Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. buvo kaltinamas tuo, kad įžeidė valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį:

jis, 2012-07-12, apie 2.28 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto kompiuterio, reaguodamas į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto priimtą sprendimą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto elektroninį paštą teiseskt@lrs.lt atsiųsdamas Lietuvos Respublikos Seimo narį ir tuometinį Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Š. įžeidžiantį, jo garbę ir orumą žeminantį laišką „Kitaip tariant atsakėte, kad mes netirsime, o prokuratūra savo bendrų nusikaltimų su Saugumu ir vaikų teisėmis taip pat netirs. Labai ačiū. Iš šunsnukio Š. kitokio atsakymo tikėtis ir negalima. Ačiū kad turime valstybę kur valdžios vyrai turi teisę prievartauti vaikus!“ viešai įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 str.

Apklaustas kaltinamuoju K. D. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, tačiau vėliau apklausos metu nurodė, kad kaltinimo nepripažįsta. Jis teigė, kad galimai nukentėjusysis buvo sumenkintas, o ne pažeminimas. Paaiškino, kad laiškas S. Š. buvo išsiųstas iš jo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Laiško rašymo metu buvo daugiau žmonių, daugelis žino jo prisijungimo slaptažodį. Kaltinime nurodytą tekstą rinko kitas žmogus, jis to žmogaus nenori pasakyti. O ką reiškia laiško tekstas jis nekomentuos. Tai ne jis siuntė šį laišką, o kas siuntė atsisako pasakyti. Jis save laiko iš dalies kaltu, nes tai iš jo elektroninio pašto parašė kažkas, o jis nežiūrėjo to prisijungimo. Tyrėja jam pasiūlė prisipažinti ir jis prisipažino. S. Š. surašė kažkokį atsakymą Seimo nariams, kad jie neturi teisės kištis į Garliavos istoriją. Tai iš jo reikalavo, kad tirtų galimus prokuratūros nusikaltimus. Tai buvo laikotarpis, kai visi Lietuvoje reagavo į tai, kad vyko Garliavoje.

Ikiteisminio tyrimo metu K. D., kurio parodymai paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) narys. Kitų sąjungos narių jis nesakys, kadangi nėra pastovios narystės, sąjunga nėra įregistruota, ji susikūrė 2011 metais. Sąjungos tikslas yra padėti žmonėms ir organizacijoms (taip pat ir valdžios) susikalbėti. Ši sąjunga yra sukurta visuomeniniais, bendruomeniniais tikslais spręsti bendruomenei ir visuomenei aktualius klausimus. Vienas iš tokių klausimų buvo dėl Vaiko teisių tarnybos ir kontrolierės E. Ž. galimai nusikalstamos veikos, siekiant nuslėpti Kauno pedofilijos bylos faktus ir apskritai dėl vaikų išnaudojimo. LSS nariams bendrai aptarus aktualius klausimus, jis savo vardu surašė keletą viešų kreipimųsi, kurie buvo adresuoti LR Prezidentei, Lietuvos Generalinei prokuratūrai, LR Seimui ir Vyriausybei, ir juos išsiuntė elektroniniu paštu iš savo elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), kurią yra susikūręs gal prieš 10 metų ir naudojasi iki šiol. Į LR Seimui išsiųstą kreipimąsi atsakymą, parengė ir atsiuntė į jo elektroninio pašto dėžutę LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, raštą pasirašė komiteto pirmininkas S. Š.. Atsakymas jį ir kitus LSS narius papiktino, kilo klausimas, kokiu tikslu išvis buvo įsteigtas minėtas komitetas ir ką veikia jo pirmininkas S. Š., jo parengtas raštas buvo ne atsakymas, o atsirašinėjimas. LSS įsitikinimu, o dabartinė situacija Generalinėje prokuratūroje tai tik patvirtina, kad LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo tirti galimą nusikalstamą veiką teisėtvarkos institucijose, nes daugiau nėra kam tirti, o komitetas netiria situacijos dėl asmeninio pirmininko S. Š. nusistatymo, kuris matėsi iš jo ankstesnių viešų pasisakymų. LSS narių įsitikinimu ir tame tarpe jo, S. Š. atsiuntė savo asmeninę nuomonę, o ne LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, arba savo asmenines pažiūras ir įsitikinimus, įtaką primetė komitetui. Dėl to jis iš savo asmeninės elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui S. Š. išsiuntė spontanišką atsakymą („Kitaip tariant atsakėte, kad mes netirsime, o prokuratūra savo bendrų nusikaltimų su Saugumu ir vaikų teisėmis taip pat netirs. Labai ačiū. Iš šunsnukio Š. kitokio atsakymo tikėtis ir negalima. Ačiū kad turime valstybę, kur valdžios vyrai turi teisę prievartauti vaikus!,,), kurį įtakojo ir visuomenės nuomonė, kuri yra susidariusi apie S. Š. internetinėje erdvėje. Šis pasisakymas apie S. Š. buvo kaip apie fizinį asmenį, o ne kaip apie valstybės tarnautoją, nes LSS nuomone jis kaip valstybės tarnautojas savo pareigos niekada neatliko(b.l.61-62,1t.) .

