- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-04
- Bylos Nr.
- ATP-305-245/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00051-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarimo Ž. T. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. (nedidelis chuliganizmas) dėl to, kad 2013-10-17 apie 17 val. jis Alytuje, (duomenys neskelbtini) be priežasties stabdė važiuojantį automobilį Volvo (duomenys neskelbtini) jo vairuotoją Z. J., suėmęs už drabužių, stumdė, įžeidžiamai prie jo kibo, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarimu Ž. T. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nes jo veikoje nebuvo ATPK 174 str. numatyto pažeidimo sudėties. Z. J. išaiškinta, kad dėl Ž. T. veikos jis turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Šalies argumentai
Z. J., nesutikdamas su tokiu Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo perduoti medžiagą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės vyr. prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo Ž. T. atžvilgiu.
Apelianto nuomone, Ž. T. savo neteisėtas veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu ne tik, kad padarė akivaizdų viešosios tvarkos pažeidimą bei chuliganizmą, tačiau netgi spręstinas klausimas ar jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėtis. Apeliantas nurodo, kad byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad 2013 m. spalio 17 d. apie 13 val. Ž. T., viešoje vietoje Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas KET užblokavo jo automobilį, jį priverstinai sustabdė, o jam išlipus bei matant aplinkiniams, šiurkščiai griebė apeliantą už drabužių ir pradėjo tampyti bei stumdyti, grasino susidorojimu bei panaudodamas fizinį bei psichologinį smurtą reikalavo grąžinti jam pinigus, rodo, kad jo veiksmuose mažų mažiausiai yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str. sudėtis, nes tokiais jo veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka ir su buvo sutrikdyta žmonių rimtis.
Šalies argumentai
Apelianto nuomone, Ž. T. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas teisės pažeidimas teisiškai yra kvalifikuotas netinkamai, kadangi jo veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 2 d. bei 284 str. 1 d. sudėtys. Šias aplinkybes jis išdėstė Alytaus rajono apylinkės teismui 2014-01-22 pateiktame prašyme. Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė, o prašymą grąžino atgal, pasiūlydamas tiesiogiai kreiptis į prokuratūrą. ATPK 251 str. numato, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nutraukiama šio kodekso numatytais atvejais ir tvarka, kai medžiaga perduodama prokurorui, parengtinio tardymo ar kvotos organui. ATPK 258 str. numato, kad jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo ar kvotos organui. Todėl apeliantas mano, kad teismas, nustatęs, kad Ž. T. veiksmuose yra nusikaltimo požymiai, privalėjo šią administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti prokurorui, o ne pasiūlyti nukentėjusiajam pačiam kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Apeliantas nurodo, kad pagal byloje surinktą medžiagą Ž. T. veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymiai. Dėl šio įvykio labai išsigando tiek jis pats, tiek automobilyje buvusi jo žmona, o jam dėl to dar ir buvo sutrikdyta sveikata. Dėl Ž. T. veiksmų (stumdymo bei tampymo), apeliantui paūmėjo prieš metus operuota pilvo išvarža, todėl jam reikėjo pakartotinos operacijos. Šios aplinkybės rodo, kad dėl Ž. T. neteisėtų veiksmų apeliantas turėjo didelių sveikatos problemų bei patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą.
Apeliantas atkreipta dėmesį ir į tai, kad nors šioje administracinio teisės pažeidimo byloje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau į bylos nagrinėjimą nebuvo kviečiamas ir negalėjo šių aplinkybių išdėstyti. Tuo buvo pažeistos jam ATPK 273 str. suteiktos teisės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Z. J. apeliacinį skundą Ž. T. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas prašo skundą tenkinti iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-01-23 nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Z. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes.
Kaip matyti iš bylos medžiagos administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. T. buvo surašytas už ATPK 174 str. numatytą pažeidimą, t.y. už nedidelį chuliganizmą.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-01-23 nutarimu konstatavo, kad Ž. T. veika buvo nukreipta ne į viešosios tvarkos trikdymą, o turėjo privatų pobūdį. Ž. T. neturėjo tikslo pažeisti ATPK 174 str. saugumų valstybinės arba viešosios tvarkos, nuosavybės, piliečių teisių ir laisvių, nustatytos valdymo tvarkos, jo veikoje gali būti privataus kaltinimo objektas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos išvadai.
