Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civilinei ieškovei J. R., nukentėjusiosios atstovei advokatei K. Č., kaltinamajam A. R. bei jo gynėjui advokato padėjėjui T. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, apsaugos viršininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154str. 1 d. ir 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. buvo pareikštas privatus kaltinimas tuo, kad jis padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., tai yra: kad jis 2012-04-12. per paštą pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ministrui R. Š., Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui bei Kėdainių rajono policijos komisariato komisarui rašytinį pareiškimą apie tai, kad nukentėjusiosios J. R. motina P. A. neteisėtai, neteisingai paveldėjo J. A. nekilnojamąjį turtą, kad ji negali pretenduoti į J. A. palikimą, kad yra praleistas terminas palikimui priimti ir jis turi teisę ir pareigą pranešti apie oficialaus dokumento suklastojimą ir suklastoto dokumento panaudojimą. Be to, A. R. pareiškime nurodė teiginius: „informuoju, kad P. A. dukra J. R., kaip nurodoma internete, yra Lietuvos notarų rūmų pirmininko pavaduotoja. Aišku ne man spręsti, kokią įtaką tai turėjo išduodant minimą paveldėjimo teisės liudijimą jos mamai, tačiau abejotina, kad nuėjus bet kokiai moteriškei iš gatvės, taip paprastai būtų išduotas toks paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas“, tai yra tokiu būdu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad nukentėjusioji J. R. darė neteisėtą poveikį Kėdainių notarei ir taip ją viešai apšmeižė bei įžeidė.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. pagal jam pareikštą privatų kaltinimą kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusioji ir privati kaltintoja J. R. yra jo giminaitė. Jam nėra suprantama, kodėl J. R. jį kaltina šmeižimu ir įžeidimu. Kreipdamasis 2012 m. balandžio mėn. 10 d. į minėtas institucijas neturėjęs tikslo ko nors apšmeižti ir įžeisti. Kreipęsis dėl jam rūpimų klausimų, nes Kėdainių žemėtvarkos tarnyboje sužinojęs, apie paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą P. A.. Šis liudijimas jam atrodęs keistas, nes nebuvo nurodyta kokiu pagrindu paveldėjimo teisė pagal įstatymą perėjo P. A., nes ji J. A. buvo tik marti. Prie paveldėjimo liudijimo nebuvo nurodyta kokiu pagrindu perėjo paveldėjimo teisės, jo nuomone turėjo būti teisių perleidimo sutartis, kadangi to nebuvo tai jis manęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas galėjo būti suklastotas. Dėl to ir parašęs minėtą pareiškimą. Nesiekęs J. R. įžeisti, neprašęs, kad jos veiksmus kažkas tirtų. Realiai parašęs dėl Kėdainių notarės, kuri išdavusi paveldėjimo teisės liudijimą, paminėjęs ir J. R. pareigas- notarų rūmų pirmininko pavaduotoja, nes tuo metu galvojęs, kad galimai ji galėjo turėti įtakos išduodant tą paveldėjimo teisės liudijimą. Parašęs į Teisingumo ministeriją, nes galvojęs, kad notarus ji kontroliuoja. Nieko nenorėjęs apšmeižti ar pažeminti rašydamas pareiškimą, norėjęs tik išsiaiškinti dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Vėliau sužinojęs, kad viskas padaryta gerai.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu privati kaltintoja-nukentėjusioji-civilinė ieškovė J. R. palaikė savo skundą-privatų kaltinimą. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad yra įsitikinusi, kad A. R. rašydamas tokį pareiškimą siekė pakenkti jos reputacijai, siekė iškelti baudžiamąją bylą, kad ji nukentėtų ne tik kaip žmogus, bet ir kaip notaras. Privati kaltintoja mano, kad A. R. pareiškime išdėstyti teiginiai gali sudaryti nuomonę apie ją kaip apie asmenį, kuris nekelia pasitikėjimo. Jei tai būtų paviešinta plačiau, tai prarastų dar klientų. Apie tokį V. R. pareiškimą teisingumo ministerijai, ir kitoms institucijoms sužinojusi 2012 m. balandžio pabaigoje. Aiškinosi ministerijos pareigūnams, tai trukę iki liepos mėnesio. Labai pergyvenusi, stresavusi, negalėjusi susikaupti darbe, gėrusi raminamuosius vaistus. Labai dėl to pareiškimo išgyvenusi morališkai, turėjusi ir finansinių išlaidų, nes kreipėsi į teisininkus pagalbos. Reiškianti kaltinamajam A. R. 20000 Lt dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Teisiamojo posėdžio metu privataus kaltintojos atstovė advokatė K. Č. taip pat parodė, kad palaiko privačios kaltintojos J. R. skundą. Atstovė nurodė, kad A. R. pateikdamas nurodyto turinio raštišką pareiškimą ir jame nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie notarę ją apšmeižė ir tais pačiais veiksmais įžeidė nukentėjusiąją. Privataus kaltintojo atstovė teisiamojo posėdžio metu patikslino kad būtent du paskutiniai V. R. pareiškime nurodyti išsireiškimai: „Be to, informuoju, kad P. A. dukra J. R., kaip nurodoma internete, yra Lietuvos notarų rūmų pirmininko pavaduotoja. Aišku ne man spręsti, kokią įtaką tai turėjo išduodant minimą paveldėjimo liudijimą jos mamai, tačiau abejotina, kad nuėjus bet kokiai moteriškei iš gatvės, taip paprastai būtų išduotas toks paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas“ yra apšmeižiantys ir įžeidžiantys J. R. kaip asmenį bei pareigūną. Atstovo nuomone kaltinamojo pareiškime pagal suformuluota minėtų dviejų sakinių sandarą netiesiogiai norima pasakyti, kad J. R. yra korumpuota, kad ji darė poveikį Kėdainių notarei, kad jos motinai būtų išduotas suklastotas paveldėjimo liudijimas, kad notarei buvo daromas spaudimas, nes kaip parašė A. R., J. R. yra notarų rūmų pirmininko pavaduotoja. Privataus kaltintojos atstovė advokatė K. Č. nurodė, kad A. R. turi atsakyti už J. R. apšmeižimą, nes jis pareiškime paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pažeminti ją kaip asmenį ir pakirsti pasitikėjimą ja kaip notare bei kartu įžeidė. Atstovė mano, kad A. R. tai padarė ir keršto, nes paveldėjimo procese A. R. turėjo materialinį suinteresuotumą, yra bendraturtis, ketino įsigyti dar turto, bet jam nepavykę. Dėl to jis rašo įvairius skundus ir šiuo atveju tyčia norėjo viešai apšmeižti ir įžeisti J. R..