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo S. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. Š. parodė, kad 2012-04-27 K. D., prisistatantis (duomenys neskelbtini) nariu, Seimo kanceliarijos Priėmimo skyriui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) atsiuntė kreipimąsi dėl Vaikų teisių kontrolieriaus, kuris pagal kompetenciją buvo persiųstas LR Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Jis kaip komiteto pirmininkas 2012-07-11 parašė atsakymą į minėtą kreipimąsi, kuris minėtu elektroniniu paštu buvo persiųstas K. D.. Reaguodamas į atsakymą, K. D. 2012-07-12 į Teisės ir teisėtvarkos komiteto elektroninį paštą atsiuntė laišką, įžeidžiantį jį ne kaip fizinį asmenį, bet kaip savo pareigas einantį valstybės tarnautoją, kadangi įžeidžiančio turinio laiškas („Iš šunsnukio Š. kitokio atsakymo tikėtis ir negalima. Ačiū kad turime valstybę kur valdžios vyrai turi teisę prievartauti vaikus!,,,) buvo reakciją į oficialų komiteto išaiškinimą ir buvo siųstas ne jo asmeniniu, bet komiteto el. paštu. Jis K. D. nepažįsta. Dėl šio įvykio jis patyrė moralinę žalą, kadangi toks neigiamas jo kaip valstybės tarnautojo įvertinimas paniekino ir pažemino jį, todėl prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju dėl moralinės žalos.(b.l.51-52,1t.)

Teismo posėdžio metu apklausta specialiste A. G., Lietuvių kalbos instituto mokslinė darbuotoja, paaiškino, kad iš to trumpo teksto, kuris yra nurodomas kaltinime, matyti, kad pagrindinis žodis dėl kurio asmuo galėjo įsižeisti yra „šunsnukis“. Šis žodis visuose lietuvių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose, t.y. Dabartinės lietuvių kalbos žodyno 6 leidime, Akademiniame žodyne yra pateikiamas su stilistinėm nuorodom „niek.“ „menk.“ „Niek“ – tai reiškia niekinamasis, niekinamai vartojamas žodis. „ Menk“ – menkinamąja reikšme menkinamasis žodis. Žodis „šunsknukis“ abiejuose šiuose žodynuose apibrėžiamas panašiai. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne jis reiškia - niekšas, niekam tikęs žmogus. Akademiniame žodyne yra keturios žodžio „šunsnukis“ reikšmės, tačiau aktualiausia šiame laiške, kuria reikšme buvo pavartotas žodis - tai antroji reikšmė - niekšas, nedorėlis, nenaudėlis. Pats žodis „šunsnukis‘ gali būti įvairiuose kontekstuose vartojamas kaip keiksmas. Paprastai reiškia niekam vertą, nedorą, negarbingą žmogų ir asmuo pavadintas „šunsnukiu“, o čia konkrečiai „šunsnukio Š.“, tai vadinasi kalbama jau apie konkretų asmenį ir tas asmuo turi pilną teisę įsižeisti pavadinus jį tokiu žodžiu. Dėl kitų dalykų, kad „valdžios vyrai turi teisę prievartauti vaikus“ arba dėl to, kad netiriamos kažkokios bylos tai jau ne kalbininkų kompetencija, teisėsauga tai tiria.

Dar nurodė, kad tiek niekinimas, tiek menkinimas reiškia žmogaus pažeminimą. Lietuvių kalboje žodžiai su „šun-„ ,kad ir žodis „šunkelis, šundaktaris“, jie visi turi niekinimo, menkinimo reikšmę. Jais švaistytis reikia labai atsargiai. Jie įžeidžia. Teksto lingvistikos sąvoka hiperbolė, tačiau šiuo atveju tai nėra hiperbolė, tai yra niekinamasis žodis. Hiperbolizavimas yra padidinimas, o čia yra įžeidimas. Tai nėra nuomonė išreikšta tame sakinyje, nėra nurodoma “aš manau“, „aš galvoju“, „darau prielaidą“, tiesiog čia yra konstatavimas. Sąvokos niekinimas ir menkinimas mažai kuo skiriasi.

Byloje 2012-07-19 raštu(b.l.19,1t.) Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Š. persiuntė gautą K. D. el. laišką(b.l.20-21,1t.).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-66/2015(b.l.193-200,1t.) pateikta išvada, kad K. D. nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2012-07-12, lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. D. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Motyvuojamoji dalis

BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, 2 dalyje – kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Veikos nusikalstamumą panaikina tas įstatymas, kuris visiškai nebenumato buvusios nusikalstamos veikos sudėties arba susiaurina nusikalstamos veikos sudėtį numatydamas naujų arba atsisakydamas buvusių šios sudėties požymių, dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamos. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 3 str. 2 d. numato, kad jeigu šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 25 d. priimtu įstatymu Nr. XII-1888, kurio 2 straipsnis įsigaliojo 2016 m. balandžio 1 d., Baudžiamojo kodekso 290 straipsnis pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. D. išteisintinas, kadangi nurodytu įstatymu dekriminalizavus veiką, dėl kurios jis kaltinamas, konstatuotina, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nesant K. D. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), priimamas išteisinamasis nuosprendis (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 297 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d.. teismas,

nusprendžia:

K. D. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Panaikinti K. D. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.