G. K. yra pakankamai kritiškai vertinantis savo ankstesnį nusikalstamą elgesį ir sugebantis padaryti teigiamas iš to išvadas, dėl ko nėra šiuo metu linkęs sistemingai nusikalti, o tai rodo jo norą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Tai taip pat reiškia, kad G. K. nėra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, dėl ko teismas sprendžia, kad yra pagrindas jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nustatant bausmės rūšį bei dydį už kiekvieną iš nusikaltimų atsižvelgiama dar ir į tai, kad yra nustatyta po vieną G. K. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina viena iš BK 227 str. 2 d., 286 str., 290 str. sankcijose numatytų bausmių – bauda. Bausmės dydis nustatytinas artimas tokios bausmės už kiekvieną iš nurodytų veikų BK numatytam baudos dydžio minimumui.

Pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu paskyrus kaltinamajam bausmes už tris jo padarytus nusikaltimus, šias bausmes teks subendrinti taikant BK 63 str. nuostatas. Kadangi BK 286 str. ir BK 290 str. numatyti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, už juos paskirtos bausmės turės būti subendrintos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.). BK 227 str. 2 d. nurodytas nusikaltimas sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį su jau minėtais dviem nusikaltimais, nes jau buvo padarytas po to, kai pasipriešinimas policijos pareigūnams ir jų įžeidimas buvo baigtas (kaltinamasis buvo sulaikytas), todėl už jį paskirta bausmė turės būti subendrinto visiško ar dalinio sudėjimo būdu su bausme, gauta apėmimo būdu subendrinus už minėtus BK 286 str., 290 str nusikaltimus paskirtas bausmes, po ko galutinė paskirta bausmė turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką). Taip pat į galutinę bausmę turės būti įskaitytas ir kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatomis, teismas iki euro įvedimo dienos ir euro įvedimo dieną (2015 m. sausio 1 d.) paskirtų piniginių baudų ar nustatytų piniginių prievolių dydį savo sprendimuose privalo nurodyti litais ir eurais, o apskaičiavimams taikyti perskaičiavimo kursą ir Įstatyme (7 straipsnio 4 dalyje) nustatytą apvalinimo taisyklę – pagal ją visais atvejais apvalinama vieno euro tikslumu. Kadangi litai bus perskaičiuojami į eurus, taikant oficialų lito ir euro kursą 1 EUR = 3,45280 LTL, tai G. K. paskirtos baudos dydis turės būti perskaičiuotas eurais pagal šį nurodytą kursą.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 str. 2 d., 286 str. ir 290 str. ir paskirti jam bausmes pagal:

- BK 227 str. 2 d. – 12 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (1560 litų) baudą;

- BK 286 str. – 6 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (780 litų) baudą;

- BK 290 str. – 4 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (520 litų) baudą;

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal BK 286 str. ir 290 str. subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę 6 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (780 litų) baudą. Šią bausmę, o taip pat bausmę, paskirtą pagal BK 227 str. 2 d., subendrinti vadovaujantis BK 63 str. 4 d. iš dalies sudedant ir skirti subendrintą bausmę 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (1950 litų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - 10 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (1300 litų) baudą

Į paskirtos galutinės bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti 2014-10-07 dieną, kai G. K. buvo sulaikytas, prilyginant šią 1 (vieną) sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi neatlikta bausmė pagal šį nuosprendį yra 8 MGL (1040 litų/303 EUR) bauda.

Išaiškinti G. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, mintą rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.