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas Š. R. parodė, kad jis dirba Kauno m. 6-me notarų biure, o jo mama J. R. yra šio biuro notarė. Kiek atsimena 2012 m. pavasarį į notarų biurą paskambino iš Teisingumo ministerijos, pasakė kuo skundžiamasi ir prašė mamos, kaip notarės paaiškinimų. Po to skambučio mama labai susijaudino, pirkęs jai raminamųjų vaistų. Tokie išgyvenimai pas ją tęsėsi gal du mėnesius, nes pastoviai matydavo mamą susinervinusią, kad ją kaltino, ko ji niekada nedaro.

Iš baudžiamojoje byloje esančio A. R. pareiškimo, surašyto 2012-04-10 kopijos (b.l. 10) matyti, kad pareiškimas adresuotas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ministrui p.R. Š., Kėdainių apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, Kėdainių rajono policijos komisariato komisarui yra pasirašytas A. R. ir gautas teisingumo ministerijoje-2012-04-12. Prie pareiškimo pridėti 4 lapai nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai.

Iš baudžiamojoje byloje esančio Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymo 2012-04-27 į A. R. 2012-04-10 pareiškimą kopijos (b.l.9) matyti, kad teisingumo ministerija netikrino ir nevertino notaro veiksmų išduodant minėta paveldėjimo teisės liudijimą, o išaiškino įstatymo reikalavimus dėl notarinių veiksmų apskundimo bei priėmusio palikimą asmens teises ir pareigas parduodant paveldėjimo teisę.

