Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus AVPK prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l.49-50, 137-142). Atliepime paaiškina, kad pareiškėjas 2002-12-22 VRAT nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 282 str. 4 dalį, 16 str. 2 dalį, pagal LR BK 282 str. 1 dalį buvo išteisintas. Iš vidaus tarnybos pareiškėjas buvo atleistas vadovaujantis 2002-12-23 įsiteisėjusiu VRAT nuosprendžiu, Statuto 43.9 punktu (2003 m. aktualia redakcija) ir VTĮ 44 str. 1 d. 16 punktu (2002-04-23 įstatymo redakcija, Žin., 2002, Nr. 45-1708). Atleidimo momentui 2003-03-13 J. K. ištarnautas laikas vidaus reikalų sistemoje 2000-06-30 buvo paskaičiuotas 17 metų 5 mėnesiai 26 d. Pareiškėjo atleidimo momentu galiojo senos redakcijos Statutas, todėl naujo Statuto, įsigaliojusio nuo 2003-05-01, nuostatos pareiškėjo atžvilgiu netaikytinos. Dėl J. K. atleidimo iš tarnybos aplinkybių paaiškina, kad VRAT 2002-12-23 apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2003-02-28, A. K. 2003-02-27 pateikus prašymą Vilniaus apygardos teismui nenagrinėti paduoto apeliacinio skundo, kurį Vilniaus apygardos teismo teisėjas S. L. 2003-02-27 patenkino, uždedamas rezoliuciją „2003-02-27 Patenkinti. Bylos apeliacine tvarka nenagrinėti. Bylą grąžinti Varėnos r. apylinkės teismui". VRAT 2003-03-04 raštu Nr. 1-6/2002 išsiuntė Šalčininkų RPK 2002-12-23 įsiteisėjusį nuosprendį dėl J. K. ir A. K. nuteisimo. Vadovaujantis LR BK (aktuali redakcija nuo 2002-12-10 iki 2003-01-08) 398 str. 1 ir 2 dalimis, LR BPK 367 str. 5 dalimi, kadangi VRAT nuosprendį apskundė kitas nuteistasis A. K., jis po 20 dienų neįsiteisėjo, jo įsiteisėjimo data tapo pastarajam atsisakius nuo apeliacinio skundo, t. y. 2003-02-28. Pagal LR BPK 398 str. 5 dalį (aktuali redakcija nuo 2002-12-10 iki 2003-01-08) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis vykdomas po to, kai jis įsiteisėja, todėl Šalčininkų RPK 2003-03-10 gavęs (reg. Nr. 1-3-1610) iš VRAT įsiteisėjusį nuosprendį, 2003-03-13 įsakymu Nr. TE 9, atleido iš pareigų J. K., vadovaujantis Statuto 43.9 punktu VTĮ 44 str. 1 d. 16 punktu (2002-04-23 įstatymo redakcija, Žin., 2002, Nr. 45-1708). Kasacinio skundo padavimas nestabdo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo, todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, kad jo atleidimas buvo vykdomas skubotai. Dėl kreipimosi j Šalčininkų RPK paaiškina, kad pareiškėjas savo skunde nurodo, kad 2009-04-01 kreipėsi į Vilniaus AVPK Šalčininkų RPK viršininką, prašydamas pakeisti 2003-03-13 įsakymo atleidimo iš tarnybos formuluotę, tačiau šie prašymai buvo persiųsti į Vilniaus AVPK. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-29 įsakymu Nr. 5-V-300 „Dėl žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimo prijungimo būdu prie atitinkamo aukštesnės pakopos policijos komisariato sprendimo priėmimo, reorganizavimo sąlygų, apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatų, struktūros schemų patvirtinimo" nuo 2008-10-01 įsakyta reorganizuoti Vilniaus apskrities rajonų (Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono ir Vilniaus rajono) policijos komisariatus ir prijungti prie Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato. Todėl nuo 2008-10-01 Vilniaus AVPK Šalčininkų RPK nebeturi juridinio asmens statuso ir yra tik Vilniaus AVPK struktūrinis padalinys, taigi Šalčininkų RPK pareigūnų veiksmai, persiunčiant pareiškėjo prašymą į Vilniaus AVPK yra teisėti ir pagrįsti. 2009-04-22 Vilniaus AVPK buvo gautas J. K. papildomas prašymas patikslinti atleidimo iš tarnybos formuluotę - nurodant atleidimą savo pareiškimu. 