- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-08
- Bylos Nr.
- AS-404-525/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00600-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. balandžio 12 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo aplinkybes (aiškiai nurodyti, ar buvo įgyvendintos kitos sąlygos siekiant pereiti į lengvąją grupę) bei tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus, nustačius, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise – sumokėti 30 Eur žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
2021 balandžio 6 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame teigė, jog jis atitiko visus likusius kriterijus tam, kad būtų perkeltas į lengvąją grupę. Pareiškėjas prašė priimti jo skundą ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjo M. Š. skundą laikė nepaduotu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas per teismo nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
III.
Pareiškėjas M. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jis skunde aiškiai nurodė, kad atitinka visus kriterijus lengvajai grupei gauti, tačiau pirmosios instancijos teismas nutartimi įpareigojo patikslinti, ar tikrai visus kriterijus pareiškėjas atitinka, t. y. ar jis dirbo ir pan. Todėl 2021 m. balandžio 13 d. teisme gautame skunde pareiškėjas patikslino, jog skunde aiškiai nurodė, kad atitinka visus kriterijus, todėl savaime turėtų būti suprantama, jog pareiškėjas dirbo.
Pareiškėjas nurodo, kad visiškai neįsigilinus į pateiktą skundą ir kitus skundus, buvo nuspręsta, jog jis piktnaudžiauja teisinės gynybos teise. Vien tik intensyvus asmens bylinėjimasis teismuose savaime nereiškia piktnaudžiavimo teisinės gynybos teise, todėl turi būti vertinami ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis. Šiuo atveju teismas nevertino keliamo ginčo bei siekiamų apginti teisių pobūdžio ir atsižvelgė tik į kreipimųsi kiekį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pažymi, kad buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, pateikė įrodymus, jog neturi jokių piniginių lėšų, todėl žyminio mokesčio sumokėjimas pareiškėjui yra neįmanomas ir todėl pareiškėjas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai apibota jo teisinės gynybos teisė, kadangi pateiktas skundas atitiko nustatytus reikalavimus – buvo aiškiai ir konkrečiai aprašytas reikalavimas bei nurodyti reikalavimą pagrindžiantys teisės aktai. Pareiškėjo vertinimu, patikslintame skunde jis papildomai nurodė, ko prašė teismas bei prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio, pateikė nemokumo įrodymus, tačiau nuo žyminio mokesčio atleistas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu pareiškėjui nepašalinus teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartyje nustatytų trūkumų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atsižvelgiant į minėtas ABTĮ nuostatas, skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, t. y. pareiškėjui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-724-502/2017). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2021 m. kovo 23 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi patikslinti skundo aplinkybes, pateikti tai patvirtinančius įrodymus, nustatė, jog pareiškėjas kreipiasi piktnaudžiaudamas teisminės gynybos teise, todėl įpareigojo jį sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai įrodantį dokumentą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui pasiūlė pašalinti skundo trūkumus.
Kaip minėta, skundui keliami reikalavimai nustatyti ABTĮ 24 straipsnyje. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, t. y. taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Reikalavimas nurodyti savo skundo elementus, t. y. skundo dalyką – pareiškėjo reikalavimą, ir pagrindą – aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).
Pirmosios instancijos teismo nustatyti pareiškėjo skundo trūkumai nėra formalūs, kadangi prašomos nurodyti aplinkybės (skundo pagrindas) ir reikalavimas (skundo dalykas) apsprendžia administracinės bylos nagrinėjimo ribas, siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padeda visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Pareiškėjui jų tiksliai nenurodžius, to padaryti nėra galimybės.
ABTĮ 36 straipsnio 4 dalis reglamentuoja teismo teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nors pareiškėjo skundas ir patenka į ABTĮ 36 straipsnio 1 dalyje išdėstytų žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) sąrašą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, todėl jis buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už teikiamą skundą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 16 d. į Regionų apygardos administracinį teismą kreipėsi 7 kartus su skundais dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Visi jie teikti dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, inicijuojant ginčus dėl pavienių epizodų. Dauguma pareiškėjų skundų buvo atmesti kaip nepagrįsti, dėl kitų dar nėra priimti procesiniai sprendimai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pareiškė reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tokie skundai patenka į žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų sąrašą (ABTĮ 36 str. 1 d. 10 p.), tačiau teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 36 str. 4 d.). Įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis apie pareiškėjo skundų dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, pareikštų administraciniuose teismuose, kiekį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 16 d. (t. y. pareiškėjas 7 kartus kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą) bei jų išnagrinėjimo rezultatus (dauguma skundų pirmosios instancijos teismuose atmesti, o kiti neišnagrinėti), apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas itin dažnai teikia skundus teismui, kurie atmetami kaip nepagrįsti, taigi šiuo konkrečiu atveju pagrįstai traktuojama kaip asmens piktnaudžiavimas teisminės gynybos teise (ABTĮ 36 str. 4 d.).
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas turėjo būti įpareigotas sumokėti 30 Eur žyminį mokestį už skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjui patikslintame skunde nepašalinus teismo nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nepateikus žyminio mokesčio kvito, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismas pagrįstai laikė skundą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai skundžiamoje nutartyje sprendė, kad pareiškėjas teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino ir teisėtai bei pagrįstai laikė skundą nepaduotu. Nenustatyta, kad kurie nors iš pirmosios instancijos teismo nurodytų pareiškėjo skundo trūkumų būtų buvę nustatyti nepagrįstai. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą atmesti.
regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.