Iš baudžiamojoje byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros Kėdainių rajono prokuratūros pranešimo pareiškėjos atstovei adv. K. Č., surašyto 2012-05-25 kopijos (b.l.12) matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal A. R. pareiškimą pradėtas 2012-04-17 dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo klastotu dokumentu pagal BK 300 str. 1 d.. Tyrimo metu įtarimai niekam nepareikšti, o J. R. tuo metu iš viso nėra jokia proceso dalyvė tame tyrime.

Iš baudžiamojoje byloje esančio Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2012-07-12 pranešimo pareiškėjos atstovei adv. K. Č. ir nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.66-2-00018-12 kopijų (b.l.13-14) matyti, kad pagal A. R. pareiškimą dėl galimo dokumento klastojimo ir panaudojimo atvejo ištyrus P. A. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo aplinkybes nebuvo nustatyta kokio nors nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Privataus kaltinimo procese bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame pagal Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d.: turi būti nurodyta nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai, kitos esminės aplinkybės.. Šiuo atveju kaip matyti iš privataus kaltintojo-nukentėjusiojo-civilinio ieškovo J. R. skundo kaltinamasis A. R. yra kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Privatus kaltintojas-nukentėjusioji-civilinė ieškovė J. R. bei jos atstovė advokatė K. Č. tiek skunde tiek teisiamojo posėdžio metu nusikalstamų veikų aplinkybes nurodė taip: kad kaltinamasis A. R. 2012-04-10 surašydamas ir išsiųsdamas pareiškimą, kurio turinyje paskutinėje pastraipoje nurodė- „be to, informuoju, kad P. A. dukra J. R., kaip nurodoma internete, yra Lietuvos notarų rūmų pirmininko pavaduotoja. Aišku, ne man spręsti, kokią įtaką tai turėjo išduodant minimą paveldėjimo teisės liudijimą jos mamai, tačiau neabejotina, kad nuėjus bet kokiai moteriškei iš gatvės, taip parastai būtų išduotas toks paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.“

Įvertinęs privataus kaltinimo skundo turinį, privataus kaltintojo-nukentėjusiosios-civilinės ieškovės J. R. poziciją teisiamojo posėdžio metu, teismas pažymi, kad A. R. kaltinamas dviejų skirtingų nusikalstamų veikų padarymu: tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų- J. R., paskleidimu- šmeižimu ir viešu raštu padarytu kito žmogaus- J. R., užgauliu pažeminimu- įžeidimu. Dėl to teismas vertina tik skunde nurodytas veikas ir tik ta apimtimi, kurią privatus kaltintojas-nukentėjusioji-civilinė ieškovė J. R. ir jos atstovė advokatė K. Č. patikslino teisiamojo posėdžio metu, nes privataus kaltinimo procese bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia skundas privataus kaltinimo tvarka. Privataus kaltinimo byloje skundą paduoda ir kaltinimą palaiko nukentėjusysis (Lietuvos Respublikos BPK 408 str. 1 d.), kuris dalyvaudamas nagrinėjant bylą teisme palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant (BPK 34 str. 2 d.). Dar kartą pažymėtina, kad nagrinėdamas tokios kategorijos baudžiamąją bylą, teismas negali išeiti iš pateikto privataus skundo ribų bei privataus kaltintojo išsakytų kaltinimo ribų teisiamojo posėdžio metu, savo iniciatyva plėsti ar keisti kaltinimų sudėtį ar apimtį. Šioje byloje privataus kaltintojo-nukentėjusiosios J. R. skunde nėra tiksliai ir detaliai nurodyta, kuriais A. R. 2012-04-10 parašyto pareiškimo teiginiais kaltinamasis A. R. galimai įžeidė nukentėjusiąją, o kuriai teiginiais- apšmeižė nukentėjusiąją. Teismas mano, kad net esant galimai idealiajai nusikaltimų sutapčiai, nukentėjusioji privalo nurodyti privataus kaltinimo skunde esminius BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. numatytų veikų sudėties požymius. Šiuo atveju privatus kaltintojas neatribojo skirtingų sudėčių nusikalstamų veikų ir jas iš esmės sutapatino. Tokie nedetalūs, daugiau abstraktūs ir interpretuojantys A. R. pareiškime parašytus teiginius, privataus kaltintojo-nukentėjusiosios J. R. parodymai ir teisiamojo posėdžio metu. Teismas, be to atkreipia dėmesį, kad baudžiamajame procese, priešingai nei ginant garbę ir orumą civilinėje byloje, galioja BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, tai yra nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. (Lietuvos CK 2.24 str. 1 d. nurodyta, kad preziumuojama, jog paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai) Tad šioje baudžiamojoje byloje, kad kaltinamasis A. R. paskleidė apie nukentėjusiąją tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti ją ar pakirsti pasitikėjimą ja, turi įrodyti kaltinimo šalis.

