- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-06
- Bylos Nr.
- 2K-98/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Jonas Prapiestis, Aldona Rakauskienė (pran.)
- Nuteistasis
- A. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Jono Prapiesčio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, kuria nuteistosios A. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteista už tai, kad 2004 m. lapkričio 7 d., apie 7.30 val., Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi 100“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 172 punktų reikalavimus, t. y., esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su iš priekio važiavusiu L. G. vairuojamu automobiliu „Audi 100“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios L. G. sveikata.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji A. M. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti, baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorė teigia, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes abiejų instancijų teismai esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Kasatorės nuomone, visi byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios L. G., liudytojų Ž. B., V. Š., R. S. parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvados, akistatos protokolas, automobilių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolai, medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktas, teismo medicinos specialisto išvada – patvirtina tik paties eismo įvykio faktą bei jo padarinius, tačiau neturi jokios įrodomosios reikšmės jos kaltei konstatuoti. Teigia, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios L. G., kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, prieštaringais parodymais bei eksperto duota tikėtina, prielaidomis grįsta išvada. Iš nuosprendžio argumentų neaišku, kuo remiantis teismas atmetė jos (kasatorės) parodymus ir kodėl remiasi nukentėjusiosios L. G. parodymais. Išsamūs, konkretūs ir aiškūs nukentėjusiojo asmens parodymai ne visada yra objektyvūs ir teisingi, tokie parodymai dažnai duodami siekiant išvengti atsakomybės už paties nukentėjusiojo padarytus pažeidimus.
Šalies argumentai
Kasatorė teigia, kad nukentėjusiosios parodymai, jog ji (kasatorė) neteisingai darė lenkimo manevrą ir dėl to nesuvaldė automobilio, yra niekuo nepagrįsti ir neteisingi, nes joks „VW Golf“ automobilis prieš ją nevažiavo, ji jokio automobilio nebandė lenkti. Pamačiusi savo eismo juostoje tiesiai į jos automobilį priešpriešais atvažiuojančią transporto priemonę, darė galimą manevrą šioje situacijoje – stabdė automobilį. Be to, nukentėjusiosios parodymai, kad, esant slidžiai kelio dangai, jos stabdomas automobilis neslydo, abejotini ir prieštarauja objektyviems dėsniams bei kitiems įvykio tyrimo metu surinktiems duomenims, kurie patvirtina, kad įvykio metu įvykio vietoje kelio danga buvo padengta plikledžiu. Kasatorės nuomone, ir nuosprendis, ir paskesnė apeliacinės instancijos teismo nutartis pagrįsti prielaidomis ir spėjimais.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatorės prašymą – naikinti juos ir bylą nutraukti – nėra pagrindo.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. tik teismo sprendimų teisėtumą. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.
Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Nuteistoji A. M. kasaciniame skunde nenurodė nei vienos baudžiamojo proceso įstatymo normos, kuri, jos nuomone, buvo pažeista.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė iš esmės ginčija įrodymų vertinimą, teismų sprendimuose padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Kaip jau minėta, teismų išvados dėl byloje ištirtų įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Kasatorės teiginys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis, o ne ištirtais įrodymais, yra nepagrįstas ir atmestinas. A. M. kaltė nuosprendyje pagrįsta nukentėjusiosios parodymais, ekspertizės akto išvadomis, duomenimis, užfiksuotais automobilių apžiūros protokoluose ir kitais nuosprendyje išdėstytais ir įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad jokie įrodymai iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą, neturi. Nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas ir visi įrodymai, t. y. ir ekspertų išvados, vertinami vadovaujantis bendrais įrodymų vertinimo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas išvadas grindė ištirtų įrodymų visuma, todėl kasatorės nuorodos, kad ji nuteista remiantis tik tikėtinomis eksperto išvadomis ir prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, yra nepagrįstas.
Pažymėtina ir tai, kad, neigdama savo kaltę, A. M. tuos pačius argumentus, kaip ir kasaciniame skunde, buvo nurodžiusi ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą, konstatavo, kad nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Priimtoje nutartyje į visus esminius apeliacinio skundo argumentus motyvuotai atsakyta ir paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).
Dėl Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. M. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Byloje nustatyta, kad A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 172 punktų reikalavimus, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus greičio, stabdydama automobilį jo nesuvaldė ir užkirto kelią priešinga eismo juosta važiuojančiam automobiliui, kurį vairavo L. G.. Eismo įvykis įvyko dėl A. M. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl jo atsirado padariniai – nukentėjusiajai L. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl nuteistosios A. M. veika pagrįstai pripažinta nusikalstama ir kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio bei nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistosios A. M. kasacinį skundą atmesti.