Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-158-366/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-06-06Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-09-07Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-07
Bylos Nr.
1A-158-366/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25140-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Daina Vaidachavičienė
Nuteistasis
I. S.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-158-366/2022Proceso Nr. 1-01-1-25140-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno, Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,nuteistajam I. S.,

gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. S. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. liepos 25 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą G. S., t. y. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį sėdinčiam fotelyje G. S. į viršugalvį, o nukentėjusiajam dešine ranka besidengiant, kad sūnus I. S. negalėtų prie jo priartėti ir tęsti smurtinius veiksmus bei prašant nesimušti, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, abiem rankomis sugriebė nukentėjusiojo G. S. dešinę ranką ir ją užlaužė pastarajam už nugaros, po to, paleidęs nukentėjusiojo dešinę ranką, abiem rankomis sugriebė iš priekio G. S. kaklą bei plaštakomis ir rankų pirštais spausdamas kaklą smaugė nukentėjusįjį, tokiu būdu smūgio į viršugalvį sudavimu bei smaugimo veiksmu sukėlė nukentėjusiajam G. S. fizinį skausmą, o užlaužiant pastarajam dešinę ranką už nugaros, padarė poodinę kraujosruvą dešinės rankos dilbyje – sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo G. S. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis I. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad yra nuteistas nekaltai, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo peržiūrėti nuosprendį. Nurodo, kad posėdyje duos parodymus ir prašys, kad būtų apklausti liudytojai, kurių atskleisti negali, nes sesuo dirba savivaldybėje.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad šios nusikalstamos veikos nepadarė.

7. BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal teismų praktiką, veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė, prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-192/2013).

9. Susipažinusi su bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, įvertinusi proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teisme, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištirtais bei įvertintais byloje esančiais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas darydamas išvadą dėl nuteistojo I. S. atliktų tyčinių smurtinių veiksmų tėvo G. S. atžvilgiu, rėmėsi nukentėjusiojo G. S. ir V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, apie tai, kad I. S. grįžo iš aludės stipriai apgirtęs ir piktas ir, priėjęs prie nukentėjusiojo, sėdinčio fotelyje, nieko nesakęs ne mažiau kaip vieną kartą rankos kumščiu trenkė į galvą, po to abejomis rankomis sugriebė už kaklo ir smaugė, nuo sūnaus veiksmų skaudėjo (1 t., b. l. 56-59, 102-106, 107-110); liudytojomis apklaustų tyrėjų J. Š. ir I. I. parodymais, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. S. ir jo žmona V. S. parodymus davė laisva valia, spaudimas nebuvo daromas; liudytojos D. V. parodymais, į kurią kreipėsi nukentėjusysis dėl pagalbos ir kuri iškvietė policijos pareigūnus, liudytojo G. R. parodymais, kuris nuvyko su kolega pagal iškvietimą ir jam kaltinamojo tėvas sakė, kad jį mušė sūnus, parodė kūno vietas, į kurias kaltinamasis jam sudavė smūgius, namuose matė neblaivų I. S., kurį sulaikė; rašytine bylos medžiaga: specialisto išvada, kad G. S. padaryti sužalojimai galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir tie sužalojimai sukelia fizinį skausmą ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 84); Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus raštu ir jo pateiktu garso įrašu; įvykio vietos apžiūros protokolu; įvykio vietoje Body vaizdo kameromis filmuotais vaizdo įrašais. Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo parodymai dėl patirto smurto yra patvirtinti byloje ištirtais įrodymais, teismas neturi jokio pagrindo netikėti G. S. nurodytomis įvykio aplinkybėmis ar manyti, kad jis ar liudytoja V. S. apkalba I. S..

10. Apeliaciniame skunde I. S. nurodo, kad posėdyje duos parodymus ir prašys, kad būtų apklausti liudytojai, kurių atskleisti negali, tačiau teismo posėdžio metu, atsakydamas į kolegijos pirmininko klausimus, nurodė, kad įrodymų tyrimą atlikti nereikia, apklausti liudytojus taip pat nereikia. Taigi, nuteistasis I. S. apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie verstų suabejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl jo kaltės.

11. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme kelia abejones dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, teisėtumo. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiesioginiai įvykio liudytojai G. S. ir V. S. turi teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narius, tačiau teisiamojo posėdžio metu jie apklausti nebuvo – buvo perskaityti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, todėl liko neišsiaiškinta ar šie parodymai gauti teisėtu būdu. Todėl turėtų būti vertinami nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, kad jis nesudavė tėvui smūgių, sukėlusių jam fizinį skausmą, – tik laikydamas tėvą už rankų, užstojo mamą, su kuria jis konfliktavo, tokiu būdu elgėsi esant būtinajam reikalingumui.