2009-05-07 Vilniaus AVPK kreipėsi J. K. prašydamas pateikti papildomą medžiagą, t. y. Gardino srities Brestovicko rajono teismo 2004-02-16 apkaltinamojo nuosprendžio; VRAT 2002-12-23 nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo 2008-09-12 nuosprendžio kopijas. Tačiau pareiškėjas nurodytų dokumentų nepateikė, o 2009-05-21 Vilniaus AVPK buvo gautas J. K. prašymas jo prašymo nenagrinėti ir grąžinti jo pateiktų dokumentų kopijas, kadangi į pareiškėjui rūpimus klausimus atsakymą pateikė Departamentas. Todėl atmestinas pareiškėjo J. K. argumentas, kad Vilniaus AVPK jo atžvilgiu nepriėmė teigiamo sprendimo. Vilniaus AVPK dėl pareiškėjo pateikto prašymo iš viso nepriėmė jokio sprendimo. Neaišku kuo pasireiškė Vilniaus AVPK neteisėti veiksmai ir kokius įstatymo saugomus interesus pažeidė institucija. Atsakovas teigia, kad visiškai nesuprantama iš ko pareiškėjas kildina savo reikalavimus, nes skundas neatitinka ABTĮ 2 str. 17 dalyje reglamentuojamos administracinių ginčų, to paties straipsnio 19 dalyje reglamentuojamos tarnybinių ginčų bei to paties straipsnio 20 dalyje reglamentuojamos skundo (prašymo) sąvokų, todėl byla nutrauktina nesant ginčijamo sprendimo. Dėl senaties termino paaiškina, kad 2003-04-18 LAT buvo gautas J. K. kasacinis skundas dėl 2002-12-23 VRAT priimto apkaltinamojo nuosprendžio. 2003-05-27 LAT nutartimi panaikino VRAT 2002-12-23 nuosprendį ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šalčininkų RPK viršininko 2003-03-13 įsakymas Nr. 9TE yra individualus teisės aktas, kaip jis reglamentuotas ABTĮ 2 str. 14 dalyje. Pareiškėjas per ABTĮ 33 str. 1 dalyje nurodytą terminą įsakymo dėl atleidimo neapskundė. J. K. neskundė minėto įsakymo ir vėliau, kai LAT panaikino nuosprendį, o bylą grąžino nagrinėti iš naujo, todėl šiuo metu įsakymo apskundimui yra suėjęs senaties terminas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis paprastai nelaikytinas neteisėtas savo teisės įgyvendinimas, asmens kreipimasis ne į teismą arba kitas kompetentingas spręsti ginčą institucijas, o į kitas institucijas, neturinčias jurisdikcinių įgalinimų, netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas, fizinio asmens liga, neužkirtusi galimybės laiku tiesiogiai arba per atstovą kreiptis į teismą, teisėtas laisvės atėmimas arba apribojimas, juridinio asmens darbuotojų bei vadovų kaita, aplaidumas ir pan. (LAT senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje. Skelbtas: Teismų praktika, 2003 m. Nr. 18).Pažymi, kad pareiškėjas teismo neprašė atstatyti praleisto senaties termino skundui paduoti, kaip reikalauja ABTĮ 34 straipsnio nuostatos. Dėl J. K. padaryto nusikaltimo Baltarusijos Respublikoje paaiškina, kad 2003-05-27 LAT nutartimi panaikinus VRAT 2002-12-23 nuosprendį ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, minėta byla negalėjo būti nagrinėjama, nes 2003-10-28 VRAT teisėjas K. L. pasiuntė užklausimą Baltarusijos Respublikos kompetetingai institucijai dėl J. K. sulaikymo. Paklausimas buvo siunčiamas per Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją (toliau - LR TM). LR TM 2003-12-02 raštu Nr. D-I-1040/03 pateikė VRAT atsakymą dėl teisinės pagalbos, iš Baltarusijos Respublikos kompetetingos institucijos, kuriame patvirtinama, kad J. K. dėl nusikaltimo padarymo (jam pateikti kaltinimai pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 371 str. 3 d.) yra sulaikytas Baltarusijos Respublikoje nuo 2003-09-13. 2004-02-16 Baltarusijos Respublikos Gardino srities Brestovicko rajono teismas nuosprendžiu J. K. pripažino kaltu dėl neteisėto Baltarusijos Respublikos valstybės sienos perėjimo, įvykdyto organizuotos grupuotės, organizavimo ir organizuotos grupuotės Baltarusijos Respublikos neteisėto valstybės sienos perėjimo pasikėsinimo organizavimo pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 str., 371 str. 3 d. ir skyrė jam 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su turto konfiskacija, įskaitant automobilį „Opel Astra". Pritaikius 2004-01-08 Baltarusijos Respublikos įstatymą dėl amnestijos paliko 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo su turto konfiskacija. 