- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- 1-4371-336/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12090-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, dirbantis Norvegijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, statybininko pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini) (el. p. (duomenys neskelbtini)), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-03-14 apie 20:30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės, V. M. atžvilgiu, t. y. rankos kumščiu penkis kartus trenkė jai į veido sritį, sugriebė ją už kairės rankos ir pastūmė ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą.
Be to jis, būdamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir 2018 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi, kuria patikslinta 2018 m. kovo 21 d. nutartis, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskiriant jam per keturis mėnesius, tai yra iki 2018 m. lapkričio 4 d., atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2018 m. liepos 20 d. Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus pareigūno pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, įspėtas apie teisines pasekmes vengiant atlikti teismo skirtą įpareigojimą, 2018 m. liepos 20 d. užsiregistravo į Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vedamus privalomuosius mokymus, tačiau be pateisinamos priežasties smurtą keičiančioje programoje nedalyvavo ir jos nebaigė, tuo tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinamasis D. M. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, 2018-03-14 gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine V. M. ir trimis mažamečiais vaikais. Tos dienos vakare V. pjovė malkas, o jis išėjo pas kaimyną, kur išgėrė po dvi stiklines naminio alaus. Po kurio laiko paskambinusi jam V. pradėjo ant jo rėkti, kad grįžtų greičiau namo. Grįžus į namus jį įsileido V. Jis iš karto nuėjo į tualetą. Ten turėjo slėptuvę, kur laikė naminį alų. Pasiėmęs jį, gėrė, kai V. atidarė duris ir jį užklupo. Dėl to prasidėjo konfliktas. Ji pradėjo rėkauti, ėjo link jo, norėjo jam įspirti į tarpkojį, tačiau jis ją atstūmė, jo ji nesužalojo. Jie pykosi. Jis nusprendė išeiti iš namų ir ėjo link kaimyno, pas kurį gėrė alų. Dar būnant namuose, V. jam nedavė raktų, jį stūmė pro namų duris. Išėjus jiems abiem į lauką, toliau vyko žodinis konfliktas, žmona buvo supykusi ir atrodė agresyvi, vėl taikėsi jį spardyti, todėl jis ją laikė ir sugriebęs už rankos nustūmė ją. Gali būti, kad trenkė jai į veidą. Dėl savo poelgių labai gailisi, tai pirmas kartas kai sukėlė savo žmonai fizinį skausmą. Kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 102-103, 116). Parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), ten dirba įmonėje statybininku. Į Norvegiją išvyko gyventi 2018 metų liepos ar rugpjūčio mėnesį, tiksliai neprisimena. Ten šiuo metu deklaruoja gyvenamąją vietą. Žino, kad teismas nutartimi jam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę - išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą, kadangi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Prisimena, kad 2018 metų liepos mėnesį buvo atvykęs į Probacijos tarnybą, dėl smurtinį elgesį keičiančios programos vykdymo. Darbuotoja jam išaiškino jo pareigas, kad privalo išklausyti mokymus ir su siuntimu nukreipė jį į Visuomenės sveikatos biurą, nurodė, kur reikia susimokėti, kadangi kursai yra mokami. Jis tą pačią dieną nuvyko ir susimokėjo už kursus, o po to nuvyko į Visuomenės sveikatos biurą išklausyti kursų. Jam atvykus darbuotojai paaiškino, kad programas veda tik tam tikromis nustatytomis dienomis, tačiau jam nustatytos dienos netiko, jis norėjo išklausyti programą tą pačią dieną, todėl grįžo atgal į Probacijos tarnybą ir paaiškino darbuotojoms, kad šiuo metu programos išklausyti negali, kadangi turi išvykti į Norvegiją. Probacijos tarnybos darbuotojos jam pasiūlė atvykti išklausyti programą po trijų mėnesių, t. y. 2018 metų spalio mėnesį, tačiau jis į šią programą atvykti pamiršo. Šios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdė tik dėl savo neapdairumo, dėl to kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 111-112, 116).