Privatus kaltintojas-nukentėjusioji-civilinė ieškovė J. R. bei jos atstovė advokatė K. Č. mano, kad kaltinamojo A. R. 2012-04-10 pareiškime nurodyti sakiniai- „Be to, informuoju, kad P. A. dukra J. R., kaip nurodoma internete, yra Lietuvos notarų rūmų pirmininko pavaduotoja. Aišku, ne man spręsti, kokią įtaką tai turėjo išduodant minimą paveldėjimo teisės liudijimą jos mamai, tačiau neabejotina, kad nuėjus bet kokiai moteriškei iš gatvės, taip parastai būtų išduotas toks paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.“- įvertinant sakinių sandarą, turinį, prasmę, tikslą, kiekvienam asmeniui yra suprantami, kad ji, J. R., darė neteisėtą įtaką kaip notarų rūmų pirmininko pavaduotoja Kėdainių notarei dėl neteisėto, suklastoto paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tai yra informavo institucijas apie jos įtaką daryti nusikaltimą. Šiais parašytais žodžiais jos nuomone A. R. ją apibūdino kaip korumpuotą notarę, sistemingai darančią tokias veikas. Dėl to privataus kaltintojo nuomone tokia pateikta A. R. informacija skunde apie ją yra klaidinanti, neatitinkanti tikrovės, žeminanti jos garbę ir orumą, pakertanti pasitikėjimą ja, t.y yra šmeižikiška ir įžeidžianti ją informacija ir mano, kad V. R. tais pačiais savo veiksmais padarė dvi nusikalstamas veikas: veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.- šmeižimą ir BK 155 str. 1 d.- įžeidimą bei prašo kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šių veikų padarymą ir priteisti neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje privataus kaltintojo surinktų, pateiktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų aukščiau nurodytų duomenų visuma neleidžia padaryti išvados, kad kaltinamasis A. R. pateikdamas paštu Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Kėdainių rajono prokuratūros vyriausiajam prokurorui ir Kėdainių policijos komisariato komisarui 2012-04-10 surašytą tokio turinio pareiškimą padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.

Kaltinamasis A. R. dėl jam pareikšto privataus kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. išteisintinas.

Šmeižimas pagal Lietuvos respublikos BK 154 str. 1 d.- tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tai yra tiesiogine tyčia padaroma nusikalstama veika. Būtinais šios veikos objektyviais požymiais yra tada kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų yra ne tik neatitinkanti tikrovės, bet ir tą žmogų galinti paniekinti, pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą juo. Šiuo atveju privati kaltintoja J. R. teigia, kad A. R. 2012-04-10 pareiškime teisėsaugos institucijoms teiginiai „be to, informuoju, kad P. A. dukra J. R., kaip nurodoma internete, yra Lietuvos notarų rūmų pirmininko pavaduotoja. Aišku, ne man spręsti, kokią įtaką tai turėjo išduodant minimą paveldėjimo teisės liudijimą jos mamai, tačiau neabejotina, kad nuėjus bet kokiai moteriškei iš gatvės, taip parastai būtų išduotas toks paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas“, yra ją apšmeižiantys ir įžeidžiantys. Teismas mano, kad iš šių dviejų sakinių turinio neaišku kokią tikrovės neatitinkančią informaciją apie nukentėjusiąją J. R. pareiškimo surašytojas A. R. paskleidė. Šiuose sakiniuose yra tik vienas konstatuojamas faktas- kad nukentėjusioji J. R. yra Lietuvos notarų rūmų pirmininko pavaduotoja. Šis faktas atitinka tikrovę. Antrasis sakinys ir pagal savo konstrukciją ir esmę yra nekonkretaus ko nors konstatavimas ar pranešimas apie konkretų faktą ar žinią, bet parašytojo manymas, požiūris, prielaida, be to išreikšta netiesiogiai, ar negalėjo būti padaryta įtaka išduodant pareiškime minimą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Teismas laiko, kad iš šių abiejų sakinių turinio, net vertinant visa A. R. pareiškimo turinį, negalima konstatuoti, kad kaltinamasis paskleidė jog J. R. darė įtaką Kėdainių notarei išduodant minėtą dokumentą P. A. ir tai yra visiems suprantama informacija, be to neatitinkanti tikrovės. Tokius A. R. naudojamus teiginius, manymo išsakymą negalima laikyti kokiu nors faktu ar žinia apie nukentėjusiąją J. R.. Šiuose abiejuose sakiniuose nenaudojami kokie nors įžeidžiantys išsireiškimai ar apibūdinimai. Tokių išsireiškimų nėra ir visame A. R. 2012-04-10 pareiškime.

