Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Antano Jarašiaus kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 28 d. nuosprendžio.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu V. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Civiliniai ieškiniai atmesti.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 28 d. nuosprendžiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis: V. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ( 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio l, 2, 3 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

J. P., J. P., D. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta teisė į civilinių ieškinių tenkinimą, o civilinio ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2003 m. sausio 16 d., apie 22 val., Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) 53-iajame kilometre, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Volvo-FH12“ (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz–Sko 24/L“ (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 2.4, 13.4, 13.10 ir 14.1 punktų reikalavimus (KET redakcija, galiojusi iki 2003 m. balandžio 1 d.), t. y. būdamas eismo dalyvis ir privalėdamas elgtis taip, kad nesukeltų grėsmės eismo saugumui bei pavojaus žmonėms, važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, taip pat privalėdamas, atsižvelgęs į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, pasirinkti tokį greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, neatsižvelgęs į kelio sąlygas – esant slidžiai kelio dangai, transporto priemonės ypatumus – vilkiko ir puspriekabės gabaritus, svorį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodamas prarado judėjimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą, nesuvaldė savo vairuojamo transporto priemonių junginio, dėl to puspriekabei pasisukus link kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir išvažiavus į priešingos krypties eismui skirtą juostą, susidūrė su šia važiuojamosios dalies juosta važiavusiu UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), vairuojamu H. P., kuris dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų mirė.

Kasaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėjas Antanas Jarašius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde kasatorius nurodo, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą ir teisingą procesą, nes apeliacinės instancijos teismas šiurkščiai pažeidė BPK 308 straipsnio reikalavimus: 2006 m. kovo 28 d. buvo paskelbta įžanginė ir rezoliucinė apkaltinamojo nuosprendžio dalis, o aprašomoji nuosprendžio dalis buvo surašyta tik 2006 m. balandžio 20 d., ir šis visas nuosprendis surašytas ta pačia data, kaip ir paskelbtas sutrumpintas; sutrumpintas nuosprendis nei nuteistajam, nei jo gynėjui neįteiktas. Pažeista ir BPK 308 straipsnio 2 dalis, nes neprašyta ir negauta teismo pirmininko ar skyriaus pirmininko sutikimo pratęsti 7 dienų terminą motyvuojamajai nuosprendžio daliai surašyti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis taip pat yra prieštaringas. V. M. išvada, surašyta 2005 m. gegužės 20 d., tačiau teismui pateikta tik baigiantis apeliaciniam procesui (2006 m. vasario 27 d.) ir, nors apeliacinės instancijos teismo atmesta, tačiau nuosprendyje nurodoma, kad teismas remiasi šio specialisto parodymais teisme kaip V. K. apkaltinimo pagrindu. Pažeisdamas kaltinamojo teisę į gynybą, teisingą procesą, teismas priimtame nuosprendyje ne tik kad nevertino, bet iš viso nekreipė dėmesio į paskutiniame teismo posėdyje pateiktą ekspertės O. L. 2006 m. kovo 24 d. išvadą. Taigi buvo neišklausyti ir neįvertinti gynybos pateikti įrodymai, argumentai. Paskutinio teismo posėdžio metu buvo padaryta trumpa 15 min. pertrauka, todėl nei teismas, nei proceso dalyviai neturėjo galimybės su šia išvada susipažinti, ją įvertinti, užduoti dėl jos klausimų. Kiti byloje dalyvavę ekspertai buvo prašomi vertinti specialistės O. L. pirmąją išvadą, todėl ir O. L. turėjo teisę pasisakyti dėl savo kolegų išvadų, tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat buvo iš esmės suvaržytos tiek civilinio atsakovo, tiek kaltinamojo teisės, nes teismas „pamiršo“ civilinį atsakovą: nei UAB (duomenys neskelbtini), nei jos atstovui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, nors byloje buvo prašoma išnagrinėti bei patenkinti civilinį ieškinį. Civilinis atsakovas ir jo atstovas negalėjo įgyvendinti savo teisių. BPK 322 straipsnio 2 dalis nustato, kad šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę nagrinėti bylą tik tuo atveju, jeigu būtų laiku pranešęs civiliniam atsakovui ir jo atstovui. Nepažeidus proceso (dalyvaujant civilinio atsakovo atstovui) galėjo būti priimtas visiškai kitoks sprendimas – nuosprendis paliktas galioti. Be to, teismas, pripažindamas ieškovams teisę į ieškinių patenkinimą ir palikdamas civilinius ieškinius nagrinėti civilinio proceso tvarka, civilinių ieškinių nenagrinėjęs iš esmės padarė išvadą, kad jie pagrįsti. Vienintelis palikimo nagrinėti civilinio proceso tvarka motyvas – neįtraukta draudimo bendrovė. Kasatoriaus nuomone, apeliacinis teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą pagal civilinio ieškovo atstovo prašymą, turėjo atitinkamą bendrovę į bylą įtraukti. Pažeisdamas įstatymą, teismas patikėjo nenuosekliems E. M. parodymams, kad kabinete naktį pirmiausia nubraižė planą, o pagal jį surašė protokolą. Teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 punktų reikalavimus, padarė priešingas išvadą, neturėdamas objektyvių duomenų, paneigiančių išteisinamąjį nuosprendį. Vertindamas įrodymus, teismas ignoravo, nekreipė dėmesio į tai, kad (duomenys neskelbtini) 2005 m. vasario 1 d. ekspertizės akte ekspertai, išeidami už savo kompetencijos ribų, neatsakinėjo į jiems užduotus klausimus, o patys „nustatinėjo“ nesamus atstumus, darė prielaidas, nurodydami, kad, ekspertų nuomone, tikėtina, jog 0,5 m – tai pėdsako pabaigos atstumas nuo punktyrinės ženklinimo linijos. O po šios išvados gavimo E. M. pakeitė parodymus, teigdamas, kad stabdymo žymės galėjo baigtis ir iki pusės metro atstumu iki kelio ašinės linijos. Teismas vadovavosi šia išvada, kur nurodyti duomenys, teiginiai nėra patvirtinti bylos aplinkybėmis. Naikindamas nuosprendį, teismas rėmėsi BK 20 straipsnio 5 dalimi, kuri numato ne įrodymų vertinimą, o juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Teismas nurodė nesamą įstatymą (BK 20 straipsnį) ir dėl to pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Teismas taip pat neišnagrinėjo apeliacinio skundo iš esmės. Vertindamas E. M. bei S. S. parodymus teismas pažeidė įstatymą, nes vadovavosi ne jų visuma, o tik ta dalimi, kuri, akivaizdžiai prieštaraujanti kitai parodymų daliai, tinka kaltinimui. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad įvykio vietos apžiūros protokolą bei priedus (planą) galima patikrinti apklausiant E. M. , kuris iš esmės nieko nebeprisiminė, prieštarauja tiek objektyvumo, tiek protingumo principams. Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. K. vairuojamas automobilis prarado judėjimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą, kad vairuotojas automobilio nesuvaldė ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.

