Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovei Irinai Sinkevič,

teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl papildomos pareigos paskyrimo probuojamajai S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nurodžiusiai, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir susipažinusi bylos medžiaga.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius (toliau - Vilniaus probacijos skyrius) teikime dėl papildomų pareigų paskyrimo nurodo, jog Vilniaus probacijos skyrius S. L. elgesį Vilniaus probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2015 m. spalio 22 d. (bausmės pabaiga 2017 m. rugsėjo 1 d.). Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. L. IRD duomenimis naujų nusikaltimų nepadarė (asmens bylos psl. 77, 78), tačiau nevykdė teismo skirto įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir bausta administracine tvarka: LR Sienos kirtimo duomenimis nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos (asmens bylos psl. 89) ir 2016 m. liepos 4 d. Palangoje vairavo dviratį važiuojamąją kelio dalimi, kurio priekyje nedegė baltos šviesos žibintas ir gale nedegė raudonos šviesos žibintas bei nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės (asmens bylos psl. 84), todėl jai pakartotinai išaiškinta bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, pasekmės už nevykdymą (asmens bylos psl. 86, 98). Tačiau S. L. papildomai įvykdė 2 administraciniu teisės pažeidimus: 2017 m. gegužės 10 d. vairuodama automobilį paliko jį stovėti ten kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, atstumas mažesnis nei 3 m. ir 2017 m. birželio 20 d. važiavo troleibusu su negaliojančiu terminuotu elektroniniu bilietu (asmens bylos psl. 106, 107). Pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys nuteistosios rizika žema (5 balai) (asmens bylos 55psl.). Atsižvelgdami į tai ir vadovaujantis LR Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Vilniaus probacijos skyrius siūlo nuteistajai S. L., gim. (duomenys neskelbtini)., papildomai paskirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismo posėdžio metu Vilniaus probacijos skyriaus atstovė teikimą palaikė, iš esmės pakartojo jame nurodytus argumentus, aplinkybes. Papildomai nurodė, jog probuojamoji laisvės atidėjimo bausmės laikotarpiu padarė eilę administracinių pažeidimų, taip pat be probacijos leidimo buvo išvykusi net į užsienį. Nors nuteistajai buvo išaiškinta, kad norint išvykti turi gauti probacijos leidimą, tačiau ji pas juos nesikreipė, bylos duomenimis nustatyta, kad eilinį teisės pažeidimą padarė už miesto ribų. Taip pat nurodė, kad probacijos pradžioje S. L. gan pareigingai atvykdavo į probaciją, tačiau nuo š.m. pradžios (sausio mėnesio) su ja sunku susisiekti, ji pradėjo vengti atvykti, motyvuodama, kad neturi tai laiko, tai sveikatos. Apie tai, kad S. L. susižalojo prie jūros 2017 m. liepos mėnesį, jai nebuvo žinoma, nes ji nesikreipė į probacijos skyrių dėl leidimo išvykti. Prašo skirti S. L. papildomą pareigą – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Prokuroras prašė teikimą tenkinti, kadangi nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė tris teisės pažeidimus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistoji nebendradarbiauja su probacijos skyriumi, vengia atvykti, vykdyti jai skirtą įpareigojimą, todėl atsižvelgiant į tai, prašė skirti S. L. minimalią įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą - 5 MGL, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog Probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad Probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Iš teikimo medžiagos ir pateikto nuteistosios asmens bylos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu S. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2,3 dalis, 182 straipsnio 2 dalį ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąją be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Iš probuojamosios asmens bylos matyti, kad ji 2015 m. gruodžio 2 d. pasirašytinai supažindinta su bausmės vykdymo atidėjimo atlikimo tvarka ir sąlygomis, su teisinėmis pasekmėmis už vengimą atlikti bausmę ir teismo paskirtus įpareigojimus (asmens bylos psl. 54). Iš nuteistosios asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistoji bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė (b.l. 76-78), dirba (b.l. 79). Tačiau nustatyta, kad ji pažeidė teismo skirto įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nes laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos (asmens bylos psl. 89). Taip pat nustatyta, kad S. L. 2016 m. liepos 4 d., būdama Palangoje padarė KET pažeidimą, už ką buvo bausta administracine tvarka. S. L. dėl minėtų pažeidimų nurodė, kad buvo išvykusi į Turkiją gydymo tikslais, todėl nežinojo, kad turi apie tai pranešti tarnybai, taip pat pripažino, kad buvo išvykusi į Palangos miestą gydymo procedūroms, neįspėjusi tarnybos (b.l 86,93). Todėl jai pakartotinai išaiškinta bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, pasekmės už nevykdymą (asmens bylos psl. 86, 98). Tačiau nežiūrint į tai, po to sekė dar 2 pažeidimai už kuriuos S. L. buvo bausta, t.y. 2017 m. gegužės 24 d. bausta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už 2017 m. gegužės 10 d. padarytą nusižengimą, bei 2017 m. birelio 20 d. jai skirta nuobauda už važiavimą be bilieto. (b.l. 106-108). Iš asmens bylos tai pat matyti, kad S. L. kviečiama atsiskaityti už teismo paskirto įpareigojimo vykdymą neatvykdavo į probacijos skyrių (b.l. 73,74,80,81,99), tikrinimo metu namie rasta nebuvo (b.l.82,83,91), kas rodo nuteistosios nepakankamą bendradarbiavimą su probacijos skyriumi. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji neatvyko į teismo posėdį ir teismui pateikė išrašą iš medicinos dokumentų, išduotą VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, kur nurodyta, kad S. L. nukentėjo buitinės traumos metu, važiuodama su dviračiu, tačiau probacijos tarnyba apie šį jos išvykimą už gyvenamosios vietos ribų nebuvo informuota, todėl darytina išvada, kad nuteistoji, žinodama apie teismo skirtą įpareigojimą, bei būdama pakartotinai įspėta, kad norint išvykti už Vilniaus miesto ribų, būtina iš anksto kreiptis su prašymu į bausmę vykdančią instituciją, toliau elgėsi neatsakingai, nepaisė jai nustatytų įpareigojimų. Todėl įvertinus tai, bei esant būtinumui nuteistajai tinkamai kontroliuoti savo elgesį, vykdyti teismo skirtą įpareigojimą, bei susilaikyti nuo bet kokių pažeidimų darymo, probuojamajai S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) tikslinga papildomai paskirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę –minimalią 5 MLG dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio, 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą tenkinti.

Paskirti probuojamajai S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (188,30 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti S. L., jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.