1) Dėl fizinio skausmo sukėlimo
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
nukentėjusiosios V. M. apklausos protokolais, kuriuose parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu D. M. ir trimis mažamečiais vaikais: L. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), L. M., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su sutuoktiniu gyvena 11 metų. Paskutiniu metu, maždaug metus laiko jų santykiai buvo pašliję, vyksta nesutarimai dėl to, kad D. nesitvarko buityje, rūpinasi šeima tik materialiai, tačiau jokio dėmesio neskiria, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. 2018-03-14 vakare, apie 17.00 val., ji vyro paprašė, kad eitų supjauti malkas, jis jai pasakė, kad supjaus, kai grįš ir išėjo pas kaimyną. Apie 19.05 val. paskambino vyrui ir paprašė, kad jis grįžtų namo, kitaip barsis. Jis skambučio metu apsimetė, kad jos negirdi. Apie 20:25 val. grįžo D. namo, ji iš karto pastebėjo, kad D. yra neblaivus, kadangi kalbėjo nerišliai, jis jos paprašė jį įsileisti skubiai į tualetą. Jis nuėjo į tualetą. Jam grįžus, kambaryje tarp jų dviejų kilo žodinis konfliktas, pykosi dėl to, kad vyras grįžo į namus girtas ir nepadarė to, ko prašė, t. y. nesupjovė malkų, nors jau ankščiau buvo to prašius ir jis yra parašęs jai raštelį su pasižadėjimu supjauti malkas. Žodinio konflikto metu ji jam liepė eiti iš ten, kur atėjęs. Jis pradėjo eiti pro namų duris ir ėmė raktus iš durų spynos. Ji jam raktų imti neleido, sakė: „nelįsk, raktai yra ne tavo“ ir suėmė jam už striukės ties krūtine. Tuomet jis užsimojo ir jai pasakė: „dabar aš tau parodysiu, nesvarbu man tie tavo akiniai“, po to sekė smūgiai iš rankos kumščio jai į veidą, smūgiai galėjo būti penki, iš kurios rankos smūgiavo, neprisimena. Nuo smūgių ji atsirėmė į namo sieną, jai skaudėjo. Po to jis paėmęs jai už kairės rankos ją stumtelėjo, ji nuo to atsitrenkė į namo sieną tačiau nenugriuvo. Jai taip pat skaudėjo. Konflikto metu vaikai buvo namuose, antrame aukšte. Po konflikto jos sūnus D. pasakė, kad bijo tėčio, todėl mano, kad vaikai girdėjo jų konfliktą. Prieš vaikus jokio smurto sutuoktinis nėra naudojęs, prieš ją jokio fizinio smurto ankščiau taip pat nenaudojo. Konflikto su vyru metu jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, tačiau jokių sužalojimų jai nepadarė, todėl važiuoti atlikti medicininę apžiūra ji atsisako. Sutuoktinis D. M. jos nuoširdžiai atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi, jie susitaikė (b. l. 50-54, 55-58, 59-61);
tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1);
2018-03-15 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-47);
tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad smurtą patyrė V. M., smurtą galintys įrodyti požymiai - paraudimai veido srityje ir kairės rankos alkūnėje (b. l. 74-75).
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narę – sutuoktinę - panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.