Teismas laiko, kad privataus kaltintojo J. R. nuomonė, kad šie kaltinamojo A. R. teiginiai jo pareiškime teisėsaugos institucijoms visiems suprantamai apibūdina ją kaip „korumpuotą“ notarę, dariusią įtaką Kėdainių notarei dėl neteisėto paveldėjimo teisės pagal įstatymą išdavimo jos motinai P. A. yra niekuo nepagrįstas. Tai teismas laiko pačios nukentėjusiosios J. R. A. R. minėtų teiginių interpretacija, nes iš minėto 2012-04-10 pareiškimo turinio akivaizdžiai galima suprasti, kad A. R. oficialiai kreipėsi į nurodytas teisėsaugos institucijas, kad išsiaiškinti ar P. A. buvo teisėtai išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rašydamas pareiškimą nurodytoms teisėsaugos institucijos jokio tikslo apšmeižti ar įžeisti J. R. neturėjo ir nesiekė, o norėjo oficialiai išsiaiškinti jam įtarimą keliančias aplinkybes dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo P. A.. Tokia kaltinamojo A. R. versija nėra paneigta. Teismo nuomone, jog asmens kreipimasis į teisėsaugos institucijas su pranešimu apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ar kad išsiaiškinti ar nepadaryta kokia nors nusikalstama veika negalima laikyti kokių nors tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu. Šiuo atveju A. R. kreipėsi, kaip matyti iš pareiškimo turinio, ne dėl J. R. kokių nors konkrečių veiksmų ar netinkamo elgesio, o dėl pil. P. A. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo galimo klastojimo ar naudojimo. Tai iš esmės patvirtina ir kiti bylos duomenys, jog joks tyrimas prieš J. R. nei Teisingumo ministerijoje nei Kėdainių rajono prokuratūroje ir policijoje atliekamas nebuvo. ( LR teisingumo ministerijos atsakymas Nr. 7R-3281, 2012-04-27 ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2012-05-25 atsakymas Nr.2-315-2867 J. R., b.l. 9,12) Kaip matyti iš išreikalautos ikiteisminio tyrimo medžiagos iš Kėdainių rajono PK Nr. 66-2-00018-12 matyti, kad pareigūnai ne tik netyrė kokių nors galimų J. R. veiksmų, bet iš viso jos neapklausė. Tai rodo, kad minėtų A. R. 2012-04-10 pareiškime teisėsaugos institucijų pareigūnai nevertino paminėtos pareiškime J. R. paskutinių dviejų teiginių pareiškime kaip kokios nors informacijos ar žinios. Tai įrodo, kad tik pati nukentėjusioji J. R. interpretuoja A. R. pareiškime teisėsaugos institucijoms du paskutinius sakinius, kuriais pasireiškia jos privataus kaltinimo A. R. ribos, kaip tikrovės neatitinkančios, ją paniekinančios ir žeminančios informacijos paskleidimą. Dėl to įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visetą, privataus kaltintojo-nukentėjusiosios-civilinės ieškovės J. R. ir jos atstovės advokatės K. Č. bei kaltinamojo A. R. parodymus teisiamojo posėdžio metu ir A. R. pareiškime nurodytų teiginių kontekstą ir formuluotes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. R. pateikdamas 2012-04-10 pareiškimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Kėdainių rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui ir Kėdainių rajono policijos komisariato komisarui neturėjo tiesioginės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiąją J. R. ir tokios informacijos apie ją nepaskleidė. Šiuo atveju darytina išvada, kad A. R. tyčia buvo nukreipta išsiaiškinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo aplinkybes ir pagrįstumą P. A., o ne siekis ar tikslas apšmeižti ir įžeisti J. R. kaip asmenį ir notarę. Dėl to teismas mano, kad esant tokiems bylos duomenims spręstina jog A. R. nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. požymių.