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 str. kyla už nedidelį chuliganizmą, tai yra, necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nėra tyčios pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 str. nuostatas.
Nagrinėjamu atvejus apylinkės teismas teisingai nustatė, kad Ž. T. ir Z. J. konflikto priežastis buvo asmeniniai tarpusavio santykiai, susiklostę dėl kilusių turtinių nesutarimų. Tai pagrindė ir byloje surinkta medžiaga. Kad tarp Ž. T. ir Z. J. yra susiklostę konfliktiniai santykiai dėl turto, neneigė ir konflikto dalyviai. Taigi, nors konfliktas ir įvyko viešoje vietoje, tačiau Ž. T. veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėtina, kad nors Z. J. teigia, jog dėl kilusio konflikto jam paūmėjo išoperuota pilvo išvarža ir ją reikėjo operuoti iš naujo, tačiau to nepatvirtina jo pateikti dokumentai. Byloje nėra duomenų, kad apelianto sveikata pablogėjo būtent dėl kilusio konflikto ir Ž. T. veiksmų, po konflikto nukentėjusysis į gydymo įstaigą nesikreipė.
Pastebėtina, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežtesnė nei administracinė. ATPK 9 str. 2 d. numato, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, taikoma ATPK 251 str. ir 258 str. tvirtinta procedūra, numatanti, jog jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui (ATPK 258 str.), o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (ATPK 251 str.). Nagrinėjamu atveju teismas ne tik, kad nenustatė, jog Ž. T. veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę, bet joje nenustatytas ir administracinės teisės pažeidimas. Taigi teismui nekilo ir pareiga inicijuoti baudžiamąjį procesą.
Z. J., manydamas, jog yra nukentėjęs nuo Ž. T. veiksmų, turėjo teisę skųsti Institucijos sprendimą dėl administracinės teisenos pradėjimo, reikalaudamas pradėti baudžiamąjį procesą, jei jo įsitikinimu galimas teisės pažeidimas viršijo administracinės atsakomybės ribas. Pažymėtina, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus viršininko 2013-11-25 pranešimu Nr. 52-24-S-5696 Z. J. buvo informuotas apie tai, kad jis turi teisę apskųsti Institucijos priimtą nutarimą pradėti administracinę teiseną Ž. T. atžvilgiu pagal ATPK 174 str. Alytaus rajono apylinkės teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo.
ATPK 273 straipsnyje nuodyta, jog nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Šios teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio teisės pažeidimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis pažeidimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu teisės pažeidimu paveikiamos asmens teisės ir interesai.
Pastebėti, kad ATPK 174 str. straipsnyje numatyto pažeidimo objektas yra viešoji tvarka, todėl Ž. T. buvo kaltinamas savo veiksmais pažeidęs viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nedidelio chuliganizmo tiesioginis objektas – visuomeniniai santykiai, kurių visuma sudaro viešąją tvarką. Byloje nėra duomenų, jog Z. J. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, todėl apylinkės teismas neturėjo prievolės jo kviesti į administracinės bylos nagrinėjimą, nes teismui nekilo abejonių dėl bylos aplinkybių, kurias reiktų pašalinti apklausiant liudytojus (nes būtent toks Z. J. statusas šioje byloje).
Nors skunde nurodoma, kad Z. J. nukentėjo dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų Ž. T. veiksmų, nes pastarasis jį įžeidė, sukėlė sveikatos sutrikimus, tačiau tokie veiksmai Ž. T. neinkriminuoti. Taigi, apylinkės teismas teisingai nurodė, kad, jei apeliantas mano, kad Ž. T. savo veiksmais jį įžeidė, pažemino, padarė sveikatos sutrikdymų, Z. J. gindamas savo interesus, pareiškimu gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 str.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas tinkamai, ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Z. J. apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.