2) Dėl vengimo atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
liudytojos L. T. apklausos protokolu, kuriame parodė, kad dirba Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje, specialistės pareigose. Prisimena, kad probacijos tarnyboje buvo gauta Kauno apylinkės teismo nutartis, kurioje D. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ją įvykdant per 4 mėnesius. Dėl šios priežasties D. M. 2018-07-12 buvo įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą. D. M. pirmą kartą į Probacijos tarnybą atvyko 2018-07-20, su juo buvo vykdomas individualus darbas: supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis jų nesilaikant, taip pat buvo informuotas, kad poveikio priemonės įvykdymo terminas baigiasi 2018-11-04. D. M. susipažinęs su taisyklėmis pasirašė priežiūros plane bei sutikime dalyvauti programoje. Asmuo paaiškino, kad Probacijos tarnyboje organizuojamoje programoje dalyvauti neturi galimybių, kadangi turi dirbti ir greitu metu planuoja išvykti darbuotis į užsienį, todėl jam buvo pasiūlyta kreiptis į Visuomenės sveikatos biurą, kur vedama vienadienė, mokama, smurtinį elgesį keičianti programa, ir išklausius programą pateikti programos išklausymą patvirtinančius dokumentus į Probacijos tarnybą. 2018-07-30 D. M. atvyko į Probacijos tarnybą antrą kartą ir sunerimęs paaiškino, kad kreipėsi į Visuomenės sveikatos biurą dėl smurtinį elgesį keičiančios programos ir pateikė tai patvirtinantį įmokos čekį, tačiau pagal numatytą vykdomos programos laiką programoje nedalyvavo, kadangi pamiršo. D. M. buvo išaiškinta, kad jis privalo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir išklausyti ją iki 2018-11-04. Sekanti individualaus darbo data tuo metu buvo numatyta 2018-09-30. Po paskutinio susitikimo su D. M. du kartus lankėsi jo gyvenamuoju adresu, tačiau durų niekas neatidarė, siunčiant šaukimus atvykti ir mėginant susisiekti mobiliaisiais telefonais D. M. neatsakė, o šaukiamas neatvyko. Paskutinio apsilankymo 2018-10-24 pas probuojamąjį asmenį metu namų duris atidarė D. M. buvusi žmona, kuri paaiškino, kad D. M. išvykęs į užsienį, sugrįžimo diena jai nežinoma. Susisiekus su Visuomenės sveikatos biuru paaiškėjo, kad D. M. į smurtinį elgesį keičiančią programą atvykęs nebuvo, jos neišklausė, nors buvo organizuojamos liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais po kelis kartus (b. l. 88);
pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 10);
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018-07-12 į probacijos tarnybos registrą įtrauktas D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv(duomenys neskelbtini), kuris 2018-03-19 nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ikiteisminiame tyrime, pagal LR BK 140 str. 2 d., ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ją įvykdant per 4 mėnesius. D. M. buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, atsakomybė nevykdant programos ir terminai. Baudžiamosios priemonės pabaigos terminas - 2018-11-04. Iki numatytos dienos D. M. probacijos tarnybai nepateikė dokumentų, įrodančių jo dalyvavimą programoje bei jos išklausymą, nevyko šaukiamas atvykti, namuose nebuvo rastas. Turimais duomenimis D. M. gali būti išvykęs į užsienį (b. l. 77);
Kauno apylinkės teismo 2018-03-21 ir 2018-06-20 nutartimis, iš kurių matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2018-03-21 nutartimi, kuri patikslinta Kauno apylinkės teismo 2018-06-20 nutartimi, patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2018-03-19 nutarimas atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja ir ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti. Teismas 2018-06-20 nutartimi skyrė D. M. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 4 mėnesius (b. l. 80-81);
Probacijos tarnybos pateikta medžiaga, kurioje nustatyta, kad 2018-07-20 D. M. pasirašytinai sutiko dalyvauti elgesio pataisos programoje, tinkamai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (b. l. 82-86);
Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro raštu, kuriame nurodyta, kad D. M. į Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vedamus mokymus telefonu užsiregistravo 2018-07-20. Mokymai vyko 2018-07-27 13.00 val., tačiau D. M. mokymuose nedalyvavo, apie neatvykimo priežastį neinformavo. Daugiau į mokymus nebesiregistravo (b. l. 95).
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytos veikos subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 148).
Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę dėl jam inkriminuojamų veikų lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11, 12 str.), civilinio ieškinio nėra, neteistas (b. l. 127-128), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 135-137), kaltinamojo nurodymu, dirba Norvegijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, statybininko pareigose (b. l. 111-113), pagal Sodros duomenis, vykdo individualią veiklą (b. l. 142). Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra (b. l. 130, 132). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str., siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą, atsižvelgiant į tai, kad bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes viešuosius darbus ir baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 dalimis, bausmės bendrinamos jas visiškai sudedant. Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-03-14 iki 2018-03-15 (b. l. 97, 118), vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 120-121, 122-123) palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje ir
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį skirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 20 val., tai yra 10 val. per mėnesį, visuomenės labui.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį nubausti jį 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir subendrintą bausmę paskirti jam 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 20 val., tai yra 10 val. per mėnesį, visuomenės labui ir 15 MGL (750 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 20 val., tai yra 10 val. per mėnesį, visuomenės labui, ir 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. ir 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-03-14 iki 2018-03-15, vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti D. M., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.