- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- ATP-1350-92/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11488-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Damanskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimo, kuriuo N. D. K. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., ir jai paskirta 300 Lt dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. D. K. nubausta už tai, kad būdama VšĮ mokyklos „M“ (duomenys pakeisti), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktore, leido be rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus teritoriniam skyriui, dirbti 2013 m. rugsėjo 2-3 dienomis matematikos mokytojai A. M., taip pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1-2 p.p. ir padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius (toliau – Institucija) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-28 nutarimą ir priimti naują nutarimą paskiriant pažeidėjai baudą lygią sankcijos vidurkiui – 6500 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodo, kad įstatymų leidėjas už nelegalų darbą nustatydamas vienas didžiausių sankcijų iš visų darbo įstatymų pažeidimų išskyrė nelegalų darbą ir vertino nelegalų darbą kaip vieną pavojingiausių veikų darbo santykių srityje. Nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti socialinėmis ir teisinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį, taip pat į valstybės ir visuomenės interesus, kadangi neužtikrinama įstatyminė prievolė mokėti mokesčius, šiuo pažeidimu padaroma didžiulė žala asmeniui ir valstybei. Apylinkės teismas neįvertino pažeidimo pavojingumo ir reikšmės, todėl netinkamai pritaikė ATPK 30¹ str., šiuo atveju administracinė nuobauda atliktų jai keliamus tikslus, jeigu jos dydis būtų parinktas ATPK 41³ str. 1 d. sankcijos ribose. Pažymi, kad pažeidėjos gailestis yra tariamas, paremtas siekiu išvengti atsakomybės, pažeidėja neatvyko į teismo posėdį, atsisakė priimti ir pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Neaišku kaip teismas nustatė, jog pažeidėjos atsakomybę lengvina tai, kad pažeidimas buvo padarytas dėl jai pavaldžių asmenų nesusikalbėjimo su nelegaliai dirbusia A. M.. Už nelegalaus darbo laikotarpį A. M. nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, atimta teisė į legalių darbo santykių garantuotą valstybės socialinį draudimą, nesumokėti valstybinio socialinio draudimo bei kiti įstatymų nustatyti mokesčiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą N. D. K. prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-28 nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino bylos aplinkybes, nustatė, jog pagrindinė pažeidimo padarymo priežastis – kilęs konfliktas su naujai į darbą priimta mokytoja, tarpusavio nesusikalbėjimas, bet ne piktybinis ketinimas nelegaliai įdarbinti A. M., todėl pagrįstai paskyrė mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje, apeliaciniu skundu tiesiog prašoma formaliai pritaikyti teisės normas, neatsižvelgiant į konkrečią situaciją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nėra ginčo dėl pažeidimo padarymo aplinkybių ir jo kvalifikavimo. Apeliaciniu skundu keliamas tinkamo ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo klausimas.
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.). Baudos skyrimo taisyklės yra numatytos ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, pagal kurias skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, jog pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 3000 Lt iki 10000 Lt. Pažeidėjai apylinkės teismas, pritaikęs ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė 300 Lt dydžio baudą.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t.y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Apylinkės teismas pagrįstai pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. pripažino tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vien tai, kad N. D. K. nepasirašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, neatvyko į teismo posėdį, nesudaro pagrindo manyti, kad pažeidėjos gailestis yra nenuoširdus. Kadangi pagal ATPK įrodymais pripažįstami ne tik teisme asmenų duoti parodymai, todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi pažeidėjos raštu pateiktais paaiškinimais, kuriuos pažeidėja pateikė įgyvendindama ATPK 272 straipsnyje jai kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui numatytas teises.
Apylinkės teismas taip pat tinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes, o būtent tai, jog pažeidimas iš esmės buvo padarytas dėl kilusio konflikto tarp įdarbinti ketintos A. M. ir mokyklos administracijos. To savo pareiškime neneigia ir pati A. M., kuri nurodė, kad nesutiko pasirašyti jai pateiktos darbo sutarties, nes jos netenkino darbo sutartyje esantis įrašas „dirbti ne pilnu krūviu“. Taigi, pačios A. M. veiksmai iš dalies sąlygojo darbo sutarties nepasirašymą laiku. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės kaip siūlymas pasirašyti darbo sutartį, duomenų apie socialinio draudimo pradžią pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikimas rodo, jog šiuo atveju nebuvo kryptingos tyčios nelegaliai įdarbinti asmenį.
Atsižvelgus į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertinus aukščiau nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes, t.y. kad pažeidimo padarymą iš esmės lėmė tai, jog A. M. pradėjusi dirbti atsisakė pasirašyti darbo sutartį, darytina išvada, kad straipsnio sankcijoje numatytos baudos paskyrimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, todėl ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir paskyrus mažesnę baudą nei numatyta minimali sankcijos riba. Apylinkės teismo paskirta 300 Lt dydžio bauda yra iš esmės teisinga, atitinka padarytą pažeidimą, paskirta įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.