Be to privatus kaltintojas J. R. savo privataus kaltinimo skunde nurodė, kad kaltinamasis A. R. tame pačiame 2012-04-10 pareiškime nurodytais dviem teiginiais ją viešai raštu įžeidė, tai yra padarė ir BK 155 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta aukščiau, privati kaltintoja J. R. nei savo privataus kaltinimo skunde nei teisiamojo posėdžio metu prašydama pripažinti A. R. kaltu dviejų skirtingų sudėčių nusikalstamų veikų padarymu (BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.), šių veikų konkrečiai neatribojo, nenurodė jų esminių sudėties požymių ir kokiais veiksmais A. R. jas padarė, šias veikas iš esmės sutapatino. BK 155 str. 1 d. numatytas nusikaltimas- įžeidimas yra tyčinis (tik tiesiogine tyčia padaromas) viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu. Šiuo atveju nukentėjusioji J. R. nurodo, kad ją kaltinamasis A. R. įžeidė raštu, savo 2012-04-10 pareiškime teisėsaugos institucijoms, jos privataus kaltinimo skunde nurodytas dviem teiginiais. Teismas, įvertinęs tai, sprendžia, kad privatus kaltintojas J. R. teigia, jog ji buvo viešai įžeista A. R. tais pačiais veiksmais- jo pareiškime nurodytais paskutiniais sakiniais, kuriais kaltintojos nuomone ji netiesiogiai buvo apibūdinta kaip korumpuota, dariusi neteisėtą įtaką Kėdainių notarei išduodant jos motinai P. A. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Nukentėjusioji J. R. neįrodė, kad A. R. pareiškime teisėsaugos institucijoms nurodyti teiginiai yra užgaulūs ir ją įžeidžiantys. Kaip jau konstatuota aukščiau A. R. neturėjo tyčios apšmeižti ir įžeisti nukentėjusiosios J. R.. Esant tokiems duomenims teismas, remdamasis aukščiau nurodytais motyvais ( dėl veikos BK 154 str. 1 d. nepadarymo) konstatuoja, kad kaltinamasis A. R. nepadarė ir veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.. Dėl to A. R. išteisinamas Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, konstatuojant kad jo veiksmais nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Teismas, išteisindamas kaltinamąjį A. R., nebeturi pagrindo nagrinėti nukentėjusiosios-civilinės ieškovės J. R. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kitų prašymų dėl teismo išlaidų atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka (Lietuvos respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.)

Teismas išteisindamas A. R., esant jo prašymui, turi pagrindą priteisti jam visas turėtas proceso išlaidas iš skundą padavusio asmens J. R., atsižvelgiant į kaltinimų pobūdį, bylos sudėtingumą bei kaltinamojo teisių į gynybą užtikrinimą (Lietuvos Respublikos BPK 104 str., 105 str. 6 d.). Pagal baudžiamojoje byloje esančius rašytinius duomenis, gynėjo kvietimas ir dalyvavimas teisme kaltinamajam kainavo 500 Lt (b.l. 48), ši suma nėra aiškiai per didelė ir pripažintina pagrįstomis proceso išlaidomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301-302 str.str., 303 str 1 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d. 307 str. 4 d., 308 str.,-

nusprendė:

A. R. (a.k(duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.ir BK 155 str. 1 d.- dėl viešo šmeižimo ir viešo įžeidimo, nes jo veiksmais nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Privataus kaltintojo J. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) litų proceso išlaidų A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.