- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-853-278/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05362-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kreditorius
- E. T.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-853-278/2014
Teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05362-2014-6
2014 m. gruodžio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6360-223/2014 pagal pareiškėjo R. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., išieškotojui E. T. dėl antstolio veiksmų ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. J. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio A. B. 2014-07-23 patvarkymą areštuoti žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) bei išdėstyti 10 000 Lt skolos mokėjimą dalimis po 200 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad antstolis pažeidė išieškojimo iš fizinio asmens turto tvarką, draudžiančią nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, viršijančią Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Teigia, kad yra ligotas pensininkas, turi daug išlaidų medikamentams, kito pragyvenimo šaltinio neturi, todėl išieškojimo nukreipimas į areštuotą turtą pažeis jo ir sutuoktinės interesus, o išieškotojui Panevėžio apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas išmokėjo didelę sumą, kaip nukentėjusiam tarnybos metu. Teigia, jog ketino geruoju atsiskaityti su kreditoriais ir prašė antstolio nenukreipti išieškojimo į turtą ir senatvės pensiją.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė ir priteisė iš pareiškėjo R. J. 450 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškotojo E. T. naudai. Teismas konstatavo, jog areštuotam turtui netaikytini įstatymo nustatyti apribojimai ir draudimai, nes areštuotas skolininko turtas nepriskirtas prie būtinų skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal profesiją ar mokymuisi. Nurodė, jog pareiškėjo argumentai dėl išieškojimo nukreipimo į pinigines lėšas apribojimų nevertintini, nes antstolis areštavo nekilnojamąjį turtą, be to, nepateikta jokių įrodymų, jog pritaikytas turto areštas turi įtakos vaikų ar neįgaliųjų reikmėms. Pažymėjo, kad išieškotojo iš darbdavio gauta didelė pinigų suma neturi įtakos antstolio patvarkymui dėl turto arešto, o areštavus pareiškėjo turtą, antstolis įstatymų nepažeidė. Prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis netenkino, nes išieškojimas vykdomas teismo nuosprendžio pagrindu, ir įstatymas nenumato nuosprendžio vykdymo išdėstymo vykdymo procese, o prašomas skolos išdėstymo terminas (susidarytų 50 mėn.) yra neprotingai ilgas, nesąžiningas, pažeidžiantis išieškotojo interesus. Darė išvadą esant pagrindui priteisti iš pareiškėjo išieškotojo E. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad antstolis, areštuodamas turtą, nesilaikė apribojimų, susijusių su išieškojimo vykdymu iš fizinių asmenų. Teigia, jog areštuotas turtas (sodo žemės sklypas su pastatais) būtinas jo šeimos pragyvenimui, yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Nurodo, kad yra ligotas ir gauna tik 458,17 Lt senatvės pensiją, kurią išleidžia medikamentams. Teigia, jog vykdant išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto, į procesą nebuvo įtraukta jo sutuoktinė, todėl antstolis veikė neteisėtai ir neteisingai, o antstoliui nukreipus išieškojimą į bendrą su sutuoktine turtą, nukentės jų interesai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skolininkas R. J. turi asmeninę prievolę, kilusią iš nusikaltimo, kurį padarė tik R. J. jam ir ši prievolė nėra priskirta abiems sutuoktiniams, todėl skolos išieškojimas negali būti nukreiptas į sutuoktinės turtą. Teigia, jog antstolis tik areštavo turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bet nesiėmė procesinių priemonių priverstinai išieškoti iš šio turto. Teigia, kad teismas neturėjo įtraukti sutuoktinės į procesą, nes teismo sprendimas nesukėlė jokių teisių ir pareigų ir dėl jų nesprendė. Nurodo, jog skolininkas verčiasi ūkine veikla pagal verslo liudijimą, turi daugiau nekilnojamojo turto, todėl turi galimybių atsiskaityti su juo, o areštuotas turtas nėra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Mano, kad skolininkas piktnaudžiauja procesu ir vilkina priverstinį išieškojimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2014-07-21 antstolio A. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/14/01974 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-15 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-26-882/2014 dėl neturtinės žalos išieškojimo iš R. J. (vykd. b. Nr. 0025/14/01974, b. l. 2-3). 2014-07-23 antstolis A. B. surašė patvarkymą dėl turto arešto, kuriuo buvo areštuotas R. J. priklausantis žemės sklypas ir jame esantys statiniai, (duomenys neskelbtini) (vykd. b., b. l. 26-32).
Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XLVII skyrius reglamentuoja bendrąsias išieškojimo iš skolininko turto taisykles. Minėtas skyrius numato tam tikrus apribojimus bei draudimus vykdant išieškojimą iš fizinio asmens (CPK 663 str., 668 str. 1 d.). Kaip minėta aukščiau, antstolis A. B. skundžiamu patvarkymu areštavo nekilnojamąjį turtą, todėl apelianto teiginiai antstoliui nesilaikius draudimų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų ar daiktų, būtinų darbui pagal profesiją, mokymuisi, yra nepagrįsti. Iš vykdomosios bylos Nr. 0025/14/01974 medžiagos matyti, kad R. J. nuosavybės teise, be skundžiamu patvarkymu areštuoto turto, valdo žemės sklypų dalis (duomenys neskelbtini), garažus (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su kitais statiniais, (duomenys neskelbtini) (vykd. b., b. l. 11-25). Teigdamas, jog areštuotas turtas – žemės sklypas su statiniais, (duomenys neskelbtini), yra būtini šeimos pragyvenimui, apeliantas nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 12 str., 178 str.). Duomenų, kad apeliantas turėtų vaikų, kurių reikmėms skirtas areštuotas turtas, ar šis turtas yra naudojamas neįgaliųjų reikmėms, taip pat nepateikta, todėl konstatuotina, jog nei skundu dėl antstolio veiksmų, nei atskiruoju skundu nėra įrodyta, jog nukreipti išieškojimą į areštuotą žemės sklypą su statiniais, (duomenys neskelbtini), yra draudžiama (CPK 178 str., 668 str. 1 d.). Vertinant teiginius dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantui mokant kas mėnesį po 200 Lt skolos mokėjimo terminas pernelyg užsitęs ir tuo bus pažeisti išieškotojo teisėti lūkesčiai bei interesai. Be to, vykdomojoje byloje esantys duomenys apie apelianto R. J. turtinę padėtį neduoda pagrindo konstatuoti esant pagrindui išdėstyti skolą dalimis. Apelianto atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas pagal teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje ir minėtas nuosprendis priimtas išimtinai apelianto atžvilgiu, todėl išieškojimas bus vykdomas tik iš skolininko turimo turto. Bylos duomenys patvirtina, jog skolininkas yra pensininkas, gaunama pensija nėra didelė, todėl antstolis pagrįstai areštavo R. J. priklausantį turtą. Teismui nebuvo pagrindo į bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjo skundą įtraukti į procesą R. J. sutuoktinės, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdančios areštuotą turtą, nes byloje nėra sprendžiamas skolos išieškojimo iš turto klausimas, o tik skundžiami antstolio veiksmai dėl taikyto turto arešto. Tik nukreipus išieškojimą į areštuotą turtą, gali būti pažeisti sutuoktinio interesai. Areštavus skolininko turtą, kuris yra valdomas bendrosios nuosavybės teise, skolos išieškojimas vykdomas vadovaujantis CPK 667 straipsnyje įtvirtinta tvarka, t.y. pasiūloma išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingąja teisena ir dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus dėl dalyvaujančiųjų asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi skirtingumo ar jų interesų priešingumo (CPK 442 str. 1 d. 6 p., 443 str. 6 d.). Pirmosios instancijos teismas pripažino esant priešingiems pareiškėjo ir išieškotojo interesams, išieškotojo patirtoms atstovavimo išlaidoms neviršijant LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų rekomenduojamųjų išlaidų dydžio, todėl pagrįstai priteisė iš pareiškėjo R. J. išieškotojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nenurodė, kuo priteistos bylinėjimosi išlaidos neteisėtos ir nepagrįstos (CPK 12 str., 178 str.).
Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Iš pateiktų dokumentų matyti, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą E. T. patyrė 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 36-37). Įvertinus, jog keliami teisiniai klausimai nėra sudėtingi, procesinį dokumentą E. T. ruošė tas pats atstovas, ruošęs atsiliepimą į skundą ir papildomas pasiruošimas dėl teisės normų taikymo nebuvo reikalingas, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir iš R. J. priteistina 200 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškotojo naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Lt (du šimtus litų; 57,92 EUR) bylinėjimosi išlaidų.