Nuteistojo V. K. gynėjo Antano Jarašiaus kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl skunde nurodomų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

Apeliacinės instancijos teismas, 2006 m. kovo 28 d. paskelbęs priimto apkaltinamojo nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, BPK 308 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2006 m. rugsėjo 26 d.) reikalavimų nepažeidė, nurodydamas tą pačią 2006 m. kovo 28 d. datą visame surašytame motyvuotame nuosprendyje. Teismas tinkamai vadovavosi šia baudžiamojo proceso įstatymo norma, nes ji specialių reikalavimų nuosprendžio laikui rašyti visame surašytame motyvuotame nuosprendyje nenustatė.

Objektyvių duomenų, kad teismas pažeidė BPK 308 straipsnio 2 dalį, byloje nėra, nes teismo sprendimas galėjo būti išsiųstas 2006 m. balandžio 20 d. ir dėl praleisto įstatymo nustatyto termino šiam proceso veiksmui atlikti. Nėra pagrindo manyti, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su BPK 308 straipsnio 2 dalies pažeidimu, buvo apribota V. K. teisė į gynybą ir teisingą teismą. Iš nuteistojo gynėjo skundo, kuriame ginčijamas priimto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas, nurodomi įvairūs bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme procesiniai pažeidimai, matyti, kad V. K. (kuriam, vadovaujantis BPK 310 straipsniu, buvo išsiųstas visas motyvuotas teismo sprendimas), padedamas savo gynėjo, visiškai įgyvendino savo teisę į gynybą ir proceso teisingumas šiuo aspektu buvo užtikrintas.