2004-03-30 Gardino srities teismo baudžiamųjų bylų teismo kolegija nutartimi pakeitė nuosprendį J. K. atžvilgiu iš apkaltinamojo nuosprendžio išbraukė nurodymus J. K. atžvilgiu konfiskuoti automobilį. Likusioje dalyje nuosprendį paliko nepakeistą. LR TM 2004-12-28 raštu Nr. 240/04/-9R „Dėl J. K. išdavimo", kreipėsi į Baltarusijos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl J. K. perdavimo Lietuvos Respublikai. Baltarusijos Respublikos generalinė prokuratūra atsakė, kad J. K. nebus išduotas kol neatliks bausmės, jo sulaikymas skaičiuojamas nuo 2004-09-13. 2006-01-13 Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Lenino rajono teismas nutarė J. K. lygtinai prieš laiką atleisti nuo likusios bausmės dalies 1 m. 2 mėn. J. K. ekstradicija į Lietuvos Respubliką įvyko tik 2006-02-20. Tik po J. K. grįžimo į Lietuvą, atlikus bausmę Baltarusijos Respublikoje, baudžiamoji byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo VRAT. 2008-05-12 VRAT priėmė išteisinamąjį nuosprendį J. K.2009-03-03 LAT nutartimi paliko galioti 2008-05-12 VRAT išteisinamąjį nuosprendį. Tarnyba vidaus tarnybos sistemoje nuo tarnybos kitose valstybės institucijose skiriasi tuo, jog ji grindžiama specialiais reikalavimais pareigūnui. Pareigūno, tarnaujančio bet kuriame Vidaus reikalų ministerijos padalinyje, moralinės savybės, elgesys tarnyboje ir asmeniniame gyvenime turi būti nepriekaištingi. Pareiškėjas buvo statutinis valstybinės tarnautojas, kurio teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, kurio profesinė pareiga imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui (Policijos veiklos įstatymo 5, 21 straipsniai). Pareiškėjas ne tik, kad neužkirto kelio daromam nusikaltimui, tačiau buvo tarptautinės organizuotos nusikalstamos grupuotės vienas iš organizatorių. Dėl tarptautinės sutarties nuostatų taikymo paaiškina, kad remiantis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos tarptautinės sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose" ratifikuotos nuo 1992-10-29, įsigaliojusios nuo 1993-07-11, 53 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas J. K. neturi teistumo. Pareiškėjas buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos padarymo Lietuvos Respublikoje, tačiau jam niekas nepanaikino teistumo dėl padaryto nusikaltimo Baltarusijos Respublikoje. Dėl diskreditavimo fakto nustatymo paaiškina, kad VRAT 2008-05-12 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-445/ 2008 konstatavo, kad J. K., savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, o LAT 2009-03-03 baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2009 palikdamas VRAT nuosprendį nepakeistą, nepakeitė ir konstatuoto diskreditavimo fakto. Atsakovas remiasi Vidaus tarnybos statuto, 2 str. 7 dalies, 53 str. 1 d. 7 punkto, Statuto 43.7 punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos tada, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Paaiškina, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Vidaus tarnybos statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Be to, taikant šį atleidimo pagrindą nėra svarbu ar poelgis, žeminantis pareigūno vardą, įvyko tarnybos metu ar ne tarnybos metu. Pažeminimas yra siejamas su vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimu, pasitikėjimu vidaus reikalų įstaigos griovimu arba įstaigos kompromitavimu. Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punkte numatytas atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisės norma, kurios taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys ar kaltės pripažinimas įtakos neturi, tai nėra tarnybinė nuobauda, todėl atleidžiant iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo įstatymas nenumato pareigos įvertinti valstybės tarnautojo darbo stažo, turėtų paskatinimų ir kitų aplinkybių. Nei Vidaus tarnybos statute, nei kitame teisės akte nenumatyta alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Už pareigūno vardo pažeminimą numatyta vienintelė galima bausmė - atleidimas iš pareigų, todėl kitų už tarnybinius nusižengimus numatytų bausmių taikymas prieštarautų įstatymo leidėjo valiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau-LVAT) 2009 m. balandžio mėn. 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-581-09). J. K., būdamas policijos pareigūnu, viešai pademonstravo nepagarbą žmogui, valstybei, jos institucijai ir pareigūnams bei viešai ignoravo įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi. Tokiais priešingais teisei veiksmais (J. K. žinojo arba turėjo žinoti, kad A. K. teisėtais būdais negali įtakoti prekių gabenimo pagreitinimo, muitinio tikrinimo išvengimo ir kt. baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-445/2008 išvardintų aplinkybių), kurie vertinami kaip akivaizdžiai priešingi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme apibrėžtiems policijos tikslams bei uždaviniams. J. K. pažemino pareigūno vardą, o taip pat ir orumą institucijos, kurioje jis dirbo, bei visos sistemos autoritetą. Todėl J. K. atleidimo pagrindas galėtų būti keičiamas iš atleidimo vadovaujantis teismo sprendimu ar nuosprendžiu (Statuto 43.9 punktas) į atleidimą už pareigūno vardo diskreditavimą (Statuto 43.7 punktas). Dėl atleidimo pagrindo pakeitimo paaiškina, kad pareiškėjas buvo išteisintas už vieną nusikaltimą, tačiau kol 2009-03-03 buvo priimtas galutinis LAT sprendimas, pareiškėjas 2004-02-20 buvo nuteistas už kitą, sunkų nusikaltimą padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, Baltarusijos Respublikos Gardino srities Brestovicko rajono teismo. Vidaus tarnyba grindžiama teisėtumo, demokratijos, humanizmo, socialinio teisingumo, viešumo ir profesinės paslapties, taip pat vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo principais (Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo (toliau-LVTĮ) 3 straipsnis (aktuali redakcija nuo 1995-10-31 iki 2003-04-28)). LVTĮ 18 straipsnyje išvardintos Vidaus tarnybos pareigūnų bendrosios profesinės pareigos ir teisės. Pareiškėjas ne tik, kad nevykdė bendrųjų pareigūno profesiniu pareigu, bet, būdamas policijos pareigūnu, padarė sunkų nusikaltimą, būdamas vienas iš organizatorių tarptautinės nusikalstamos grupuotės užsiimančios nelegalia migracija. Be to, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 3 dalį, nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Įstatyme nėra išskirta, kur asmuo teistas, Lietuvos Respublikoje ar kurioje kitoje valstybėje (b.l.49-50, 137-142).

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad atsakovas nors ir nesutinka su pareiškėjo prašymu dėl atleidimo formuluotės pakeitimo į atleidimą iš tarnybos savo noru, tačiau negalėjo pareiškėjui duoti jokio atsakymo tuo klausimu, nes jis savo prašymą atsiėmė. Tokiu būdu pareiškėjas be pagrindo skundžia atsisakymą pakeisti atleidimo iš tarnybos formuluotę, nes tokio atsisakymo faktiškai nebuvo (žr. teismo posėdžio protokolą).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l.77-78). Paaiškina, kad Departamento 2009-05-08 atsakymas Nr. 5-S-2496 į pareiškėjo 2009-04-21 prašymą atstatyti jį į tarnybą vidaus reikalų sistemoje yra pagrįstas. Šalčininkų RPK po reorganizavimo buvo prijungtas prie kitos savarankiškos policijos įstaigos-Vilniaus AVPK, kuriam ir perėjo visos Šalčininkų RPK teisės bei pareigos, todėl sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo pakeitimo galėtų priimti Vilniaus AVPK, kuris yra tinkamas atsakovas šioje byloje.