12. Apeliacinės instancijos teismas gynėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip žinia, nukentėjusysis G. S. yra miręs, o liudytoja V. S. į teisiamąjį posėdį neatvyko dėl sveikatos būklės, ji iš namų neišeina, nes sunkiai vaikšto. Todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino jų abiejų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ar šie parodymai gauti teisėtu būdu, į teisiamąjį posėdį iškvietė ikiteisminio tyrimo metu apklausas atlikusias tyrėjas. Liudytoja apklausta tyrėja I. I., kuri ikiteisminio tyrimo metu atliko V. S. apklausą, teismo posėdžio metu patvirtino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, pati apklausė liudytoją V. S., kuri papasakojo įvykio aplinkybes. Dėl liudytojos parodymų patikimumo jokių tyrėjai abejonių nekilo, nes liudytoja V. S. visas įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į jos garbų amžių, abiejų apklausų metu nurodė gana aiškiai ir tiksliai. Be to, ji pati (I. I.) ikiteisminio tyrimo metu atliko Body kamerų apžiūrą ir matė, kad tiek filmuojant Body kameromis iš karto po įvykio, tiek ir liudytojos apklausų metu V. S. nurodė tas pačias aplinkybes. Analogiškai, teisiamajame posėdyje apklausiant tyrėją J. Š., buvo patikrinti nukentėjusiojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Byloje nėra duomenų, kad liudytojos I. I. ir J. Š. būtų suinteresuotos bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo netikėti jų parodymais. Nukentėjusiojo G. S. ir liudytojos V. S. apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta nepažeidžiant jokių baudžiamojo proceso normų, parodymai užrašyti iš jų žodžių, su protokolo turiniu G. S. ir V. S. supažindinti pasirašytinai (1 t., b. l. 52-55, 56-59, 102-106, 107-110). Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bylos duomenis įrodymais, įstatymo nepažeidė, liudytojos V. S. ir nukentėjusiojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pagrįstai pripažino įrodymais ir jais rėmėsi sprendžiant dėl nuteistojo kaltės.

13. Byloje nėra duomenų, kad G. S. būtų konfliktavęs su savo žmona V. S., kad jos atžvilgiu būtų naudojęs ar grasinęs tuoj pat panaudoti smurtą ir todėl jai būtų reikalinga sūnaus pagalba. Priešingai, V. S., kurios parodymai esminėse aplinkybėse dėl nuteistojo veiksmų sutapo su sutuoktinio G. S. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu tiek į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, tiek apklausą atlikusiai tyrėjai apie konfliktą su sutuoktiniu nieko neminėjo - ji skundėsi tik sūnaus elgesiu, todėl atmetamas gynėjo argumentas, kad I. S. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo kaltė nurodyto smurto panaudojimu prieš savo tėvą neabejotinai įrodyta, o tai, kad I. S. teigia jog nuteistas nekaltai, yra jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo gynėjas kėlė klausimą dėl nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės. Nurodė, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė, viršijanti sankcijos vidurkį, neatitinka veikos pavojingumo, nuteistojo asmenybės ir jo sveikatos būklės.

16. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Teismo pareiga paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės skyrimo taisyklių. Teismas atsižvelgė į tai, kad I. S. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje ne kartą teistas, tame tarpe ir už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, smurtinę veiką padarė turėdamas teistumą (2 t., b. l. 40-45), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 46-49), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), Įvertinęs minėtas aplinkybes, tai, kad anksčiau skirtomis griežtomis bausmėmis jų tikslai pasiekti nebuvo, nes nuteistasis jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nerodo pastangų keisti gyvenimo būdą, paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą bei nustatė artimą vidurkiui jos dydį. Tokia bausmė, kolegijos vertinimu, negali būti laikoma aiškiai per griežta. Švelninti bausmę dėl nuteistojo sveikatos būklės taip pat nėra pagrindo – jis pats pasirinko sveikatą alinantį gyvenimo būdą vartodamas alkoholį. Reikia pažymėti, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, bus suteiktos visos reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos, nes tokios paslaugos laisvės atėmimo vietose teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis).

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių skundžiamame teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su I. S. inkriminuota nusikalstama veika bei paskirta bausme, naikinti ar keisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 6 d. nuosprendį nėra jokio pagrindo.

20. Nuteistojo gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius pateikė apeliacinės instancijos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažymą dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam I. S. buvo patirtos 103,33 Eur dydžio išlaidos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistojo I. S. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nuteistajam nesuteikta pasirinkimo teisė ir jis negali atsisakyti gynėjo, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo, kuriam gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasDaina Vaidachavičienė