Tačiau skunde pagrįstai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK reikalavimus, neiškvietė į teismo posėdžius civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo, nes pagal BPK 322 straipsnio 2 dalį civilinis atsakovas turi teisę dalyvauti teismo posėdyje. Tačiau civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini), kuriam išsiųstas apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, t. y. kuriam žinoma apie priimtą teismo procesinį dokumentą, savo pažeistų teisių dėl to neginčija. Nuteistasis, kaip proceso dalyvis, gali ginti tik savo pažeistas teises. Nėra pagrindo manyti, kad, pažeidus civilinio atsakovo teises, kartu buvo pažeistos ir kaltinamajam įstatymo numatytos ir garantuotos atskiros, savarankiškos teisės.

Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog byloje yra duomenų, kad kaltininko prievolė atlyginti padarytą žalą buvo apdrausta Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Tačiau taip pat nustatyta, kad nėra duomenų, jog draudimo bendrovė būtų išmokėjusi civiliniams ieškovams atlygintinas sumas. Be to, draudimo bendrovė pirmosios instancijos teismo nebuvo įtraukta į bylą, o jos įtraukimas apeliacinės instancijos teisme, nepažeidus jai suteiktų procesinių teisių, yra negalimas. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pasinaudojo BPK 115 straipsnio 2 dalyje suteikta išimtine teise perduoti ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Toks sprendimas atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Tik išnagrinėjus civilinę bylą, bus išspręstas civilinių ieškinių dydžio klausimas, todėl skunde be pagrindo teigiama, kad teismas, palikdamas civilinius ieškinius nagrinėti civilinio proceso tvarka, civilinių ieškinių nenagrinėjęs, iš esmės padarė išvadą, kad jie pagrįsti. Civilinių ieškinių dydžio pagrįstumas bus sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Įrodymų vertinimo taisyklės apeliacinės instancijos teisme nebuvo pažeistos. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas nutarė pridėti prie bylos gynybos pateiktą O. L. 2006 m. kovo 24 d. specialisto išvadą. Tačiau kartu teismas nutarė spręsti, ar pateiktą dokumentą laikyti įrodymu byloje. Po 15 min. pertraukos, skirtos susipažinti su šia išvada, proceso dalyviai, kaip nurodyta teismo posėdžio protokole, nepageidavo papildomos pertrauktos susipažinti su pateikta išvada. Perskaičius O. L. išvadą, proceso dalyviai nepareiškė jokių prašymų, papildymų, susijusių su įrodymų tyrimu. Dėl to negalima teigti, kad teismo nustatyta pertrauka susipažinti su šia išvada buvo per trumpa. Posėdžio protokole užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad proceso dalyvius tenkino nustatyta pertraukos trukmė. Kolegija taip pat nesutinka su skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino O. L. 2006 m. kovo 24 d. išvados. Nors išsamių ir detalių argumentų teismas neišdėstė, tačiau pripažino, kad kritiškai vertina šios specialistės išvadas ir paaiškinimus dėl eismo įvykio mechanizmo kilimo priežasčių. Teismas taip pat nurodė kai kuriuos šios išvados duomenis, patvirtinančius teismo motyvus priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nėra pagrindo manyti, kad teismas neišsamiai tyrė bylos duomenis, tarp jų ir O. L. pateiktas išvadas ir paaiškinimus teisme. Įrodymų vertinimo taisyklės, sprendžiant V. K. kaltės klausimą, nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis tinkamai patikrintas teisminio proceso metu, nepažeidžiant BPK reikalavimų. Bylą nagrinėjęs apeliacinis teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Teismo išvados dėl V. K. kaltės padarius nusikaltimą pagrįsta ne tik (duomenys neskelbtini) 2005 m. vasario 1 d. ekspertizės aktu, bet ir teismo pateiktu apibendrintu visų ekspertizių aktų, specialistų išvadų, ekspertų ir specialistų paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu vertinimu. V. K. kaltę padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą veiką patvirtina teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma. Apkaltinamajame nuosprendyje kaip įrodymų vertinimo taisykles reguliuojanti nuostata nurodyta BK 20 straipsnio 5 dalis yra akivaizdus rašymo apsirikimas, todėl nepripažintinas kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. K. gynėjo Antano Jarašiaus kasacinį skundą.